Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi problemos ir jų sprendimas

 

Dažniausiai pasitaikančios maitinimosi problemos

Priežastys, dėl kurių sumažėja suvartojamo maisto kiekis:

  • blogas apetitas, nevalgumas;
  • skonio pokyčiai ar jo praradimas;
  • burnos problemos;
  • sutrikęs rijimas;
  • šleikštulys ir vėmimas;
  • ankstyvas sotumo jausmas;
  • kitos virškinimo problemos (gastroezofaginis refliuksas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, padidintas dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas, viduriavimas)

 

Blogas apetitas, nevalgumas

Dietos pritaikymas esant blogam apetitui, kai nejaučiama alkio

Apetito praradimas ar pablogėjęs apetitas yra viena dažniausių problemų. Nėra žinoma pablogėjusio apetito priežasčių.

Blogas apetitas yra karščiavimo, depresijos ir kartais gydymo šalutinio poveikio pasekmė. Bloga savijauta, skausmas (burnoje ar virškinimo trakte), nuovargis, nerimas blogina apetitą. Sumažėjus seilių sekrecijai ar esant skrandžio, žarnų ir kepenų uždegimui (šleikštulys, vėmimas, virškinimo diskomfortas, nervinis nevalgumas) taip pat blogėja apetitas.

Maistas pagyvenusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti neskanus. Be to, gali dingti alkio pojūtis – suvalgęs mažą maisto kiekį, asmuo jaučiasi sotus. Tinkamai maitintis yra būtina, kad nesumažėtų kūno svoris, organizmas būtų atsparesnis. Svarbiausia yra nustatyti nevalgumo priežastis ir jas šalinti.

Geriausias būdas gerinti apetitą – pradėti valgyti. Trumpalaikiai pasivaikščiojimai prieš valgį gerina apetitą.

  • reguliarus mankštinimasis taip pat gerina apetitą;
  • prieš valgymą išvėdinkite kambarį.

Patartina:

  • valgykite gerai išvėdintoje patalpoje, toliau nuo virtuvės ar nuo nemalonių kvapų;
  • valgykite kartu su šeima ar draugais, nes malonioje aplinkoje daugiau suvalgoma. Jei yra gulimas režimas, jie turėtų prisitaikyti prie jūsų ir stengtis valgyti kartu su jumis;
  • prieš valgį skalaukite burną – maisto skonis bus šviežesnis;
  • tarp valgymų reikėtų atsipalaiduoti, kad geriau jaustumėtės;
  • jei yra galimybė, reikėtų rasti laiko daugiau gulėti. Tai neturi poveikio apetitui;
  • rinkitės įvairų toleruojamą mėgstamą maistą, biologiškai vertingus baltymingus (mėsą, žuvį,  paukštieną, jei toleruojate – pieną ir jo produktus) produktus;
  • valgykite tada, kai yra apetitas, dėl to turi būti paruoštas jūsų mėgstamas maistas, kad būtų galima jį pateikti norimu laiku;
  • gaminkite prieskoningą maistą pagal jūsų pomėgį;
  • gaminkite ir pateikite maistą priimtinomis porcijomis. Matomas didelis maisto kiekis kartais sukelia pasibjaurėjimą ar pasišlykštėjimą maistu;
  • dažnai valgykite lengvai virškinamą maistą;
  • valgykite malonaus skonio ir kvapnų maistą lėtai, po mažai, dažnai, reguliariai 5-6 kartus per dieną, gerai sukramtykite maistą;
  • jei nėra galimybės maitintis per pietus – valgykite užkandžius (pvz.,suvožtinius ar sūrį ir kt.). Alternatyva – maistingieji gėrimai.
  • ilgai neužtrukite gaminant maistą namuose. Gaminti maistą reikėtų pagal patiekalų receptūrų ir gamybos technologijos aprašus;
  • reikėtų valgyti lengvai paruošiamą maistą;
  • geriau vartokite minkštą, vėsų ar šaldytą maistą, pvz., jogurtą, kokteilius ir kt.;
  • kartais reikėtų pakeisti maisto rūšį, gaminti patrauklesnį apetitą skatinantį valgį. Tai padėtų geriau jaustis. Pvz., jei šviežių vaisių valgyti negalite, juos reikėtų vartoti sumaišius su kokteiliu;
  • valgykite užkandžius. Juos laikykite matomoje vietoje, pvz., prie lovos arba ten, kur galima lengvai juos paimti;
  • negerkite skysčių prieš valgį ar valgant, nes greičiau atsiranda sotumo jausmas. Tinkamiausias laikas gerti yra 1 val. prieš valgį ar pavalgius ar tarpuose tarp valgymų;
  • valgant kietą maistą galima užsigerti skystesniu maistu –tyrsriubėmis, kaloringais kokteiliais;
  • gerkite kuo daugiau skysčių – vandenį, pieną (jei toleruojama ar neviduriuojama), sultinius, žolių arbatas, jogurtus, sultis;
  • reguliuokite kūno svorį, saugokitės nuo liesėjimo.

Tinkamas maitinimasis padėtų išlaikyti stiprumą, apsaugotų nuo liesosios kūno masės nykimo, atkurtų audinius.

Jei jaučiatės blogai ir galite valgyti tik apie porą produktų, reikėtų vartoti skystą ar pustirštį maistą, kad aprūpintų papildomu baltymų ir kalorijų kiekiu. Dažniau  apetitas yra geresnis iš ryto. Dėl to patartina suvalgyti didesnį maisto kiekį iš ryto, po pietų tiktų skystas ar pustirštis maistas. Esant blogam apetitui ir nevalgumui, reikėtų daugiau gerti skysčių. Suaugusiam - apie 6–8 puodukus skysčių per dieną. Jei nepavyksta visko suvalgyti, stenkitės nesijaudinti. Reikia daryti viską, kad savijauta būtų geresnė. Per 2–3 dienas simptomams nesusilpnėjus, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Skonio pokyčiai ar jo praradimas

Dietos pritaikymas esant skonio ir uoslės pokyčiams ar juos praradus

Skonio praradimas („aklos“ burnos sindromas) ar jo pokyčiai dažniausiai yra ligos ar vaistų vartojimo pasekmė.

Kokios  yra dažniausios  skonio ir uoslės pokyčių priežastys?

Dažniausia skonio pokyčių priežastimi yra fiziologiniai pokyčiai, susiję su amžiumi ar  radioterapija ar kt. priežastys.

Patarimai esant skonio ir uoslės pokyčiams (valgykite tik mėgstamą maistą):

