Higienos reikalavimai namuose

Parengė gyd. Rita Sadūnaitė

1. Kodėl reikia laikytis higienos reikalavimų namuose

Maisto higienos principų laikymasis yra labai svarbus veiksnys, apsaugantis šeimą nuo maistu plintančių infekcijų atsiradimo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis Lietuvoje 85-90 % susirgusiųjų asmenų ūmiomis žarnyno infekcijomis yra susirgę dėl namuose pagaminto nesaugaus maisto. Toliau publikuojamuose straipsniuose mėginsime aptarti pagrindines priežastis, kurių ignoravimas ar nesilaikymas anksčiau ar vėliau išprovokuoja šeimos narių ūmių žarnyno infekcijų atsiradimą.

Namų ūkyje tikrai neišvengiama jei ne kasdieninio, tai dažno apsilankymo maisto prekių parduotuvėje. Labai svarbu išmokti teisingai parsinešti/parsivežti maisto produktų pirkinius iš prekybos centro, turgavietės. Vieno apsipirkimo metu paprastai šeimai priperkamas iš anksto suplanuotas maisto pirkinių kiekis: žaliavinio maisto (pvz. mėsos, žuvies, paukštienos), konservuoto maisto (pvz.: žirnelių, majonezo, pupelių, paprikų), duonos-pyrago gaminių, įvairiausių pusgaminių, cukraus, druskos, acto ir t.t. Paprastai perkantysis taip pat suplanuoja kiek ir ko tą dieną jam reikia nusipirkti bei kaip sėkmingai susikrauti ir sveikas pirkinių pakuotes parsinešti namo. Pirkėjai yra gana išradingi, todėl parduotuvėje neretai pastebime kaip mikliai nusipirktą maistą susigrūda į išpūstas delikačias moteriškas rankines, perpildytus beveik beplyštančius prekių maišelius, kuprines ar net didesnio prekių kiekio parsigabenimui skirtus krepšius su ratukais. Maisto prekių susidėjimui yra keliami labai svarbūs reikalavimai - taip susikrauti prekes, kad atsitikus nenumatytam atvejui, suplyšus pakuotei, nebūtų sugadinti kiti sukrauti maisto produktai. Tai ypač aktualu nusipirkus ir kraunant į krepšį vienu metu pvz. žalios mėsos pakuotę, ledų, konditerinį gaminį, žalių daržovių. Žalios mėsos, kiaušinių pakuotė ją netyčia perspaudus gali įplyšti, ir žalios mėsos sultimis arba žaliais kiaušiniais susidarys galimybė užteršti laikomas šviežias daržoves ar konditerijos gaminį, tokiu atveju tas užterštas prekes būtų per didelė rizika toliau vartoti maistui, jas tektų išmesti. Ne mažiau rizikos kelia nešvarios, žemėtos daržovės (pvz. kopūstas, ridikai, burokai) bei pvz. duonos-pyrago gaminiai, sukrauti į vieną maišą. Suprantama, kad dėl neteisingo maisto produktų susikrovimo į krepšius ir transportavimo nuo parduotuvės iki namų gali nukentėti šeimos biudžetas ir vaikai likti nepamaitinti. Todėl siūlome pirkėjui namuose iš anksto susidaryti reikalingų maisto pirkinių sąrašą, pasiimti parsigabenimui reikalingą kiekį didesnių maišelių ar pakelių (maisto pirkinių sugrupavimui bei atskyrimui). Ratuotam pirkėjui yra daugiau galimybių parsivežti didesnį kiekį tinkamai į bagažinę ar specialias prekėms skirtas dėžes sukrautų maisto produktų pirkinių, bet yra didelė galimybė vasaros karščių metu tuos nupirktus greitai gendančius maisto produktus sugadinti ilgesnį laiką palaikius automobilio bagažinėje be šalčio, be specialiai tam skirtų izoterminių dėžių ypač jeigu maisto apsipirkimą planuojate su visa šeima ir vaikais, kurie dar išprašo įvairių pramogų ar atrakcionų aplankymo tos pačios išvykos metu. Izoterminės dėžės su papildomais šaldymo elementais yra rekomenduojamos šeimoms ilgesnių kelionių ar išvykų metu, tinkamos kasdieninių apsipirkimų metu vienos rūšies greitai gendančių maisto produktų parsigabenimui: pvz. žalios mėsos ar žalios žuvies.

