Spausdinti

Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi problemos ir jų sprendimas

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Dažniausiai pasitaikančios maitinimosi problemos

Priežastys, dėl kurių sumažėja suvartojamo maisto kiekis:

 

Blogas apetitas, nevalgumas

Dietos pritaikymas esant blogam apetitui, kai nejaučiama alkio

Apetito praradimas ar pablogėjęs apetitas yra viena dažniausių problemų. Nėra žinoma pablogėjusio apetito priežasčių.

Blogas apetitas yra karščiavimo, depresijos ir kartais gydymo šalutinio poveikio pasekmė. Bloga savijauta, skausmas (burnoje ar virškinimo trakte), nuovargis, nerimas blogina apetitą. Sumažėjus seilių sekrecijai ar esant skrandžio, žarnų ir kepenų uždegimui (šleikštulys, vėmimas, virškinimo diskomfortas, nervinis nevalgumas) taip pat blogėja apetitas.

Maistas pagyvenusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti neskanus. Be to, gali dingti alkio pojūtis – suvalgęs mažą maisto kiekį, asmuo jaučiasi sotus. Tinkamai maitintis yra būtina, kad nesumažėtų kūno svoris, organizmas būtų atsparesnis. Svarbiausia yra nustatyti nevalgumo priežastis ir jas šalinti.

Geriausias būdas gerinti apetitą – pradėti valgyti. Trumpalaikiai pasivaikščiojimai prieš valgį gerina apetitą.

Patartina:

Tinkamas maitinimasis padėtų išlaikyti stiprumą, apsaugotų nuo liesosios kūno masės nykimo, atkurtų audinius.

Jei jaučiatės blogai ir galite valgyti tik apie porą produktų, reikėtų vartoti skystą ar pustirštį maistą, kad aprūpintų papildomu baltymų ir kalorijų kiekiu. Dažniau  apetitas yra geresnis iš ryto. Dėl to patartina suvalgyti didesnį maisto kiekį iš ryto, po pietų tiktų skystas ar pustirštis maistas. Esant blogam apetitui ir nevalgumui, reikėtų daugiau gerti skysčių. Suaugusiam - apie 6–8 puodukus skysčių per dieną. Jei nepavyksta visko suvalgyti, stenkitės nesijaudinti. Reikia daryti viską, kad savijauta būtų geresnė. Per 2–3 dienas simptomams nesusilpnėjus, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Skonio pokyčiai ar jo praradimas

Dietos pritaikymas esant skonio ir uoslės pokyčiams ar juos praradus

Skonio praradimas („aklos“ burnos sindromas) ar jo pokyčiai dažniausiai yra ligos ar vaistų vartojimo pasekmė.

Kokios  yra dažniausios  skonio ir uoslės pokyčių priežastys?

Dažniausia skonio pokyčių priežastimi yra fiziologiniai pokyčiai, susiję su amžiumi ar  radioterapija ar kt. priežastys.

Patarimai esant skonio ir uoslės pokyčiams (valgykite tik mėgstamą maistą):

 

Dietos pritaikymas praradus skonį („aklos“ burnos sindromas)

Problema – pasišlykštėjimo maistu (susilpnėjęs skonio pojūtis ir uoslė) jutimas.

 

Patarimai esant skonio praradimui

Patartina (valgyti tik mėgstamą maistą):

 

Burnos problemos

Pagyvenusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms skausminga burna ir liežuvis yra dažna problema. Burnos problemos dažniausiai susijusios su vaistų vartojimu arba dėl iškritusių ar sugedusių dantų, dantenų bei liežuvio uždegimo ar infekcijos burnoje. Dėl to yra apsunkintas valgymas, suvartojama mažiau maisto.

 

Dietos pritaikymas esant išopėjusiai, uždegiminei, skausmingai burnai

Patarimai (valgykite tik mėgstamą maistą):

 

Dietos pritaikymas esant burnos sausumui ir sumažėjusiai seilių sekrecijai(“sausos burnos” sindromas)

Problemaburnos džiūvimas, sumažėjusi seilių sekrecija ir apsunkintas maisto rijimas.