  • venkite nemalonaus skonio maisto;
  • valgant baltymingą maistą, ypač raudoną mėsą, kartais jaučiamas metalo ar pjuvenų skonis;
  • jei jaučiate metalo ar pjuvenų skonį, čiulpkite kietus saldainius, naudokite plastikinius indus;
  • išgerkite šalto vandens su citrinos skiltele;
  • rūgštūs ir pikantiški patiekalai silpnina metalo skonį burnoje:
  • gerkite apelsinų, citrinų, spanguolių, ananasų sulčių ar gėrimų;
  • tarp valgymų gerkite paruoštus gėrimus;
  • valgant kietą maistą, užsigerkite;
  • vartokite kvapnų maistą (uoslė yra jautresnė kvapams nei skonio pojūtis), vartokite įvairius prieskonius, citrinas, cukrų, kvapnius prieskoninius augalus;
  • tinka obuolių actu, vynu, salotų užpilais marinuota mėsa, višta ar kalakutiena. Galima pridėti džiovintų prieskonių;
  • pasirinkite tinkamos temperatūros maistą ar valgykite kambario temperatūros ar šaltesnius baltymingus maisto produktus –ledus, kaimišką sūrį, šaldytus vaisius, šaldytą jogurtą (susilpnėja skonio receptorių jautrumas) ir kt.;
  • valgykite maistą gražios išvaizdos, įvairių spalvų ir konsistencijos;
  • jei apetitas yra geresnis, per pusryčius valgykite daugiau baltymingo maisto;
  • laikytis burnos higienos reikalavimų. Prieš valgį skalaukite burną tirpalu – 1 arbatinis šaukštelis druskos į stiklinę šilto vandens.
  • naudokite minkštą dantų šepetėlį ir mėgiamą dantų pastą. Dantis valykite prieš ir po valgio. Esant labai jautriai burnos gleivinei vietoj dantų šepetėlio naudokite vatos tamponą.
  • jei pakitęs skonis cukrui, į saldžiuosius patiekalus pridėkite vaisių;
  • jei saldumo pojūtis yra problema, tai reikėtų pridėti citrinos sulčių ar praskiesti gėrimus su soda ar mineraliniu vandeniu. Prieskonių, pvz.: imbiero, cinamono ir kt. vartojimas gaminant desertus taip pat gali sumažinti saldumo pojūtį. Geriau priimtini yra kvapnūs vaisių milteliai nei tyrės, pvz.: greipfurtų, rabarbarų ir kt.
  • jei pakitęs kartumo pojūtis, venkite  mėsos (ypač jautienos). Vartokite viščiukų mėsą, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir augalinio maisto, kuriame yra daug baltymų;
  • jei yra padidinto sūrumo pojūčio problema, venkite tirpių sriubų, padažų ir užpilų, rūkyto bei sūdyto maisto;
  • nevartokite produktų, kurie yra skonio pokyčio priežastis;
  • gaminant maistą naudokite mėsos, žuvies, paukštienos padažus;
  • nenaudokite gamybos technologijų, dėl kurių maistas praranda aromatą (pvz., ilgas virimas);
  • rinkitės mėgstamus, gero skonio ir aromatingus maisto produktus;
  • valgykite vynuogių, agurkų;
  • valgyti atvėsintą maistą, nes karštas stiprina nemalonų skonio pojūtį;
  • valgykite gerai toleruojamą maistą;
  • jei maisto skonis nemalonus, valgykite alternatyvų maistą –žuvį, kiaušinius ir pieno produktus (jei toleruojama). Šaltas maistas geriau nei karštas. Skonį gerina marinuotas maistas (jei toleruojama);
  • gerinkite maisto skonį, vartojant prieskonius ir kvapnius prieskoninius augalus;
  • venkite rūgščių maisto produktų, su actu gaminamų marinatų.
  • venkite citrusinių vaisių sulčių, jas pakeiskite nektarais;
  • seilių kiekį didinkite geriant skysčius, valgant;
  • gerkite šaltus gėrimus, čiulpkite ledo gabalėlį, valgykite ledų;
  • kruopščiai laikykitės burnos higienos reikalavimų.

 

Dietos pritaikymas praradus skonį („aklos“ burnos sindromas)

Problema – pasišlykštėjimo maistu (susilpnėjęs skonio pojūtis ir uoslė) jutimas.

 

Patarimai esant skonio praradimui

Patartina (valgyti tik mėgstamą maistą):

  • valgykite prieskoningą, spalvingą ir aromatingą maistą – karštas maistas yra kvapnesnis;
  • pridėkite į sriubas ar padažus, maltos mėsos patiekalus ir troškinius kvapnių prieskonių ar aromatinių prieskoninių augalų;
  • gerinkite gaminamo maisto išvaizdą, stenkitės, kad jis būtų spalvingas, patrauklus, įvairios konsistencijos;
  • artokite prieskonines daržoves ir augalus, ypač, jei toleruojate, svogūnus, česnakus, bazilikus, krapus ir kt;
  • tinka šviežios daržovės, kvapnūs užkandžiai, įvairūs padažai;
  • vartokite stiprių kvapų (kvapnius) gėrimus, pvz.: gėrimai, mėtų arbata, limonadas, vaisių sultys, stimuliuojantys gėrimai. Gali padėti su vandeniu citrinos sultys, vartojamos prieš valgį;
  • vartokite šviežias vaisių sultis, šviežius vaisius, tonizuojančius gėrimus, vandenį pagardinkite citrinos skiltele;
  • salotas ir mišraines paskaninkite svogūnais, apelsinais ar citrina;
  • jei toleruojama, tinka marinuotas maistas;
  • venkite švelnaus augalinio maisto, nesūdytų produktų, nes jie blogiau toleruojami;
  • dažnai skalaukite burną sūriu tirpalu.

 

Burnos problemos

Pagyvenusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms skausminga burna ir liežuvis yra dažna problema. Burnos problemos dažniausiai susijusios su vaistų vartojimu arba dėl iškritusių ar sugedusių dantų, dantenų bei liežuvio uždegimo ar infekcijos burnoje. Dėl to yra apsunkintas valgymas, suvartojama mažiau maisto.

 

Dietos pritaikymas esant išopėjusiai, uždegiminei, skausmingai burnai

Patarimai (valgykite tik mėgstamą maistą):

  • pagal simptomus reguliuokite maisto konsistenciją – skystas, pustirštis, tirštas trintas ar slystantis maistas;
  • venkite lipnaus maisto;
  • valgykite biologiškai vertingus mėgstamus ir toleruojamus produktus;
  • venkite valgyti kietų, sunkiai sukramtomų, sūdytų ar raugintų produktų, šviežių vaisių ir daržovių, citrusinių vaisių, pomidorų ir jų sulčių. Geriau tinka virtos daržovės, obuoliai;
  • venkite valgyti kepto, daug prieskonių turinčio maisto;
  • gaminkitės maistą pagal jiems individualius pomėgius;
  • jei toleruojama, valgykite patiekalus su pieno padažais, tyrsriubes, trintas sriubas ar tyres su sutirštintu pienu, sviestą, kremus, avokadus, moliūgus, papajas, bananus, jogurtus;
  • valgykite virtas daržoves su padažu ar jų tyres;
  • sausą maistą valgykite pamirkytą piene, kavoje ar padažuose;
  • valgykite ataušusį ar kambario temperatūros maistą, nes jis geriau toleruojamas;
  • venkite karšto maisto ir gėrimų, jei netoleruojama kvapų;
  • mėsą geriau valgykite šaltą nei karštą (maltą ir/ar gabalinę);
  • jei nenorima valgyti mėsos, vartokite pieno produktus (jei toleruojate ir/ar neviduriuojate), ankštinius, riešutų sviestą;
  • gerkite šaltus gėrimus, kvapnesnes arbatas, sultinius, daržovių ir vaisių sultis;
  • valgykite malonioje aplinkoje, patrauklų maistą. Geriau būtų valgyti su šeimos nariais ar draugais;
  • valgykite tada, kai yra apetitas. Gaminkite mėgstamą maistą, kurį būtų galima valgyti norimu laiku;
  • daugiau valgykite tomis dienomis, kai jaučiatės geriau, mažiau skauda;
  • pailsėkite prieš valgant, jei blogai jaučiatės, esant nuovargiui.
  • venkite valgyti prisiverčiant. Tai gali būti nevalgumo priežastis;
  • lengvi pratimai arba trumpi pasivaikščiojimai gali būti naudingi prieš valgį;
  • valgykite mažais kiekiais ir dažniau, jei pavalgius jaučiamas nemalonus pilnumo jausmas;
  • jei nėra galimybės dėl pakenktų dantenų valyti dantis šepetėliu, reikėtų skalauti burną ramunėlių nuoviru ar vandeniu su druska. Jei nesukelia skausmo, naudoti burną gaivinančius antiseptikus.

 

Dietos pritaikymas esant burnos sausumui ir sumažėjusiai seilių sekrecijai(“sausos burnos” sindromas)

Problemaburnos džiūvimas, sumažėjusi seilių sekrecija ir apsunkintas maisto rijimas.

Dažniausiai tai sutrikusios seilių veiklos pasekmė po medikamentinio gydymo, operacijų, radioterapijos galvos ir kaklo srityje ar dėl kitų priežasčių.

Burnos „sausumas“ – tai dažna pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus problema. Dėl to suvalgoma mažiau maisto, atsiranda virškinimo problemų.