2. Kodėl reikia dažnai plauti rankas

Higienistai yra pastebėję, kad didelė žmonių dalis nemėgsta plauti rankų, o jei ir plauna, tai neteisingai, vadinasi tinkamai neišmokyti iš mažens. Su nešvariomis rankomis mes prisiragaujame dideles dozes mikroorganizmų, jų tarpe ir patogeninių mikroorganizmų. Su nešvariomis rankomis mes liečiamės prie plautų, švarių paviršių - prie lėkščių, šaukštų, puodelių, vaikai dažnai nešvarius pirštus kiša į burną, nešvariomis rankomis liečiame burną, akis, nosį. Mokslininkai, tirdami asmens higieną, ima nuoplovas iš nosies gleivinės ir jose dažnai aptinka žarnyno lazdelę E. coli, kurios lokalizacija yra žarnynas, bet ne nosis. Šeimose nuo ankstyvos vaikystės tėvai privalo įdiegti savo atžaloms šį svarbiausią asmens higienos įgūdį, ne tik stiprinantį žmogaus imunitetą bet ir apsaugantį nuo daugybės įvairių infekcinių žarnyno susirgimų atsiradimo. Kartais vartotojai skambina ir klausia kaip dažnai reikia plautis rankas. Higienistų atsakymas - kaip įmanoma dažniau ir su muilu (skystu arba kietu) ar atitinkamu rankų dezinfekavimui skirtu skysčiu, ypač tuomet jei namuose yra ligonių ar virusinių infekcijų sezonas. Rankų plovimas visiems ir visada privalomas prieš kiekvieną valgį, po nešvarių daiktų lietimo, grįžus iš lauko, po darbo sode, po ligonio slaugymo ir t.t.. Maisto sektoriaus darbuotojai yra apmokami papildomai plautis rankas po pokalbio telefonu, po rūkymo, po plaukų ar nosies palietimo, perėjus dirbti prie kitos rūšies maisto produktų, palietus pinigus, po kosėjimo, po čiaudėjimo, palietus nešvarius darbo drabužius ir t.t. Teisingam ir tinkamam rankų plovimui ypatingos išminties nereikia, yra parasta taisyklė, kurios visi turėtų laikytis.

3. Rankų higiena

Švarios rankos - tai nėra sterilios rankos. Rankų plovimas: sudrėkiname rankas tekančiu vandeniu, užpilame keletą lašų skysto muilo ar tiesiog triname muilo gabalu delnus, tarpupirščius, vidines ir išorines delnų puses, triname nykščius sukamaisiais judesiais, triname pirštus, po to rankas gerai nuskalaujame tekančiu šiltu ar drungnu vandeniu, kad neliktų muilo likučių. Rankų kokybiškas plovimas trunka tik 30-60 sek. Kiekvieną šeimos narį nuo mažų dienų reikia išmokyti išlaukti tą ekspozicijos laiką (30-60 sekundžių) su muilu ar kita dezinfekavimui skirta rankų plovimo priemone, kad rankų plovimas būtų kokybiškas. Ypač nešvarių panagių kokybiškam plovimui dar galima panaudoti šepetėlius, su muilu ir šepečiu panagės ir aplink nagus esančios odos sritys lengviau išvalomos. Po to rankas nusausiname, geriausiai tam tinka vienkartinė popierinė servetėlė ar bent individualus medvilninis rankšluostukas, naminis ir pats blogiausias variantas – rankų nusausinimas jas trinant į šonus ar virtuvinę prijuostę. Mokslininkai laboratoriniais tyrimais yra nustatę, kad nešvariausios rankų vietos, kuriose randama ypač daug mikroorganizmų, jų tarpe ir ligas sukeliančių patogeninių mikroorganizmų - yra tarpupirščiai, panagės ir sritys aplink nagus, todėl tas vietas reikia atidžiau bei kruopščiau trinti bei nuplauti. Ypač kruopščiai rankos turi būti plaunamos prieš kiekvieną valgį arba prieš valgio gaminimą. Rankų pakišimas sekundei po iš krano tekančiu vandeniu be muilo yra visiškai netinkamas rankų plovimas, neužtikrinantis, kad ant rankų paviršiaus neliko patogeninių mikroorganizmų. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, kad taip rankas dažniausiai plauna maži vaikai. Jeigu šeimose yra laikomasi tradicijos maistą gaminti mūvint vienkartines pirštines, pirštinės maunamos tik ant švariai nuplautų ir nusausintų rankų. Higienistai nerekomenduoja gaminti maistą namuose mūvint juvelyrus dirbinius, nes po žiedais yra sunkiai plovimui pasiekiamos rankų odos vietos, kuriose randama daugybė mikroorganizmų, taip pat siūlo nelakuoti nagų, nes atpleišiję lako gabaliukai yra toksiški ir gali bet kada atsidurti pagamintame maiste, o ypač minkomoje tešloje.