Dažniausiai tai sutrikusios seilių veiklos pasekmė po medikamentinio gydymo, operacijų, radioterapijos galvos ir kaklo srityje ar dėl kitų priežasčių.

Burnos „sausumas“ – tai dažna pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus problema. Dėl to suvalgoma mažiau maisto, atsiranda virškinimo problemų.

 

Patarimai esant burnos sausumui ir sumažėjusiai seilių sekrecijai (valgykite mėgstamą maistą):

 

Kokio maisto reikėtų vengti:

Sumažėjus seilių sekrecijai, neturint dantų būtina labai gera burnos higiena. Jei dantenos labai skausmingos ir dantų valymas yra skausmingas, reikėtų burną skalauti sodos tirpalu. Esant „sausai“ burnai, naudojamos dirbtinės seilės. Rūkymas ir alkoholis dirgina burnos gleivinę.Tepkite lūpas specialiais lūpų pieštukais.

 

Dietos pritaikymas esant kramtymo sutrikimui

Reikėtų įvertinti dantų ir dantenų problemas ir, jei jų yra, jas pašalinti. Valgant dažnai ar saldumynus reikėtų dažniau valyti dantis – po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.

 

Kaip išvengti dantų problemų?

Problema – apsunkintas kramtymas arba negalėjimas kramtyti.

Patarimai esant kramtymo sutrikimams

 

Patarimai, norint gaminti minkštesnį ir skystesnį maistą:

Jei yra akivaizdus kramtymo sutrikimas, būtina keisti maisto konsistenciją – gaminti maistą minkštesnį ir skystesnį:

 

Rijimo sutrikimas

Dietos pritaikymas esant rijimo sutrikimui

Problema – rijimo sutrikimai.

Kas yra disfagija?

Disfagija (rijimo sutrikimas) – tai įvairaus pobūdžio ir dėl įvairių priežasčių atsiradęs maisto ir skysčių rijimo sutrikimas. Ji gali atsirasti dėl neurologinių ligų, sužeidimų, operacijų, onkologinių, dantų ligų ir kt. Maisto konsistencija turi būti keičiama atsižvelgiant į rijimo sutrikimus. Dėl to svarbu tiksliai išsiaiškinti, koks atsiranda rijimo sutrikimas bei kaip jį veikia maisto konsistencija ir temperatūra.

Esant skausmingam rijimui, patartina:

 

Rijimo sutrikimų (disfagijos) dieta

Jei springstama, yra rizika maistui patekti į kvėpavimo takus.

Kokie šios dietos tikslai?

Indikacijos: įvairios kilmės rijimo sutrikimas – skystam, tirštam, kietam maistui.

Kokie yra tokios dietos principai?

 

Kokia yra užspringimo prevencija?

Tuo tikslu rekomenduojama:

Nuorodos patarnautojui:

Esant sutrikusiam rijimui (disfagijai), patartina:

 

Šleikštulys ir vėmimas

Dietos pritaikymas esant lėtiniam šleikštuliui ir vėmimui

Patarimai esant šleikštuliui:

Šleikštulį didina gaminamo maisto kvapai. Reikėtų, kad maistą gamintų kitas asmuo arba valgykite maistą, kuris yra greitai pagaminamas. Gerai jaučiantis, pasigaminkite maisto daugiau ir dalį jo užšaldykite.

Venkite riebaus ir saldaus maisto – jis skatina šleikštulį.

 

Kokie veiksmai gali padėti, jeigu dažnai vemiate?

 

Ankstyvas sotumas

Dietos pritaikymas esant ankstyvo sotumo jausmui

Ankstyvas sotumas dažniausiai būna asmenims, kurie yra po skrandžio dalinio ar visiško pašalinimo. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, jaučiamas pilnumo ir ankstyvo sotumo jausmas.

 

Patarimai esant ankstyvam sotumo jausmui:

 

Kitos virškinimo problemos.

Gastroezofaginis refliuksas

Dietos pritaikymas esant gastroezofaginiam refliuksui

Problemosmaisto atpylimas į stemplę be atsirūgimo, šleikštulys ir vėmimas.

