Pagrindinė dieta (P1)

Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Dietos sveikiesiems – tai tokios dietos, kuriose maistinių medžiagų (nutrientų) kiekis atitinka sveikų suaugusių maistinių medžiagų poreikių fiziologinę normą.

Žmogaus organizmas nėra sandėlis, kuriame tiesiog laikomas suvalgytas maistas. Jame nuolat vyksta medžiagų apykaitos procesai. Baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės druskos ir vitaminai – tai maistinės medžiagos, kurios reikalingos žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Subalansuotu maitinimusi laikomas toks maitinimasis, kai patenkinami kiekybiniai ir kokybiniai žmogaus organizmo maistinių medžiagų poreikiai. Žmogaus organizmui reikia gauti ne konkrečių maisto produktų, o būtiną kiekį energijos ir maistinių medžiagų, kurių yra maisto produktuose: baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų ir kt.

Pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta (P2)

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Maitinimosi įpročiai tiesiogiai veikia moters organizmą, vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. Tinkamas nėščiosios maitinimasis yra labai svarbus nėštumo ir žindymo metu, kad aprūpintų organizmą reikiamu kalorijų, biologiškai vertingų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir skysčių kiekiu, silpnintų atsiradusius nėščiųjų toksikozės simptomus.

Idealu, jei kūno svoris būtų optimalus iki nėštumo.Svorio prieaugis nėštumo laikotarpyje turėtų būti adekvatus. Labai svarbu nėščiajai nenutukti. Nėštumo metu kalorijų kiekio riboti negalima. Esant nėščiosios mitybos nepakankamumui vaisiaus svoris gali būti per mažas. Tokiam vaisiui kyla daugiau sveikatos ir raidos problemų.

Visavertis nėščiųjų maitinimasis reikalingas tam, kad nėštumo periodas būtų lengvesnis. Nėščioji turi žinoti, ką, kada ir kiek reikėtų suvalgyti, kad vaisius gerai vystytųsi ir kad išvengtų šalutinių nėštumo reiškinių.

Pagrindinė pagyvenusiųjų ir
vyresnio amžiaus žmonių dieta (P3)

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Senėjimas – anatominių, fiziologinių bei pshichologinių pokyčių kompleksas. Sveikatos bei maitinimosi problemos priklauso nuo gyvensenos, įskaitant maitinimąsi bei fizinį aktyvumą.

Pastaraisiais metais yra pateikta daug prieštaringų nuomonių apie tinkamo maisto pasirinkimą. Kartais sergantieji sužino apie naujas dietas, kurias jie nori išmėginti nežiūrint į tai, kad jos neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos nuostatų. Toks prieštaravimas turi pasekmių.

Konsultuodami sergančiuosius, kompetetingi klinikiniai specialistai susiduria su tam tikromis problemomis – asmenų skepticizmu apie taikomų intervencijų efektyvumą, asmens atsakomybe ir sutikimu keisti maitinimosi įpročius, specifinių žinių apie sergančiųjų tinkamą maitinimąsi neturėjimą, nemaloniu maitinimosi pokyčių supratimu.

Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga. Jis yra nuolatinis išorinės aplinkos veiksnys, turintys esminės įtakos žmogaus sveikatai, psichinės ir emocinės būklės palaikymui  ypač pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Žindyvių maitinimasis

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Žindyvėms reikalinga adekvati ir subalansuota dieta nėštumo metu prarastiems ir pieno gaminimui reikalingoms maistinėms medžiagoms atstatyti. Pieno gaminimui reikėtų kasdien apie 800 kcal. Iš riebalų atsargų pieno gaminimui išeikvojama apie 300 kcal (endogeninės kalorijos). Dėl to žindyvei papildomai reikėtų su maistu gauti apie 500 kcal (egzogeninės kalorijos) energijos poreikiams patenkinti (200 kcal daugiau nei nėštumo metu). Kiekviename 1 ml krūties pieno yra 67-77 kalorijos. 100 ml pieno pagaminti reikia 80-95 kalorijų. Jei maitinama krūtimi ilgiau ir žindyvė liesėja, kalorijų kiekis didinamas. Atitinkamai reikėtų proporcingai daugiau maistinių medžiagų. Be to, dažnai žindyvė jaučia troškulį, reikėtų jai daugiau gerti skysčių. Adekvataus krūties pieno gaminimui ir motinos dehidratacijos profilaktikai skysčių rekomenduojama 2000-2500 ml. Krūties pieno sudėtis priklauso nuo to, ką žindyvė valgo. Pieno gaminimo ląstelės reguliuoja angliavandenių, baltymų, riebalų ir daugelio mineralų kiekį motinos piene. Be to, jos reguliuoja gaminamo pieno kiekį, kai žindyvės dieta būna mažai kaloringa. Esant neadekvačiai dietai (jei sunaudojama mažiau nei 1800 kcal), motinos pieno kiekis mažėja. Stokojant piene kai kurių maistinų medžiagų, naujagimis gali susirgti įvairiomis ligomis.