Spausdinti

Pagrindinė pagyvenusiųjų ir
vyresnio amžiaus žmonių dieta (P3)

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Senėjimas – anatominių, fiziologinių bei pshichologinių pokyčių kompleksas. Sveikatos bei maitinimosi problemos priklauso nuo gyvensenos, įskaitant maitinimąsi bei fizinį aktyvumą.

Pastaraisiais metais yra pateikta daug prieštaringų nuomonių apie tinkamo maisto pasirinkimą. Kartais sergantieji sužino apie naujas dietas, kurias jie nori išmėginti nežiūrint į tai, kad jos neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos nuostatų. Toks prieštaravimas turi pasekmių.

Konsultuodami sergančiuosius, kompetetingi klinikiniai specialistai susiduria su tam tikromis problemomis – asmenų skepticizmu apie taikomų intervencijų efektyvumą, asmens atsakomybe ir sutikimu keisti maitinimosi įpročius, specifinių žinių apie sergančiųjų tinkamą maitinimąsi neturėjimą, nemaloniu maitinimosi pokyčių supratimu.

Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga. Jis yra nuolatinis išorinės aplinkos veiksnys, turintys esminės įtakos žmogaus sveikatai, psichinės ir emocinės būklės palaikymui  ypač pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

 Dėl su amžiumi susijusi organizmo pokyčių maistinių medžiagų poreikius apsprendžia daugelis veiksnių. Specifinės sveikatos problemos yra susijusios su:

Sutrikus maistinių medžiagų įsisavinimui, organizmas neaprūpinamas reikiamu jų kiekiu pagal fiziologinius poreikius. Dėl to sutrinka organizmo mityba bei įvairių organų funkcijos, kurios intensyvina esančius ligų požymius ar simptomus. Pablogėjus sveikatai, mažėja ar didėja kūno svoris, atsiranda įvairių maistinių medžiagų stoka. Baltymo  stokos organizme pasekmė – mitybos nepakankamumas, kuris sukelia įvairias sveikatos problemas, įskaitant psichines ir socialines.

 

Kokie yra anatominiai ir fiziologiniai  pokyčiai susiję su amžiumi?

Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaitos fiziologiniai ir biocheminiai procesai keičiasi. Tai turi įtakos įmitimui. Mažėja liesioji kūno masė ir didėja riebalų masė. Liesosios masės nykimą gali sustabdyti fiziniai pratimai. Mažėjant raumenų masei, mažėja energijos poreikiai. Kūno skysčiai yra susiję su kūno mase. Mažėjant liesiajai kūno masei, organizme mažėja bendras skysčių kiekis. Senstant kinta endokrininės organizmo funkcijos, kurios veikia įmitimą ir keičia skysčių apykaitą. Skysčių apykaitos pokyčiai atsiranda dėl to, kad pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėja troškulio jausmas ar jie nejaučia troškulio, pablogėja skonio pojūtis, uoslė, regėjimas, nejaučiamas pasitenkinimas maistu. Iškritę dantys ir nesveikos dantenos kliudo kramtyti. Sumažėjus skrandžio sekrecijai, kinta virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, lėtėja skrandžio ištuštėjimo greitis, sumažėja fermentų sekrecija, sulėtėja susitraukimai plonojoje žarnoje. Sumažėjus inkstams, lėtėja jų funkcija, silpnėja gebėjimas pašalinti nereikalingus apykaitos produktus. Sumažėjus kepenų masei, lėtėja jų funkcija bei medžiagų apykaita.

Priežastys, dėl kurių sumažėja suvartojamo maisto kiekis:

Apie Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi problemas ir jų sprendimus skaitykite čia.

Dietos tikslas:

Dietos patarimai:

Dietos sudėtis:

Energijos poreikis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gebėjimą sukramtyti maistą, įvairias  ligas. Dėl mažesnės kūno masės, sulėtėjusios medžiagų  apykaitos, nejudraus gyvenimo būdo energijos poreikis mažėja:

51-75 metų asmenims – 200 kcal/d.
 
vyresniems nei 75 metų vyrams - 500 kcal/d.
 
vyresniems nei 75 metų moterims - 400 kcal/d.