 

Patarimai esant gastroezofaginiam refliuksui:

 

Rėmuo

Dietos pritaikymas esant rėmeniui

Problema – skausmas po duobute, blogas virškinimas.

 

Patarimai esant rėmeniui:

 

Padidėjęs dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas

Pilvo pūtimas

Normaliai per dieną žarnose dujų susidaro apie 7–10 litrų. Apie 600 ml dujų išsiskiria natūraliu būdu. Jei šis kiekis didesnis, žmonės jaučia „papil­domus pojūčius“. Dujos silpnina žarnų susitraukimus (peristaltiką) ir yra pilvo pūtimo ir tempimo priežastis. Padidėjęs dujų kiekis gali susidaryti dėl aerofagijos, t. y. oro rijimo valgant ar geriant. Dalis šių dujų išeina iš skrandžio atsirūgstant, ir tik nedidelė jų dalis patenka į žarnas. Aerofagi­jos profilaktika – valgyti dažnai, po truputį, kramtyti maistą susičiaupus ir negerti pro šiaudelį.

Padidėjęs dujų kiekis žarnose gali susidaryti ir dėl bakterijų fermenta­cijos ar dėl nevirškinamų skaidulinių medžiagų. Daugelis maisto produk­tų, ypač daržovės ir vaisiai, didina dujų kiekį žarnose: ankštinės (pupelės, pupos, lęšiai, sojos) bei kopūstinės daržovės (baltagūžiai kopūstai, žiedi­niai kopūstai, Briuselio kopūstai, brokoliai), kukurūzai, svogūnai, žalieji pipirai, ridikėliai, rabarbarai, ropės; žali obuoliai, obuolių sultys, avokadai, kriaušės, slyvos.

Žarnose esančios dujos yra normalus virškinimo ir maistinių medžiagų įsisavinimo produktas. Jei dėl kokių nors priežasčių gaminamas dujų kiekis yra per didelis, gali būti virškinimo diskomfortas. Pagrindinė dietos strategija būtų mažinti dujų kiekį žarnose:

 

Pilvo gurgėjimo mažinimas:

 

Pilvo pūtimo prevencija:

 

Vidurių užkietėjimas

Pagyvenusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms nuo tam tikro maisto būna vidurių užkietėjimas ar vidurių pūtimas. Taip atsitinka dėl natūralių bakterijų, kurios reikalingos virškinimui, veiklos žarnose sutrikimo vartojant antibiotikus ar kitus vaistus.

Dažniausiai viduriai užkietėja, kai sulėtėja maisto košelės slinkimas žarnose. Didelis vandens kiekis yra reabsorbuojamas storojoje žarnoje. Dėl to išmatos tampa kietos, sunkiau slenka žarnoje. Pagrindinė dietos pritaikymo strategija yra greitinti išmatų slinkimą virškinimo trakte, aprūpinant organizmą reikiamu skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekiu bei didinant fizinį aktyvumą.

 

Kas yra vidurių užkietėjimas?

Kokios yra vidurių užkietėjimo priežastys?

Vidurių užkietėjimo priežasčių yra labai daug, įskaitant ir skausmą malšinančių vaistų vartojimą, vartojant mažai skysčių ar skaidulinių medžiagų ar mažas fizinis aktyvumas.

Dažniausiai pasitaikančios:

Žmogui pavalgius, maistas storąją žarną pasiekia po 24 val., išsitušti­nama po 25–72 val.  Vidurių užkietėjimas – tai retas, sunkus tuštinimasis. Vidurių užkietėjimo priežastys (A. Irnius, 1989):

 

Kokios yra vidurių užkietėjimo problemos?

Išmatas galima suminkštinti maistu. Geriausiai vidurius laisvina vai­siai ir daržovės (slyvos, rabarbarai ir kt.), nes juose yra daug skaidulinių medžiagų. Juos vartojant patartina gerti daugiau skysčių, kad skaidulinės medžiagos išbrinktų. Skaidulinės medžiagos skatina žarnų susitraukimus ir tuštinimąsi, tad kasdien patartina suvartoti apie 25 g skaidulinių me­džiagų. Ypač tam tinka kviečių sėlenos. Jų reikia suvartoti nuo 1 iki 4–5 arbatinių šaukštelių per dieną, kartu išgeriant iki 2,5 1 skysčių. Brinkda­mos skaidulinės medžiagos ir skysčiai didina išmatų kiekį ir jas minkšti­na. Nevartojant reikiamo kiekio vandens, išmatos kietėja ir ilgėja išmatų slinkimo laikas.