4. Kryžminė tarša

Didžioji dauguma ūmių žarnyno infekcijų dažniausiai kyla dėl kryžminės taršos. Kryžminė tarša - tai ligas sukeliančių mikroorganizmų pernešimas nuo nešvarių paviršių į švarius, nuo žalio šiluma nepadoroto maisto į šiluma apdorotą (išvirtą, iškeptą, ištroškintą) maistą, nuo neplauto į plautą paviršius ir t.t.. Nuo „nešvaraus į švarų“ paviršius mikrobų pernešimo keliai gali būti labai įvairūs: pvz.: neplautos daržovės, uogos tiesiogiai pateiktos maistui, žaliai mėsai skirtu pjaustymo inventoriumi pjaustyta jau virta vištiena, neplautomis rankomis gamintas maistas, šaldytuve laikomos žalios žuvies atitirpęs skystis nulašėjo ant žemiau lentynoje laikomo indelio su mišraine, rankoms sausinti skirtu medvilniniu rankšluosčiu šluostomos švariai išplautos lėkštės, iš prekybos centro parsineštas maišas su maisto prekėmis (rakinant buto duris padėtas ant grindų) vėliau pirkinių iškrovimui dedamas ant virtuvinio stalo ir t.t. Kryžminė tarša - tai maisto tvarkymo pažeidimas, kuris visuomet turi liūdną pabaigą - toje virtuvėje arba tos namų šeimininkės pagamintas maistas anksčiau ar vėliau išprovokuos ūmios žarnyno infekcijos protrūkį šeimoje arba sukels namiškių ūmų bakterinės kilmės apsinuodijimą. Visais atvejais ir visomis priemonėmis namų virtuvėje turime vengti bet kokios formos kryžminės taršos atsiradimo, prevencinių priemonių griežtas vykdymas padeda apsaugoti nuo ūmių ligų atsiradimo šeimoje. Yra elementarios maisto tvarkymo taisyklės, kurių paisyti privalome visi, kas jų nesilaiko, ar jų ignoruoja, tuos lydi nesėkmės bei ūmios žarnyno ligos ar net apsinuodijimai maistu. Nepamirškime, kad ligų išvengti yra nesunku ir pigu, o gydytis – yra brangu.

Virtuvėje maistą gaminti visada, kaip taisyklė, pradėkite nuo nešvariausių maisto apdorojimo procedūrų: lupimo, skutimo, valymo, plovimo. Po to labai švariai nuplaukite visus paviršius, instrumentus, įrankius, indus, su kuriais lietėsi žaliavinis maistas. Po to sektų kitas maisto tvarkymo etapas: plovimas, pjaustymas, smulkinimas, šiluminis apdorojimas (virimas, kepimas, troškinimas ir t.t.). Po šių etapų dar kartą labai švariai išplaunami visi indai, paviršiai, inventorius. Šiluma apdorotas maistas turi būti saugomas nuo bet kokio mikrobinio užterštumo, nes jis nėra sterilus, bet jame tam tikrą laiką dar nebus patogeninių mikroorganizmų (po apdorojimo šiluma). Nebus tol, kol mes jo antrine tarša neužteršime - pvz. pjaustysime ant nešvarios pjaustymo lentelės ar nešvariu peiliu. Po apdorojimo šiluma visos kitos maisto tvarkymo procedūros yra labai pavojingos, nes jei nesilaikysime griežtos higienos, yra galimybė mikroorganizmais užteršti šiluma apdorotą maistą ir jį padaryti nesaugų. Toks maistas turi būti nedelsiant patiekiamas maistui (karštas maistas ) arba greitai atvėsinamas ir laikomas tik šaldytuve (0+6°C). Šiluma apdorotas maistas jau po 2 valandų laikymo kambario temperatūroje gali tapti nesaugiu.

Straipsnį Pavojingiausios vietos namuose, virtuvėje  skaitykite paspaudę šią nuorodą.