 

Patarimai esant burnos sausumui ir sumažėjusiai seilių sekrecijai (valgykite mėgstamą maistą):

  • gerinkite seilių sekreciją (kramtydami kramtomąją gumą, čiulpdami kietus saldainius, ledo gabalėlį);
  • valgykite saldžią miltinę konditeriją ar saldumynus ar gerkite saldžius gėrimus (jei toleruojate). Manoma, kad tai skatina didesnę seilių sekreciją. Vartokite seilių stimuliatorius: citrinos griežinėlį, pagal indikacijas dirbtines seiles;
  • jei seilės tirštos, venkite prieskonių, citrusinių vaisių ir bananų ,karšto bei sauso maisto, nes jie dirgina gleivinę, duonos ir jos produktų, želatinos, riebaus maisto, alkoholio. Vaisius ir daržoves valgykite trintus arba jų minkštimą;
  • iš ryto išgerkite stiklinę šalto vandens;
  • maistas turėtų būti gaminamas „drėgnas“ – valgomas kartu su padažais, užpilais. Tinka sriubos, troškiniai, sultiniai, jogurtas, kitas pustirštis ar tirštas maistas;
  • valgykite daugiau minkštą, trintą, slystantį ar lengvai kramtomą ir virškinamą maistą, įskaitant obuolių ir daržovių tyres, avižų košę, tyrsriubes, pudingus, vaisių pyragą, kietai virtus kiaušinius, avokadus, moliūgus, papajas, bananus, jogurtus;
  • valgykite sausą maistą, išmirkytą piene ar kituose gaiviuose gėrimuose;
  • pasirinkti lengvai prieskoningą maistą;
  • valgykite skanų ir spalvingą maistą;
  • Supjaustykite maistą mažais gabalėliais;
  • gerai sukramtykite maistą (iki maisto košelės konsistencijos);
  • gerkite mažais gurkšniais arbatą su citrina, sultis, gazuotus gėrimus, sultinius;
  • didinkite skysčių kiekį iki 2 l per dieną;
  • valgant užgerkite gurkšniais;
  • kalbėsenos ir rijimo gerinimui, reikėtų dažniau siurbčioti vandens ir su savimi turėti butelį vandens;
  • čiulpkite tokį maistą, kuris gerintų seilių sekreciją – vaisių pastiles, ananasų skilteles, greipfrutų dalis, ledo gabaliukus iš vaisių sulčių ar pagardintus citrinos sultimis, kramtomąją gumą be cukraus;
  • valgykite dažnai ir po mažai.

 

Kokio maisto reikėtų vengti:

  • labai prieskoningo ir sūraus;
  • sauso;
  • rūgštaus – apelsinų, citrinų, ananasų ir pomidorų;
  • kieto – šviežių daržovių, sunkiai nuryjamo ar lipnaus;
  • esant burnos kandidozei, mažinkite saldumynų kiekį – cukraus, medaus, saldžių gėrimų;
  • karštų patiekalų ar labai šaltų, gazuotų gėrimų, mineralinio vandens, limonado, nes jie dirgina burnos gleivinėje esančias erozijas ir opas.

Sumažėjus seilių sekrecijai, neturint dantų būtina labai gera burnos higiena. Jei dantenos labai skausmingos ir dantų valymas yra skausmingas, reikėtų burną skalauti sodos tirpalu. Esant „sausai“ burnai, naudojamos dirbtinės seilės. Rūkymas ir alkoholis dirgina burnos gleivinę.Tepkite lūpas specialiais lūpų pieštukais.

 

Dietos pritaikymas esant kramtymo sutrikimui

  • Dantų bei dantenų problemos

Reikėtų įvertinti dantų ir dantenų problemas ir, jei jų yra, jas pašalinti. Valgant dažnai ar saldumynus reikėtų dažniau valyti dantis – po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.

 

Kaip išvengti dantų problemų?

  • Būtina informuoti gydytoją apie esamas dantų problemas;
  • Jei jums taikoma radioterapija, privalote dažnai lankytis pas odontologą;
  • Vartokite minkštą dantų šepetuką ir specialią dantų pastą, jei yra pakenktos dantenos;
  • Skalaukite burną šiltu vandeniu, kai yra skausmingos dantenos ir burna;
  • Venkite valgyti saldaus ir kieto maisto;

Problema – apsunkintas kramtymas arba negalėjimas kramtyti.

Patarimai esant kramtymo sutrikimams

  • keiskite maisto konsistenciją: geriausiai tinka pudingo konsistencijos ar pustirštis maistas. Tyrės gaminamos iš natūralių produktų arba naudojami jau paruošti mišiniai;
  • valgykite tirštas trintas sriubas, venkite sriubų, patiekalų, kurių masė kieta ar skysta;
  • rinkitės minkštesnius, sultingesnius produktus, kad geriau išsiskirtų seilės ir būtų lengviau nuryti;
  • vartokite tirštiklius norint gauti norimą maisto konsistenciją;
  • didinkite baltymų kiekį racione, vartodami natūralius baltymingus produktus (trintas virtas kumpis, pieno milteliai ir t. t.);
  • jei jūsų racionas nevisavertis svarbu vartoti vitaminų/mineralų preparatus pasirenkant reikiamus, atsižvelgiant į suvartoto maisto rūšį ir kiekį (pasitarus su šeimos gydytoju, gydytoju dietologu ar dietistu).

 

Patarimai, norint gaminti minkštesnį ir skystesnį maistą:

Jei yra akivaizdus kramtymo sutrikimas, būtina keisti maisto konsistenciją – gaminti maistą minkštesnį ir skystesnį:

  • Tęskite įprastą patiekalų gamybą, pagal technologiją pasirinkdami terminio apdorojimo būdą – troškinimą ar virimą;
  • Sutrinkite jau termiškai apdorotus produktus iki reikiamos konsistencijos – tirštos ar  skystos tyrės;
  • Naudokite pieną, jei toleruojate, gaminant patiekalus. Įpilti pieno, sutrinant produktų  masę (daržoves, žuvį ar kt.). Pienas gerina skonį, be to, jis yra geriausias pagrindas gaminti įvairiausiems padažams;
  • Mėsą geriausiai smulkiai supjaustyti ir maišyti su kitais ingredientais. Nevartokite gyslotos mėsos;
  • Kiaušinio baltymas gali suteikti košėms blogą kvapą, dėl to rekomenduojama kiaušinius patiekti kaip omletus;
  • Trinto (tarkuoto) sūrio pridedama į tyres norint pagerinti jų skonį, paįvairinti patiekalus ir  padidinti patiekalo maistingumą. Šviežias saldus sūrelis taip pat gali būti vartojamas trintas su vaisiais ar medumi;
  • Bulvių tyrę dažnai sunku nuryti, rijimui palengvinti rekomenduojama pridėti į ją morkų, moliūgų ar kitų daržovių;
  • Virtos daržovės atsargiai vartojamos skystoms košėms gaminti (kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms sutrintos virtos daržovės gali kelti šleikštulį);
  • Geriau vartokite manų, ryžių ar kviečių kruopas;
  • Jei nėra kontraindikacijų, į tyres pridėkite aliejaus (šalto spaudimo).
  • Tyrės sparčiau genda ir lengviau veikiamos taršos nei dar nesutrinti produktai. Dėl to trintos tyrės turi būti gaminamos prieš pat vartojimą. Nesuvalgyto maisto likučiai turi būti laikomi šaldytuve sandariai uždarytame inde, reikiamoje temperatūroje;
  • Šiuo metu parduodama daug komercinių tyrių, pritaikytų suaugusiesiems. Prieš parenkant reikiamą tyrę derėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, gydytoju dietologu  ar dietistu;
  • Maistą galima pagardinti prieskoniais, svogūnu, česnaku, aromatiniais augalais, muskato riešutu ir t.t.;
  • Turite suvartoti 1–1,5 l skysčių per dieną.

 

Rijimo sutrikimas

Dietos pritaikymas esant rijimo sutrikimui

Problema – rijimo sutrikimai.

Kas yra disfagija?

Disfagija (rijimo sutrikimas) – tai įvairaus pobūdžio ir dėl įvairių priežasčių atsiradęs maisto ir skysčių rijimo sutrikimas. Ji gali atsirasti dėl neurologinių ligų, sužeidimų, operacijų, onkologinių, dantų ligų ir kt. Maisto konsistencija turi būti keičiama atsižvelgiant į rijimo sutrikimus. Dėl to svarbu tiksliai išsiaiškinti, koks atsiranda rijimo sutrikimas bei kaip jį veikia maisto konsistencija ir temperatūra.

Esant skausmingam rijimui, patartina:

  • gerti skysčius pro šiaudelį, sriubas valgyti iš stiklinių ar puodukų vietoj lėkštės. Kad būtų lengviau ryti, reikėtų atlošti galvą;
  • valgykite minkštesnį maistą. Geriau toleruojamas minkštas, trintas, slystantis maistas ir tiršti skysčiai, panašūs į kokteilius;
  • ribokite lipnios (tąsios) konsistencijos maistą;
  • rinkitės biologiškai vertingus produktus;
  • venkite riebaus maisto (skrudinto orkaitėje, riebios mėsos ir kt.), alkoholinių gėrimų ir kavos;
  • valgykite kambario temperatūros maistą. Vengti karštų ar šaltų patiekalų;
  • skausmą ir nemalonų jutimą burnoje gali sumažinti skiltelė mangų, kiviai ar papajos (sučiulpti), gėrimai – žolių arbata, jogurtas ar rūgščių kopūstų sultys;
  • vartokite įvairius vaisių kokteilius;
  • skysčius ir skystą maistą dažnai vartokite tarpuose tarp valgymų;
  • pavalgius dar kurį laiką pabūkite sėdimoje padėtyje;
  • jei simptomai labai ryškūs, kreipkitės į gydytoją konsultacijos.