 

Rekomenduojamas maistas

I Duonos, grūdinių, ryžių ir miltinių grupė (6-11 valgymų)

Ši grupė organizmą aprūpina angliavandeniais, geležimi, B grupės vitaminais, mineralais ir nedideliu baltymų kiekiu. Saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo miltų duonos ir pyrago kepiniai, makaronai yra ribojami. Reikėtų daugiau vartoti rūpiai maltų miltų ir sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų. Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų ir varškės.

II daržovių grupė (3-5 valgymai: 800-900 g.)

Ši grupė organizmą aprūpina skaidulinėmis medžiagomis (celiulioze), vitamino B grupės vitaminais ir mineralais, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.

III Vaisių grupė (2-4 valgymai)

Ši grupė aprūpina organizmą skaidulinėmis medžiagomis, reguliuoja išmatų formavimąsi ir yra B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra K druskų, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.

IV Pieno grupė (2-3 valgymai)

Pieno produktai padeda aprūpinti organizmą baltymais, vitaminais A, B, D PP, kalciu, fosforu, magniu (pagrindinis šaltinis), angliavandeniais ir riebalais. Pieno produktai gali būti papildyti vitaminais A ir  D.

V Mėsos ir žuvies grupė (2-3 valgymai)

Mėsos ir žuvies grupė organizmą aprūpina baltymais, riebalais, geležimi, B grupės vitaminais. Augalinių riebalų dedama į salotas, sriubas. Vartotini ir sviestas, grietinėlė, grietinė. Vengti kiaulės, jaučio, avies taukų.

Pastaba. Nedaug riebalų, aliejaus ir saldumynų galima vartoti patiekalų skoniui pagerinti. Leistina vartoti visų maisto grupių produktus – pieną, mėsą ir jos pakaitus, vaisius, daržoves ir grūdinius, didinti kalorijas iš saldumynų ir riebalų.

 

Trumpai:

Apie Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi problemas ir jų sprendimus skaitykite čia.

 

Maistinės ir energinės vertės apskaičiavimas

Apskaičiavo dietistėBoženaVežanienė

Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimties procentų, o 15 dienų (socialinės globos įstaigose – 10 dienų) energinės ir maistinės vertės nuokrypio vidurkis – iki penkių procentų. Patvirtinta SAM 2015m. rugpjūčio 27 d.  įsakymas Nr. V-998, įsigaliojančiu nuo 2016-01-01 TAR, 2015-08-28, Nr. 13116.

 

Dietos sudėtis - 1500 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

 

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

11,3

10

41

300

Priešpiečiai

10

5,6

5

21

150

Pietūs

30

16,9

15

62

450

Pavakariai

10

5,6

5

21

150

Vakarienė

20

11,3

10

41

300

Priešnakčiai

10

5,6

5

21

150

Viso per dieną gramais:

 

56,25

50

206

1500

Viso per dieną, proc.:

100

15

30

55

 

 

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

25

11

13

52

375

Priešpiečiai arba pavakariai

10

5

5

21

150

Pietūs

40

18

20

83

600

Vakarienė

25

11

13

52

375

Viso per dieną gramais:

 

45

50

206

1500

Viso per dieną, proc.:

100

15

30

55

 

 

Dietos sudėtis - 1800 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

 

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

13,5

12

49,5

360

Priešpiečiai

10

6,75

6

24,75

180

Pietūs

30

20,25

18

74,25

540

Pavakariai

10

6,75

6

24,75

180

Vakarienė

20

13,5

12

49,5

360

Priešnakčiai

10

6,75

6

24,75

180

Viso per dieną gramais:

 

67,5

60

247,5

1800

Viso per dieną, proc.:

100

15

30

55

 

 

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

25

17

15

62

450

Priešpiečiai arba pavakariai

10

7

6

25

180

Pietūs

40

27

24

99

720

Vakarienė

25

17

15

62

450

Viso per dieną gramais:

 

67,6

60

248

1800

Viso per dieną, proc.:

100

15

30

55