 

Kokios gali būti vidurių užkietėjimo pasekmės?

 

Kokie yra pagrindiniai dietos tikslai esant vidurių užkietėjimui?

 

Patarimai esant vidurių užkietėjimui (valgykite mėgstamą maistą):

Valgyti geriausia pradėti nuo daržovių salotų, vaisių ar jų sulčių, kad virškinimo organai geriau virškintų mėsos ir žuvies produktus. Gausiai valgyti augalinio maisto, kuriame yra daug skaidulinių medžiagų. Kadan­gi jos sugeria vandenį, valgant augalinį maistą, reikia gerti daug skysčių (apie 1,5–2 l per dieną, jei nėra kontraindikacijų dėl širdies ir inkstų ligų).

Rekomenduotina (Irnius, 1989):

tarkuotos morkos: su pienu, kefyru, majonezu, cukrumi, obuoliais, razinomi;

įvairių daržovių salotos: virtus burokėlius ir juodąsias slyvas, kopūstus, morkas, obuolius lygiomis dalimis pagardinti aliejumi ir valgyti 2–3 kartus per dien;

džiovintos juodosios slyvos: 20–25 slyvas užpilti karštu vandeniu ir palaikius kelias valandas valgyti užgeriant tuo skysčiu. Arba: iš vakaro 10–12 slyvų užpilti vandeniu, iš ryto jas sutrinti, įdėti 2–3 šaukštus medaus ir valgyti rytais po 2 valgomuosius šaukštus. Išgerti 0,5 stiklinės mineralinio vandens arba vaisių sulči;

šviežios bulvių ir kopūstų sultys: esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, gerti šviežiai išspaustų bulvių sulčių po 0,5 stiklinės iš ryto nevalgius ir prieš pietus; esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, gerti 1/4 stiklinės šviežių kopūstų sulčių prieš valgį. Taip pat tinka burokėlių, morkų ar abrikosų sulty;

vidurių pūtimą mažina krapų sėklų užpilas. Valgomąjį šaukštą krapų sėklų užpilti stikline verdančio vandens, po 2 valandų perkošti, gerti po 1 valgomąjį šaukštą 6 kartus per dieną (geriausia 15 min. prieš valgį). Po savaitės daryti 2–3 dienų pertrauką ir vėl kursą galima kartot;

ryte atsigerkite vandens su keliais lašais citrinos sulčių. Patartina išgerti stiklinę vandens prieš valgį ir po kiekvieno šlapinimosi, pirmoje dienos pusėje suvalgyti ir išgerti rekomenduotiną maisto ir skysčių kiekį. Vakare skysčių reikėtų gerti mažiau, kad padažnėjęs šlapinimasis netrukdytų miegot;

venkite juodos kavos, stiprios arbatos, kakavos, šokolado, baltos duonos, ryžių, saldumynų, maisto produktų, kurie gerai įsisavinami;

 

Maisto pasirinkimas

Produktų grupė

Vartotini

Vengtini

Duona, kruopos, grūdai, makaronai

Rupaus malimo miltų juoda duona vakarykščio kepimo (rekom. praturtinta sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais), įv. košės (pvz.: avižų dribsniai, avižų dribsniai su sėlenomis, grikiai, kviečiai, rudieji ryžiai), įv. makaronų patiekalai, javainiai (miusliai)

Švieži mielinės tešlos kepiniai, riebūs kepiniai. Riboti baltą duoną, bandeles. Makaronai su kiaušiniais.