 

Rijimo sutrikimų (disfagijos) dieta

Jei springstama, yra rizika maistui patekti į kvėpavimo takus.

Kokie šios dietos tikslai?

  • ap­sau­go­ti nuo už­sprin­gi­mo ir as­pi­ra­ci­jos mais­tu ir gė­ri­mais;
  • ap­rū­pin­ti mais­tu, ku­ris sti­mu­liuo­ja ri­ji­mo re­flek­są;
  • iš­lai­ky­ti op­ti­ma­lų kū­no svorį;

Indikacijos: įvairios kilmės rijimo sutrikimas – skystam, tirštam, kietam maistui.

Kokie yra tokios dietos principai?

  • nesant galimybės pačiam mai­tin­tis, jums valgymo būdą turi parinkti gydytojas;
  • die­tą tikslinti in­di­vi­dualiai, pagal jūsų maistinių medžiagų ir energijos po­rei­kius;
  • pa­gal ap­lin­ky­bes ir galimybes val­gykite ne­pri­klau­so­mai nuo ki­tų;
  • pa­lai­kykite adekvatų skysčių balansą;
  • užspringimo prevencijai pasirinkite tin­ka­mą maistą;
  • nevalgykite maisto nuo kurio springstate – jei rijimo sutrikimas yra skysčiams, negerkite jų, jei - tirštam ar kietam maistui – nevalgykite tokio maisto;
  • venkite al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, ypač karš­tų gė­ri­mų su ko­fei­nu ir prie­sko­nin­go mais­to;
  • su­ma­žė­jus sei­lių sek­re­ci­jai, tin­ka mais­tas, mai­šy­tas su pa­da­žais, pa­gar­dais;
  • venkite grū­di­nių, vai­sių ir dar­žo­vių;
  • venkite mais­to, nuo kurio greitai springstama – spragėsių, sė­le­nų dribs­nių, rie­šu­tų, trin­tų bul­vių, varš­kės sū­rio, vai­sių su ode­le, ku­kū­rū­zų, sa­lie­rų, ana­na­sų ir ki­tų vai­sių ar dar­žo­vių su skai­du­lin­gu minkš­ti­mu.
  • bur­nos jaut­ru­mui su­ma­ži­nti ge­riau tin­ka at­vė­sęs mais­tas;
  • esant skaus­min­gai bur­nai, venkite prieskoningo ar sūraus mais­to ir var­tokite minkš­tą at­vė­su­sį mais­tą;
  • ne­sant ri­ji­mo re­flek­so, ge­riau tin­ka prie­sko­nin­gas mais­tas. Maistui gaminti tin­ka mais­to tirš­tikliai. Var­tokite slys­tan­tį mais­tą.

 

Kokia yra užspringimo prevencija?

Tuo tikslu rekomenduojama:

  • artimieji neturėtų leisti asmeniui, kuriam yra rijimo sutrikimas, maitintis be priežiūros;
  • patarnautojas dietą gali reguliuoti pasitaręs su specialistais – gydytoju dietologu ar dietistu;

Nuorodos patarnautojui:

  • valgant parinkite saugiausią padėtį valgymui: sergantįjį pasodinkite, palenkite jam galvą, pasukite smakrą į vieną ar kitą pusę;
  • valgant sėdėti tiesiai (tiesi nugara), jei valgoma gulint, pakelti galvūgalį;
  • reikėtų stebėti, ar sergantysis nekosti, nedūsta, ar švari gerklė, ar valgydamas yra ramus;
  • reikėtų neblaškyti sergančiojo dėmesio;
  • reikėtų išmokyti šeimos narius kaip elgtis su sergančiuoju, supažindinti su užspringimo simptomais;
  • ambulatoriškai gydomiems tinka įprastinis maitinimosi būdas parenkant pagal simptomus maisto konsistenciją.

Esant sutrikusiam rijimui (disfagijai), patartina:

  • labai gerai sukramtyti maistą. Jei to negalima padaryti, laikytis pagal indikacijas maisto konsistenciją koreguojančios dietos reikalavimų;
  • esant problemoms, susijusioms su skysto maisto rijimu, skysčiai vartojami sutirštinti (želatina, piurė), „slystantis maistas“;
  • kiekvienam individualiai pasirinkti toleruojamus maisto produktus, maisto konsistenciją;
  • nemaišyti skirtingos konsistencijos maisto ir valgant negerti.;
  • jei sunku nuryti skystą ir/ar pustirštį maistą, tokio maisto nevalgyti, konsultuotis su gydytoju.

 

Šleikštulys ir vėmimas

  • Šleikštulys atsiranda esant skrandžio funkcijos sutrikimams, infekcijai ir dažniausiai dėl vaistų vartojimo. Vėmimas yra rimta problema, nes netenkama daug maistinių medžiagų ir skysčių. Pagrindinė šleikštulio mažinimo strategija yra valgyti lengvai virškinamą toleruojamą ir mėgstamą maistą dažnai, po mažai, kad aprūpinti organizmą reikiamu maistinių medžiagų ir energijos kiekiu. Nėra jokių dietų. Reikia valgyti tokį maistą, kuris nesukelia šleikštulio ar vėmimo. Šleikštulys ir vėmimas blogina apetitą. Dėl to suvalgoma mažai maisto.

Dietos pritaikymas esant lėtiniam šleikštuliui ir vėmimui

Patarimai esant šleikštuliui:

  • prieš valgydamas,  jei galite, turėtumėte  pasivaikščioti gryname ore, dažniau kvėpuoti;
  • valgykite malonioje aplinkoje;
  • nevalgykite šiltoje patalpoje ar turinčioje gaminamo maisto kvapo;
  • maistą virkite vandenyje ar garuose. Maistas turi būti susmulkintas;
  • venkite jums nemalonių kvapų gaminant maistą;
  • valgykite atvėsusį maistą (kambario temperatūros ar vėsesnį), kai kvapai nebe tokie stiprūs. Šiltas maistas stiprina šleikštulį;
  • ledo gabaliukai kartais padeda atgaivinti burną;šleikštulį mažina citrinos skiltelė ar citrinų sultys su karštu vandeniu ar arbata;
  • gėrimus gerkite šaltus ar su ledu, geriau kaloringus ir baltymingus;
  • šaltas maistas (pvz., šalta mėsa, sūris ir suvožtinai) gali būti toleruojami geriau nei karštas maistas, nes jis mažiau kvapnus;
  • valgykite tada, kada gera savijauta –nėra šleikštulio ar nevemiama;
  • pagal aplinkybes valgykite sėdint ar pusiau sėdom;
  • valgykite ir gaminkite maistą tada, kada šleikštulys yra mažiausias(šleikštulį mažina sūrus maistas – krekeriai ar sūrūs sausainiai);
  • nešiokite ir valgant reikėtų būti apsirengus laisvais drabužiais;
  • jei kamuoja šleikštulys iš ryto, prieš valgį suvalgykite džiūvėsių, išgerkite sultinio, vaisių nektaro;
  • čiulpkite ledo gabalėlį ar gerkite gazuotus gėrimus;
  • pavalgius pailsėkite, nes fizinis aktyvumas gali lėtinti virškinimą;
  • pavalgius neprigulti mažiausiai 20 min. Jei būtina pagulėti –geriau būtų pusiau sėdimoje padėtyje;
  • valgykite po mažai, dažnai, lėtai ir reguliariai (pagal galimybes kas 3val.);
  • valgykite įvairų maistą;
  • pikantiškas, kvapnus maistas ir gėrimai yra daugiau priimtinesni nei saldūs;
  • imbieru paskaninti gėrimai bei produktai gali mažinti šleikštulį;
  • geriau valgykite sausą maistą po nedaug, dažnai;
  • gerkite skysčius tarp valgymų atskirai nuo kieto maisto, nes jie gali būti pilnumo jausmo bei padidinto dujų kiekio susikaupimo priežastimi;
  • valgykite liesą maistą, be cukraus, dažnai ir po nedaug;
  • venkite valgyti nepatraukliai atrodančių maisto produktų;
  • esant šleikštuliui, nevalgykite mėgiamų produktų, nes tai gali būti pasišlykštėjimo jais priežastis;
  • nevalgykite riebaus ar kepto maisto;
  • venkite labai saldaus maisto (čiulpinukų, torto ar pyragaičių);
  • venkite rūgščių ir saldžių maisto produktų, vietoj jų geriau valgykite švelnų, lengvai virškinamą šaltą maistą;
  • venkite valgyti riebų prieskoningą ar sūrų, tyrės konsistencijos maistą;
  • margarino, aliejaus, sviesto racione turi būti mažai;
  • gerkite daugiau skysčių, tinka šalti ir gryni gėrimai, tamsus alus;
  • gerkite lėtai ar siurbčiojant visą dieną. Tinka gerti pro šiaudelį;
  • venkite – kavos;
  • jei jaučiatės gerai, vartokite kaloringus, baltymingus kokteilius;
  • kruopščiai rūpinkitės burnos higiena, kad maisto skonis būtų geresnis; jei gausiai vemiate, kreipkitės į šeimos gydytoją;
  • jei dėl gydymo valgymas yra nutraukiamas, valgykite prieš naktį.

