Sveiko maitinimosi akcentai

Parengė doc. dr. Edita Gavelienė, gydytoja dietologė

Pagal PSO pagrindiniai sveikatą lemiantys veiksniai žmogaus gyvenime yra: paveldimumas, jaučiamas aplinkos poveikis, medicinos pagalba, gyvensena bei mityba. Pagal svarbą, šie veiksniai išsidėsto sekančiai:

  1. Gyvensena ir mityba įtakoja 50% žmogaus sveikatos
  2. Paveldimumas – 20%
  3. Aplinka – 20%
  4. Medicinos pagalba – 10%.  

 

Edita Gavelienė

Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė, UAB „Dietos sistema“ (www.dietos.lt) klinikos įkūrėja ir vadovė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė

1992 m. baigė Vilniaus Universiteto Medicinos Fakultetą;

1994 m. baigė gydytojo dietologo rezidentūrą ir įgijo gydytojo dietologo specialybę;

2010 m. apginta daktaro disertacija, suteiktas medicinos mokslų daktaro vardas.

Nuo 1993 m. dirba gydytoja dietologe Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose;

Nuo 2001 m. dirba gydytoja dietologe privačioje klinikoje "Dietos sistema", yra klinikos įkūrėja ir vadovė;

2005 - 2016 Lietuvos dietologų draugijos prezidentė;

Lietuvos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos valdybos narė;

Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos narė.

 

Tarytum viskas aišku: galiu pats įtakoti savo sveikatą. Žodžiu, tereikia tinkamai tvarkyti savo gyvenseną, organizuotis maitinimąsi ir tiek. Tačiau ar noriai ta linkme einame? Deja, kaip rodo Vilniaus mokslinikų A.Barzdos, R.Barkevičiūtės, I, Baltušytės, R.Stuko ir S.Bartkevičiūtės 2013-2014 m. atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, tik 13,4 proc. Lietuvos gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu.

 

Dar 1904-aisiais JAV gydytojas  Wilbur Olin Atwater įvardijo pagrindinius sveikatą palaikančio maitinimosi principus:

  1. Maistas turi būti įvairus
  2. Maisto kiekis turi būti atitinkantis poreikius: proporcingumas, saikingumas
  3. Reiktų žinoti maisto produktų energinę vertę
  4. Racione turi vyrauti maistingi produktai (turtingi maistinėmis medžiagomis)
  5. Racione turi būti mažiau riebalų, cukraus, krakmolo.

Šios sveiko maitinimosi taisyklės aktualios ir šiandien.

Žmogaus organizmo funkcionavimui, vystymuisi būtinos šešios grupės maistinių  medžiagų:

  1. baltymai (sudaryti iš 20 aminorūgščių iš kurių 8-ias būtina gauti su maistu: triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, augančiam organizmui dar ir histidinas);
  2. riebalai (sotieji, nesotieji. Su nesočiaisiais riebalais gaunamos būtinosios riebalų rūgštys: omega-6 ir omega-3);
  3. angliavandeniai (paprastieji ir sudėtingieji. Angliavandeniamas priklauso ir skaidulos)
  4. vitaminai (tirpūs vandenyje (Vitaminas C (askorbu rūgštis), vitaminas B1(tiaminas), vitaminas B2 (riboflavinas), vitaminas B3 (pantoteno rūgštis), vitaminas PP(niacinas), vitaminas B6 (piridoksinas), vitaminas B9 (folio rūgštis), vitaminas B12(kobalaminas), vitaminas B7 (biotinas) ir tirpūs riebaluose (Vitaminai A, D, E, K);
  5. mineralinės medžiagos (makroelementai (kalcis, fosforas, kalis, natris, magnis, chloras, siera, geležis) ir mikroelementai (manganas, kobaltas, jodas, molibdenas, cinkas, varis, chromas, fluoras ir kt.);
  6. vanduo.

Visus šiuos sveikos mitybos komponentus reikia gauti su maistu. Mitybos mokslas, maisto produktus suskirstė į 5 maisto produktų grupes. Kiekviena maisto produktų grupė, žmogaus organizmui suteikia tam tikras būtinas maistines medžiagas:

  1. Grūdai ir jų gaminiai. Angliavandeniai, skaidulos, baltymai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminai (B grupės, PP).
  2. Daržovės. Mineralinės medžiagos, mikroelementai, vitaminai, organinės rūgštys, skaidulos. Ankštinės daržovės turtingos augalinės kilmės baltymais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.
  3. Vaisiai. Skaidulos, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, fitochemikalai.
  4. Pieno produktai. Baltymai, fosforas, kalcis, vitaminai ( A, D, B grupės, PP, C).
  5. Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai. Baltymai, B grupės vitaminai, geležis, cinkas.
  6. Riešutai, sėklos. Augalinės kilmės baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos.
  7. Gyvūninės ir augalinės kilmės (aliejai).

Taigi, svarbiausia organizuojantis savo ir savo artimųjų sveiką maitinimąsi ne kažkokios „dietos“ ar „maitinimosi būdo“ (pvz. be gliuteno, ar veganiškas) laikymasis, o maistinių medžiagų organizmui užtikrinimas. Tiek visavalgis (omnivarinis), tiek ir vegetarinis maitinimosi būdas gali būti ir žalojantis organizmą (kai maistas į racioną įtraukiamas neatsakingai, negalvojant apie jo maistingumą) ir sveikatą palaikantis (kai maisto produktai renkami kruopščiai, žinant jų maistingumus, naudą sveikatai).

Daugiau informacijos ieškokite mūsų puslapyje www.dietos.lt

Maistas ir maitinimasis

Maitinimasis ir sveikata

Pas mus svečiuose

Vaikų maitinimasis

Dietų aprašai

Ar žinai?

Skaičiuoklės

Maisto sauga

Žodynas ir terminai