 

 

 

Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai

Jautiena, triušiena, vištiena (be odelės), kalakutiena (be odelės), vištos krūtinėlių dešra. Verdami, troškinami patiekalai (80-100 g. paruošto mėsos patiekalo per dieną). Įvairi žuvis (menkė, jūros lydeka, sterkas, lašiša ir kt.). verdami, troškinami patiekalai (100-150 g paruoštos žuvies patiekalo per dieną; 3-4 k/sav.). Kiaušiniai 1-2 vnt. per savaitę mėgiamu pavidalu.

Kepti keptuvėje patiekalai, kepti ant grotelių, riebūs patiekalai, paniruoti (miltuose, džiuvėsiuose), antiena, žąsiena, aviena, veršiena, kiauliena, lašiniai, rūkyta riebi mėsa, rūkytos ir virtos dešros, patiekalai iš riebaus faršo.

Pienas ir jo produktai

Pienas, rūgpienis, kefyras (ne daugiau kaip 2,4% riebumo; pageidautina - 1%), liesa varškė, liesas jogurtas, liesas varškės sūris iki 15%, fermentiniai sūriai iki 30%, grietinė 12-18% (ne daugiau 1 valg. šaukštas per dieną), sviestas (ne daugiau 1 arbat. šaukštelis per dieną).

Riboti riebų pieną bei riebius pieno produktus.

Sriubos

Visos liesos sriubos (pvz.: daržovių, kruopų).

Riebios.

Daržovės

Įvairios (pvz.: burokai, morkos, moliūgas, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, Briuselio, žiediniai kopūstai, baklažanas, cukinija, pastarnokai, pomidorai, agurkai, salierai) 400-500 g. per dieną, 2/3 šio kiekio turi būti šviežios daržovės (kur galima, be odelės).

Bulvės paruoštos naudojant daug riebalų (kroketai, fri, bulviniai blynai, traškučiai), ankštinės – pupelės, žirniai, lęšiai, baltagūžiai ir raudongužiai kopūstai, svogūnai, porai, ridikai, ridikėliai.

Vaisiai

Įvairūs (300 g. per dieną). Švieži vaisiai (pvz.: obuoliai, persikai, apelsinai) pageidautina, kur galima lupti odeles. Džiovinti vaisiai (pvz.: datulės, slyvos, razinos, abrikosai).

 

Saldumynai

Žėlė, putėsiai, saldainiai, medus ir kt. neriebūs.

Riebūs.

Gėrimai

Negazuotas vanduo, vaisių ir uogų kompotai, sultys, skiestos ½ su vandeniu, nestipri žalia, juoda arbata.

Gazuoti gėrimai, limonadas, kava, kakava, šokoladiniai.

Riebalai

Aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų) 2-3 valg. šaukštai per dieną, dedamas į paruoštus patiekalus ar salotas.

Visi kiti (pvz.: riebi grietinė, majonezas, taukai).

Kiti

Riešutai (pvz.: migdolai, graikiški), grybai, įvairūs prieskoniai

 

 

Vidurių užkietėjimo prevencija:

 

Viduriavimas

Dietos pritaikymas esant viduriavimui

Viduriavimas (diarėja) – tai dažnas, daugiau nei 2–3 kartus per dieną, tuštinimasis skystomis ir gausiomis išmatomis, kurių kiekis didesnis nei 200 gramų. Dėl to prarandama vandens ir elektrolitų, ypač natrio ir kalio. Viduriuojant dažnai pablogėja apetitas, pykina, vargina vėmimas, gali at­sirasti pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija.

Viduriavimas yra kai kurių ligų simptomas, todėl pirmiausia reikia gydyti viduriavimo priežastį.

Esant ūminiam viduriavimui, žarnoms reikia poilsio. Pirmiausia reikia atkurti sutrikusį skysčių ir elektrolitų balansą. Būtina gerti skysčių, kuriuo­se yra didelis natrio ir sodos kiekis. Vertingas yra pektinas, nes jis regu­liuoja viduriavimą (kas 2–4 val. suvalgyti po trintą žalią obuolį). Nustojus viduriuoti, laipsniškai didinamas maisto kiekis. Riebalų ir angliavandenių mažinama iki fiziologinės apatinės ribos. Sergant virškinimo trakto už­degimu, būna sumažėjęs fermento laktazės kiekis, todėl reikėtų vengti maisto produktų, kuriuose yra laktozės (pieno cukraus) – pieno ir jo pro­duktų bei kitų produktų, kurių sudėtyje yra laktozės.