Šleikštulį didina gaminamo maisto kvapai. Reikėtų, kad maistą gamintų kitas asmuo arba valgykite maistą, kuris yra greitai pagaminamas. Gerai jaučiantis, pasigaminkite maisto daugiau ir dalį jo užšaldykite.

Venkite riebaus ir saldaus maisto – jis skatina šleikštulį.

 

  • Vėmimas atsiranda po šleikštulio, dėl nemalonių kvapų, susikaupusių dujų skrandyje ar žarnose. Vėmimas gali būti negausus, retas ar dažnas ir gausus.

    Jei vemiama daugiau nei 1- 2 dienas reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Kartais esant šleikštuliui galima išvengti vėmimo. Reikėtų dažniau ritmiš­kai kvėpuoti.

Kokie veiksmai gali padėti, jeigu dažnai vemiate?

  • vemiant nevalgykite ir negerkite;
  • kartais mažais kiekiais galima gerti vandens ar sultinio;
  • esant vėmimui, būtina išgerti mažiausiai iki 8 puodukų skysčių;
  • po vėmimo reikėtų pagal galimybes kuo greičiau pradėti valgyti ir gerti;
  • Valgykite švelnų maistą ir laipsniškai pradėkite vartoti kietą maistą tik nustojus vemti;
  • pavalgius, po 1 val. gerkite daugiau skysčių;
  • vartokite užkandžius. Juos laikyti matomoje ir gerai prieinamoje vietoje;
  • valgykite geriau tinka po pasivaikščiojimo.
  • savijautai gerėjant, galima vartoti skystą maistą, pvz. pieną, (jei toleruojate) laipsniškai pereinant prie pustirščio ir tiršto  maisto.

 

Ankstyvas sotumas

Dietos pritaikymas esant ankstyvo sotumo jausmui

Ankstyvas sotumas dažniausiai būna asmenims, kurie yra po skrandžio dalinio ar visiško pašalinimo. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, jaučiamas pilnumo ir ankstyvo sotumo jausmas.

 

Patarimai esant ankstyvam sotumo jausmui:

  • pasirinkite lengvai kramtomą ir nuryjamą, biologiškai vertingą maistą;
  • pasirinkite įvairius produktus ir gamybos būdus skiriant dėmesį gatavo maisto spalvai, skoniui, temperatūrai, gamybos technologijai;
  • maisto gamybai naudokite įvairiausias gamybos technologijas: virimą, troškinimą, kepimą keptuvėje ar orkaitėje;
  • kepant nevartokite daug aliejaus, patiekalų nepaniruokite, nevoliokite tešloje. Venkite riebaus ir koncentruoto maisto;
  • pagal galimybes maistą gaminkite matomoje aplinkoje. Jei gyvenate vienas, maistą gaminkite ir valgykite geriau, kai yra kitas žmogus;
  • padalinkite dienos bėgyje maistą vienodomis porcijomis (5–6 valgymai per dieną): valgykite po mažai, bet dažniau malonioje aplinkoje;
  • nekalbėkite apie maistą tuomet, kai nevalgote;
  • venkite nuolat valgyti vis tuos pačius patiekalus;
  • venkite valgyti riebų, sunkiai virškinamą maistą;
  • venkite produktų, kurie skatina dujų susidarymą žarnose –baltagūžių kopūstų, ankštinių, svogūnų, brokolių, žiedinių kopūstų, gazuotų gėrimų;
  • venkite sveikų grūdų ir daug jungiamojo audinio, cukraus turinčio maisto. Nevartokite cukraus;
  • valgykite kvapnų, patrauklų maistą;
  • tarp valgymų užkandžiaukite, pvz., konservuoti vaisiai, grietinėlė, ledai, jogurtas ar tirpūs desertai;
  • prieš valgį ar valgant negerkite. Gerti po 1 val. pavalgius;
  • stenkitės, kad būtų išgeriamas būtinas rekomenduojamų skysčių kiekis (1–1,5 l/d.), geriausiai tarp valgymų;
  • nelaikykitės jokių dietų be gydytojo ar dietisto nurodymo;
  • mažėjant svoriui, pasitarkite su gydytoju dietologu ar dietistu dėl maisto papildų vartojimo;
  • reguliariai stebėkite virškinimo trakto veiklą;
  • reguliariai būkite fiziškai aktyvūs;
  • rūpinkitės emocine ir psichine būkle, palaikykite socialinius ryšius.

 

Kitos virškinimo problemos.

Gastroezofaginis refliuksas

Dietos pritaikymas esant gastroezofaginiam refliuksui

Problemosmaisto atpylimas į stemplę be atsirūgimo, šleikštulys ir vėmimas.

 

Patarimai esant gastroezofaginiam refliuksui:

  • tinkamai paskirstykite maisto kiekį per dieną;
  • valgykite dažniau mažomis porcijomis;
  • aprūpinkite organizmą reikiamu kalorijų ir maistinių medžiagų ir energijos kiekiu pagal individualius fiziologinius poreikius;
  • skirkite dėmesį baltymų ir riebalų poveikiui į ASS (apatinio stemplės sfinkterio) spaudimą:
  • baltymai didina ASS spaudimą,
  • riebalai mažina ASS spaudimą;
  • venkite produktų ir gėrimų, kurie mažina stemplės sfinkterio spaudimą: alkoholio, mėtų arbatos, česnako, svogūno, šokolado;
  • vartokite baltimingus produktus, kurie didina stemplės apatinio sfinkterio tonusą;
  • dažniau vartokite liesus, baltymingus (mėsa, pienas, paukštiena, žuvis) ir angliavandeningus (grūdinius, bulves, ryžius) ir kt. produktus;
  • nevalgykite maisto, kuris dirgina stemplės gleivinę (citrusiniai ir jų sultys, apelsinai, vynuogės, kava, pipirai, prieskoningas maistas, labai karštas ar šaltas maistas);
  • išlaikykite optimalų kūno svorį;
  • esant antsvoriui ar nutukimui, mažinkite kūno svorį – mažinti dietoje kalorijų kiekį;
  • esant vidurių užkietėjimui, išgerkite daugiau skysčių (>1,5 l per dieną) ir padidinkite skaidulinių medžiagų kiekį dietoje (mažiausiai 15 g/1000 kcal);
  • valgykite nesusilenkus, sėdėkite tiesiai;
  • po valgio 2–3 val. negulėkite, staiga nesikelkite;
  • miegokite lovoje, kurios galvūgalis pakeltas;
  • nenešiokite ankštų drabužių, venkite susijuosti diržu;
  • nerūkykite.

 

Rėmuo

Dietos pritaikymas esant rėmeniui

Problema – skausmas po duobute, blogas virškinimas.

 

Patarimai esant rėmeniui:

  • esant ūminiam periodui, valgykite lengvą (lengvai virškinamą) maistą po mažai, dažnai, lėtai;
  • tinkamai paskirstykite maisto kiekį per dieną;
  • pavalgius 2 valandas pasivaikščiokite, nevalgykite prieš miegą, miegokite pakelta galva;
  • laikykitės padidinto baltymų kiekio dietos reikalavimų;
  • dietoje turi būti mažai riebalų: mažai kepto maisto, grietinės, padažų, riebaus maisto, riešutų, bulvių traškučių, sviesto ir margarino;
  • venkite maisto, kuris mažina apatinio sfinkterio tonusą, įskaitant šokoladą, kavos gėrimus, mėtas, svogūnus, česnakus;
  • venkite maisto, kuris dirgina stemplę: citrinų sultys, pomidorai ir jų padažai ir kt.;
  • venkite alkoholinių gėrimų, stiprios kavos ir arbatos, kurie didina rėmenį;
  • venkite valgyti gausiai.

 

Padidėjęs dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas

Pilvo pūtimas

Normaliai per dieną žarnose dujų susidaro apie 7–10 litrų. Apie 600 ml dujų išsiskiria natūraliu būdu. Jei šis kiekis didesnis, žmonės jaučia „papil­domus pojūčius“. Dujos silpnina žarnų susitraukimus (peristaltiką) ir yra pilvo pūtimo ir tempimo priežastis. Padidėjęs dujų kiekis gali susidaryti dėl aerofagijos, t. y. oro rijimo valgant ar geriant. Dalis šių dujų išeina iš skrandžio atsirūgstant, ir tik nedidelė jų dalis patenka į žarnas. Aerofagi­jos profilaktika – valgyti dažnai, po truputį, kramtyti maistą susičiaupus ir negerti pro šiaudelį.

Padidėjęs dujų kiekis žarnose gali susidaryti ir dėl bakterijų fermenta­cijos ar dėl nevirškinamų skaidulinių medžiagų. Daugelis maisto produk­tų, ypač daržovės ir vaisiai, didina dujų kiekį žarnose: ankštinės (pupelės, pupos, lęšiai, sojos) bei kopūstinės daržovės (baltagūžiai kopūstai, žiedi­niai kopūstai, Briuselio kopūstai, brokoliai), kukurūzai, svogūnai, žalieji pipirai, ridikėliai, rabarbarai, ropės; žali obuoliai, obuolių sultys, avokadai, kriaušės, slyvos.

Žarnose esančios dujos yra normalus virškinimo ir maistinių medžiagų įsisavinimo produktas. Jei dėl kokių nors priežasčių gaminamas dujų kiekis yra per didelis, gali būti virškinimo diskomfortas. Pagrindinė dietos strategija būtų mažinti dujų kiekį žarnose:

  • venkite maisto ir gėrimų, kurie skatina didesnį dujų susidarymą –baltagūžių kopūstų, ankštinių, brokolių, svogūnų, žiedinių kopūstų, gazuotų gėrimų;
  • valgykite tokiu būdu, kad būtų reguliuojami žarnų susitraukimai. Vartojant kai kuriuos priešvirusinius vaistus, gali būti padidinta dujų gamyba ir atsirasti pilvo pūtimas, kurie gali būti kitų virškinimo problemų rezultatas. Atsiradus tokiems simptomams būtina kreiptis į gydytoją ištyrimui.

 

Pilvo gurgėjimo mažinimas:

  • valgykite reguliariai – žarnos pradeda reguliariau susitraukinėti;
  • valgykite lėtai, gerai sukramtykite maistą (iki maisto košelės), stenkitės valgyti mažais kąsniais, susičiaupus, neplepėti, nečepsėti, venkite ryti orą;
  • nekramtykite kramtomosios gumos, mažiau gerkite gazuotų gėrimų,ypač alaus, nes daugiau nuo jo atsiranda oro skrandyje;
  • venkite ankštinių – pupelių, žirnių, lęšių bei svogūnų, česnakų, brokolių ir aguročių, kurie skatina dujų susidarymą. Galima juos vartoti mažesniais kiekiais kartu su kitais produktais;
  • gerkite arbatas, kurios mažina dujų kiekį žarnose;
  • reikėtų nustatyti maistą, kuris didina dujų kiekį žarnose. Susikaupus dujoms reikėtų įvertinti, koks maistas buvo valgomas;
  • pasitarus su gydytoju ir jo nurodymu galima vartoti virškinimo fermentus.

 

Pilvo pūtimo prevencija:

  • valgant negerkite;
  • venkite dujų susidarymą skatinančių maisto – baltagūžių kopūstų, pupelių, svogūnų, brokolių, Briuselio ir žiedinių kopūstų, šaltų gazuotų gėrimų, rupaus malimo duonos ar kitų skaidulingų produktų, iš dalies cukraus ir saldumynų.

 

Vidurių užkietėjimas

Pagyvenusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms nuo tam tikro maisto būna vidurių užkietėjimas ar vidurių pūtimas. Taip atsitinka dėl natūralių bakterijų, kurios reikalingos virškinimui, veiklos žarnose sutrikimo vartojant antibiotikus ar kitus vaistus.

Dažniausiai viduriai užkietėja, kai sulėtėja maisto košelės slinkimas žarnose. Didelis vandens kiekis yra reabsorbuojamas storojoje žarnoje. Dėl to išmatos tampa kietos, sunkiau slenka žarnoje. Pagrindinė dietos pritaikymo strategija yra greitinti išmatų slinkimą virškinimo trakte, aprūpinant organizmą reikiamu skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekiu bei didinant fizinį aktyvumą.

 

Kas yra vidurių užkietėjimas?

Kokios yra vidurių užkietėjimo priežastys?

Vidurių užkietėjimo priežasčių yra labai daug, įskaitant ir skausmą malšinančių vaistų vartojimą, vartojant mažai skysčių ar skaidulinių medžiagų ar mažas fizinis aktyvumas.

Dažniausiai pasitaikančios:

Žmogui pavalgius, maistas storąją žarną pasiekia po 24 val., išsitušti­nama po 25–72 val.  Vidurių užkietėjimas – tai retas, sunkus tuštinimasis. Vidurių užkietėjimo priežastys (A. Irnius, 1989):

  • amžius (dažniau pasireiškia pagyvenusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms)
  • fizinio aktyvumo stoka
  • ilgas priverstinis gulėjimas lovoje (dėl galvos bei stuburo smegenų traumų, uždegimų, navikų ir kt.)
  • kelionės
  • netinkamas maitinimasis (nereguliarus valgymas, išgeriama mažai skysčių, skaidulinių medžiagų stoka)
  • silpni priekinės pilvo sienos raumenys
  • vaistai, kurie slopina žarnų judesius
  • virškinimo sistemos ligos
  • ligos, skatinančios raumenų sunykimą
  • medžiagų apykaitos ir endokrininės sistemos sutrikimai ir kt.

 

Kokios yra vidurių užkietėjimo problemos?

  • Esant viduriu uzkietėjimui: tuštinasi mažiau kaip tris kartus per savaitę;
  • lėtinis vidurių užkietėjimas – nesituština daugiau kaip 3 dienas (retas tuštinimasis);
  • tuštinasi kasdien, bet išmatų kiekis per dieną yra mažesnis nei 30 g (mažas išmatų kiekis);
  • pasunkėjęs tuštinimasis;
  • nevisiško išsituštinimo jausmas;
  • stiprus stanginimasis defekacijos metu;
  • skausmas tuštinimosi metu;
  • pilvo pūtimas, tempimas, skausmas.
  • atsiranda nevalgumas, iš burnos sklinda blogas kvapas, liežuvis apsinešes.
  • gali skaudėti galvą; bloga savijauta.

Išmatas galima suminkštinti maistu. Geriausiai vidurius laisvina vai­siai ir daržovės (slyvos, rabarbarai ir kt.), nes juose yra daug skaidulinių medžiagų. Juos vartojant patartina gerti daugiau skysčių, kad skaidulinės medžiagos išbrinktų. Skaidulinės medžiagos skatina žarnų susitraukimus ir tuštinimąsi, tad kasdien patartina suvartoti apie 25 g skaidulinių me­džiagų. Ypač tam tinka kviečių sėlenos. Jų reikia suvartoti nuo 1 iki 4–5 arbatinių šaukštelių per dieną, kartu išgeriant iki 2,5 1 skysčių. Brinkda­mos skaidulinės medžiagos ir skysčiai didina išmatų kiekį ir jas minkšti­na. Nevartojant reikiamo kiekio vandens, išmatos kietėja ir ilgėja išmatų slinkimo laikas.

 

Kokios gali būti vidurių užkietėjimo pasekmės?