Esant lėtiniam viduriavimui, gali atsirasti mitybos nepakankamumas. Be to, būna sumažėjęs maistinių medžiagų įsisavinimas, todėl organiz­mas netenka elektrolitų, vitaminų, mineralų ir baltymų. Kalio stoka turi įtakos žarnų susitraukimams, be to, gali atsirasti nevalgumas (anoreksija). Geležies stoka yra mažakraujystės priežastis.

Viduriuojant svarbu laikytis tinkamos  sumažinto skaidulinių medžia­gų kiekio dietos. Dietos tikslas – neskatinti žarnų susitraukimų ir nedidinti išmatų masės.

 

Kokios yra viduriavimo priežastys bei jų reikšmė?

Viduriavimas atsiranda dėl įvairių priežasčių - chemoterapijos, pilvo srities radijacijos, infekcijos, maisto ne­toleravimo ir emocinio susijaudinimo (bloga nuotaika), gali būti ligos simptomas ar vaistų vartojimo šalutinis poveikis. Dažniausia priežastis yra užkrėstas maistas. Dažniausia viduriavimas gydomas namuose. Jei karščiuojama, išmatose yra kraujo priemaišų ir atsiranda bendras silpnumas, reikalinga gydytojo konsultacija. Dėl vaistų vartojimo viduriuojant reikėtų tartis su šeimos gydytoju Reikėtų identifikuoti viduriavimo priežastis.

Sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas yra svorio mažėjimo ir mitybos nepakankamumo atsiradimo priežastis, sukeliantis bendrą silpnumą. Viduriavimas yra organizmo reakcija pašalinti kenksmingoms medžiagoms iš žarnų. Net esant gausiam viduriavimui, jis praeina po keleto dienų. Dauguma žmonių mano, kad viduriuojant reikia nevalgyti ir negerti, vartoti vaistus. Tačiau sumažėjus vartojamo maisto kiekiui, padėtis gali pablogėti. Viduriuojant geriausia gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir gydyti viduriavimo priežastis tol, kol viduriavimas praeis.

 

Bendri patarimai

 

Viduriavimas riebiomis išmatomis (steatorėja)

Steatorėja yra sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo pasekmė, kai neįsisavinti riebalai kaupiasi išmatose. Apie 2–5 g (norma) suvirškintų rie­balų išskiriama kiekvieną dieną.

Padidėjęs riebalų kiekis išmatose gali būti dėl:

Steatorėja yra tik simptomas. Todėl pirmiausia reikia gydyti jos prie­žastį. Svarbu laikytis sumažinto riebalų, padidinto kalorijų kiekio dietos reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno žmogaus paros energijos ir maistinių medžiagų poreikiai yra individualūs. Papildomai patartina var­tototi riebaluose tirpių vitaminų, kalcio, cinko, magnio ir geležies preparatų.

Patarimai:

sumažinkite racione riebalų ir angliavandenių kiekį iki fiziologinės normos apatinės ribos, o baltymų kiekį padidinkite. Per parą suvartokite maždaug 100 g baltymų, 70 g riebalų, 250 g angliavandenių, 4–5 g druskos

nevartokite produktų, kurie sukelia žarnose puvimą ir rūgimą, skatina skrandžio, kasos ir tulžies sekreciją. Rinkitės maistą, kuris lėtina žarnų sustraukimus (nuoroda)

vartokite trintus ar garuose virtus patiekalus

valgykite 5–6 kartus per dieną

būklei gerėjant, laikykitės fiziologiškai visavertės dietos reikalavimų

pusryčiai – 20 proc., priešpiečiai – 10 proc., pietūs – 30 proc., pavakariai – 10 proc., vakarienė – 20 proc., priešnakčiai – 10 proc. paros kaloringumo. 60 % dienos maisto suvalgykite iki pietų. Paskutinį kartą valgyti 2–3 val. prieš miegą iki 22 val.;