  • hemorojus;
  • išangės plyšimai;
  • tiesiosios žarnos iškritimas;
  • kietos išmatos;
  • storosios žarnos uždegimas;
  • žarnų apsisukimas;
  • žarnų prakiurimas.

 

Kokie yra pagrindiniai dietos tikslai esant vidurių užkietėjimui?

  • Dietos pritaikymas esant vidurių užkietėjimui
  • Dietos pritaikimo tikslas - reguliuoti vidurių užkietėjimą.

 

Patarimai esant vidurių užkietėjimui (valgykite mėgstamą maistą):

  • valgyti reguliariai
  • laikykitės padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dietos reikalavimų (www.megaukismaistu.lt);
  • vartoti toleruojamus maisto produktus (grikių, miežių ir kviečių
  • kruopų košes, grietinę, grietinėlę, jautieną, kiaulieną, vištieną, triušieną, kalakutieną, žuvį, šprotus, sardines aliejuje ir kt.)
  • gerai sukramtykite maistą iki košelės konsistencijos, kad lengviau būtų virškinti;
  • mėsą valgykite su daržovėmis (padeda virškinti);
  • fermentuotas maistas – jogurtas ir kt. lengviau yra virškinamas ir padeda virškinti kitą maistą;
  • per dieną suvalgyti iki 300 g vaisių ir 600 g daržovių (žalių ar su patiekalais)

Valgyti geriausia pradėti nuo daržovių salotų, vaisių ar jų sulčių, kad virškinimo organai geriau virškintų mėsos ir žuvies produktus. Gausiai valgyti augalinio maisto, kuriame yra daug skaidulinių medžiagų. Kadan­gi jos sugeria vandenį, valgant augalinį maistą, reikia gerti daug skysčių (apie 1,5–2 l per dieną, jei nėra kontraindikacijų dėl širdies ir inkstų ligų).

  • valgymo režimas 5 – 6 kartai per dieną. Valgykite po mažai, lėtai ir reguliariai;
  • 60 proc. maisto kiekio turėtų būti suvalgoma pirmoje dienos pusėje, 40 proc. – antroje iki 18-19 val.;
  • gerkite reikiamą kiekį skysčių( - iki 8 stiklinių per dieną). Tai minkština išmatas;
  • daugiausia valgyti iš ryto (kartais užtenka rytais išgerti stiklinę sulčių)
  • išgerkite šalto gėrimo 30 min. prieš valgį;
  • didinkite skaidulinių medžiagų kiekį dietoje, ypač netirpių (kviečių sėlenos), jei nėra padidėjusi gaubtinė ar tiesioji žarna, žarnų nepraeinamumo (didina išmatų kiekį, greitina žarnų išsituštinimą);
  • suaugusiems rekomenduotina skaidulinų medžiagų suvartoti nuo 25 iki 30 g/d., o santykis netirpių/tirpių skaidulinių medžiagų turi būti 3/1. Suvartojimas daugiau kaip 50 g nėra naudinga, nes gali sukelti netoleravimą (pilnumo jausmą ir padidintą dujų kaupimąsi žarnose) ir/ar problemų dėl maistinių medžiagų (kalcio, vario, geležies, magnio, seleno ir cinko) įsisavinimo;
  • dietos su daug skaidulinių medžiagų iš pradžių gali sukelti nemalonų poveikį: padidėjęs pilvo pūtimas, pilvo gurgėjimas. Laipsniškai mažinant jų vartojimą, simptomai gali mažėti ir ilgainiui išnykti. Geresnis toleravimas ir mažiau simptomų būna, kai maisto kiekis paskirstomas vienodai visai dienai;
  • pasitarti su gydytoju dėl skaidulinių medžiagų kiekio didinimo racione. Jei nėra kontraindikacijų, vartoti rupaus malimo duoną ir dribsnius, avižų kruopas, šviežius vaisius ir daržoves, išmirkytus džiovintus vaisius, džiovintas pupeles ir žirnius. Valgykite bulves su luobele. Tinka vartoti kviečių sėlenas.
  • turintiems vidutinį ar žymų gaubtinės žarnos pailgėjimą, dažnai nepakanka skaidulinių medžiagų, kad išmatos būtų pakankamai minkštos. Vidurius laisvinančius preparatus vartoti tik pasitarus su gydytoju.
  • tuštintis, kai reikia, ir nesulaikyti tuštinimosi;
  • pradėti pratintis tuštintis nustatytu laiku (dažniausiai ryte po pusryčių);
  • mankštintis, būti fiziškai aktyviu;

Rekomenduotina (Irnius, 1989):

tarkuotos morkos: su pienu, kefyru, majonezu, cukrumi, obuoliais, razinomi;

įvairių daržovių salotos: virtus burokėlius ir juodąsias slyvas, kopūstus, morkas, obuolius lygiomis dalimis pagardinti aliejumi ir valgyti 2–3 kartus per dien;

džiovintos juodosios slyvos: 20–25 slyvas užpilti karštu vandeniu ir palaikius kelias valandas valgyti užgeriant tuo skysčiu. Arba: iš vakaro 10–12 slyvų užpilti vandeniu, iš ryto jas sutrinti, įdėti 2–3 šaukštus medaus ir valgyti rytais po 2 valgomuosius šaukštus. Išgerti 0,5 stiklinės mineralinio vandens arba vaisių sulči;

šviežios bulvių ir kopūstų sultys: esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, gerti šviežiai išspaustų bulvių sulčių po 0,5 stiklinės iš ryto nevalgius ir prieš pietus; esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, gerti 1/4 stiklinės šviežių kopūstų sulčių prieš valgį. Taip pat tinka burokėlių, morkų ar abrikosų sulty;

vidurių pūtimą mažina krapų sėklų užpilas. Valgomąjį šaukštą krapų sėklų užpilti stikline verdančio vandens, po 2 valandų perkošti, gerti po 1 valgomąjį šaukštą 6 kartus per dieną (geriausia 15 min. prieš valgį). Po savaitės daryti 2–3 dienų pertrauką ir vėl kursą galima kartot;

ryte atsigerkite vandens su keliais lašais citrinos sulčių. Patartina išgerti stiklinę vandens prieš valgį ir po kiekvieno šlapinimosi, pirmoje dienos pusėje suvalgyti ir išgerti rekomenduotiną maisto ir skysčių kiekį. Vakare skysčių reikėtų gerti mažiau, kad padažnėjęs šlapinimasis netrukdytų miegot;

venkite juodos kavos, stiprios arbatos, kakavos, šokolado, baltos duonos, ryžių, saldumynų, maisto produktų, kurie gerai įsisavinami;

 

Maisto pasirinkimas

Produktų grupė

Vartotini

Vengtini

Duona, kruopos, grūdai, makaronai

Rupaus malimo miltų juoda duona vakarykščio kepimo (rekom. praturtinta sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais), įv. košės (pvz.: avižų dribsniai, avižų dribsniai su sėlenomis, grikiai, kviečiai, rudieji ryžiai), įv. makaronų patiekalai, javainiai (miusliai)

Švieži mielinės tešlos kepiniai, riebūs kepiniai. Riboti baltą duoną, bandeles. Makaronai su kiaušiniais.

 

 

 

Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai

Jautiena, triušiena, vištiena (be odelės), kalakutiena (be odelės), vištos krūtinėlių dešra. Verdami, troškinami patiekalai (80-100 g. paruošto mėsos patiekalo per dieną). Įvairi žuvis (menkė, jūros lydeka, sterkas, lašiša ir kt.). verdami, troškinami patiekalai (100-150 g paruoštos žuvies patiekalo per dieną; 3-4 k/sav.). Kiaušiniai 1-2 vnt. per savaitę mėgiamu pavidalu.

Kepti keptuvėje patiekalai, kepti ant grotelių, riebūs patiekalai, paniruoti (miltuose, džiuvėsiuose), antiena, žąsiena, aviena, veršiena, kiauliena, lašiniai, rūkyta riebi mėsa, rūkytos ir virtos dešros, patiekalai iš riebaus faršo.

Pienas ir jo produktai

Pienas, rūgpienis, kefyras (ne daugiau kaip 2,4% riebumo; pageidautina - 1%), liesa varškė, liesas jogurtas, liesas varškės sūris iki 15%, fermentiniai sūriai iki 30%, grietinė 12-18% (ne daugiau 1 valg. šaukštas per dieną), sviestas (ne daugiau 1 arbat. šaukštelis per dieną).

Riboti riebų pieną bei riebius pieno produktus.

Sriubos

Visos liesos sriubos (pvz.: daržovių, kruopų).

Riebios.

Daržovės

Įvairios (pvz.: burokai, morkos, moliūgas, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, Briuselio, žiediniai kopūstai, baklažanas, cukinija, pastarnokai, pomidorai, agurkai, salierai) 400-500 g. per dieną, 2/3 šio kiekio turi būti šviežios daržovės (kur galima, be odelės).

Bulvės paruoštos naudojant daug riebalų (kroketai, fri, bulviniai blynai, traškučiai), ankštinės – pupelės, žirniai, lęšiai, baltagūžiai ir raudongužiai kopūstai, svogūnai, porai, ridikai, ridikėliai.

Vaisiai

Įvairūs (300 g. per dieną). Švieži vaisiai (pvz.: obuoliai, persikai, apelsinai) pageidautina, kur galima lupti odeles. Džiovinti vaisiai (pvz.: datulės, slyvos, razinos, abrikosai).

 

Saldumynai

Žėlė, putėsiai, saldainiai, medus ir kt. neriebūs.

Riebūs.

Gėrimai

Negazuotas vanduo, vaisių ir uogų kompotai, sultys, skiestos ½ su vandeniu, nestipri žalia, juoda arbata.

Gazuoti gėrimai, limonadas, kava, kakava, šokoladiniai.

Riebalai

Aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų) 2-3 valg. šaukštai per dieną, dedamas į paruoštus patiekalus ar salotas.

Visi kiti (pvz.: riebi grietinė, majonezas, taukai).

Kiti

Riešutai (pvz.: migdolai, graikiški), grybai, įvairūs prieskoniai

 

 

Vidurių užkietėjimo prevencija:

  • vartokite daugiau netirpių skaidulinių medžiagų, esančių žaliose daržovėse ir vaisiuose, džiovintuose vaisiuose, rupaus malimo duonoje, dribsniuose, riešutuose ir sėklose;(jei toleruojate);
  • valgykite dažnai, po mažai, reguliariai, lėtai;
  • gerkite reikiamą kiekį skysčių;
  • stenkitės tuštintis kasdien tuo pačiu metu;
  • būkite aktyvus, nes tai stimuliuoja žarnų veiklą ir gerina virškinimą. Geriausia yra vaikščioti pavalgius;
  • venkite vartoti vidurius laisvinančius vaistus. Vartojant juos dažnai, nuo jų gali priklausyti žarnų susitraukimai.

 

Viduriavimas

Dietos pritaikymas esant viduriavimui

Viduriavimas (diarėja) – tai dažnas, daugiau nei 2–3 kartus per dieną, tuštinimasis skystomis ir gausiomis išmatomis, kurių kiekis didesnis nei 200 gramų. Dėl to prarandama vandens ir elektrolitų, ypač natrio ir kalio. Viduriuojant dažnai pablogėja apetitas, pykina, vargina vėmimas, gali at­sirasti pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija.

Viduriavimas yra kai kurių ligų simptomas, todėl pirmiausia reikia gydyti viduriavimo priežastį.

Esant ūminiam viduriavimui, žarnoms reikia poilsio. Pirmiausia reikia atkurti sutrikusį skysčių ir elektrolitų balansą. Būtina gerti skysčių, kuriuo­se yra didelis natrio ir sodos kiekis. Vertingas yra pektinas, nes jis regu­liuoja viduriavimą (kas 2–4 val. suvalgyti po trintą žalią obuolį). Nustojus viduriuoti, laipsniškai didinamas maisto kiekis. Riebalų ir angliavandenių mažinama iki fiziologinės apatinės ribos. Sergant virškinimo trakto už­degimu, būna sumažėjęs fermento laktazės kiekis, todėl reikėtų vengti maisto produktų, kuriuose yra laktozės (pieno cukraus) – pieno ir jo pro­duktų bei kitų produktų, kurių sudėtyje yra laktozės.

Esant lėtiniam viduriavimui, gali atsirasti mitybos nepakankamumas. Be to, būna sumažėjęs maistinių medžiagų įsisavinimas, todėl organiz­mas netenka elektrolitų, vitaminų, mineralų ir baltymų. Kalio stoka turi įtakos žarnų susitraukimams, be to, gali atsirasti nevalgumas (anoreksija). Geležies stoka yra mažakraujystės priežastis.

Viduriuojant svarbu laikytis tinkamos  sumažinto skaidulinių medžia­gų kiekio dietos. Dietos tikslas – neskatinti žarnų susitraukimų ir nedidinti išmatų masės.

 

Kokios yra viduriavimo priežastys bei jų reikšmė?

Viduriavimas atsiranda dėl įvairių priežasčių - chemoterapijos, pilvo srities radijacijos, infekcijos, maisto ne­toleravimo ir emocinio susijaudinimo (bloga nuotaika), gali būti ligos simptomas ar vaistų vartojimo šalutinis poveikis. Dažniausia priežastis yra užkrėstas maistas. Dažniausia viduriavimas gydomas namuose. Jei karščiuojama, išmatose yra kraujo priemaišų ir atsiranda bendras silpnumas, reikalinga gydytojo konsultacija. Dėl vaistų vartojimo viduriuojant reikėtų tartis su šeimos gydytoju Reikėtų identifikuoti viduriavimo priežastis.

Sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas yra svorio mažėjimo ir mitybos nepakankamumo atsiradimo priežastis, sukeliantis bendrą silpnumą. Viduriavimas yra organizmo reakcija pašalinti kenksmingoms medžiagoms iš žarnų. Net esant gausiam viduriavimui, jis praeina po keleto dienų. Dauguma žmonių mano, kad viduriuojant reikia nevalgyti ir negerti, vartoti vaistus. Tačiau sumažėjus vartojamo maisto kiekiui, padėtis gali pablogėti. Viduriuojant geriausia gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir gydyti viduriavimo priežastis tol, kol viduriavimas praeis.

 

Bendri patarimai

  • laikykitės sumažinto skaidulinių medžiagų kiekio dietos reikalavimų;
  • venkite maisto produktų, kurie skatintų gausų dujų susidarymą žarnose – skaidulingo, prieskoningo maisto – pupelių, brokolių, saulėgrąžų, baltagūžių ir Briuselio kopūstų, svogūnų, žaliųjų pipirų;
  • jei reikia, reguliuokite maisto konsistenciją;
  • negerkite pieno ir, jei netoleruojate, nevalgykite pieno produktų;
  • venkite valgyti riebaus, kepto, sūraus, saldaus, rūkyto, marinuoto, konservuoto maisto;
  • venkite gerti skysčių tarp valgymų;
  • venkite gėrimų, turinčių kofeino, alkoholio, laktozės;
  • venkite gerti vaisių ir daržovių sultis;
  • gerkite daugiau skysčių, gerkite kas valandą;
  • nevartokite produktų, kuriuose yra daug jungiamojo audinio;
  • valgykite lengviau virškinamą maistą – košes, mėsos ar vištienos kukulius ir kt.;
  • parinkite tinkamus maisto gamybos būdus - maistas verdamas vandenyje, silpname sultinyje ar garuose;
  • valgykite sriubas, gerkite praskiestas sultis su vandeniu;
  • nulupkite ir virkite daržoves ir vaisius, nes jie geriau toleruojami;
  • prarastų mineralų atstatymui – valgykite bananus, mangus, papajas, melionus, moliūgus, bulves ir morkas;
  • valgykite rafinuotą maistą, kurio sudėtyje yra tirpių skaidulinių medžiagų, – baltuosius ryžius, kukurūzų gaminius, baltą duona, vermišelius ir bulves;
  • valgykite šiltą maistą, rečiau – labai karštą ar šaltą.

 

Viduriavimas riebiomis išmatomis (steatorėja)

Steatorėja yra sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo pasekmė, kai neįsisavinti riebalai kaupiasi išmatose. Apie 2–5 g (norma) suvirškintų rie­balų išskiriama kiekvieną dieną.

Padidėjęs riebalų kiekis išmatose gali būti dėl:

  • blogo virškinimo (sergant kasos uždegimu, po skrandžio dalies pašalinimo)
  • tulžies druskų stokos
  • žarnų gleivinės pakenkimo ir sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo

Steatorėja yra tik simptomas. Todėl pirmiausia reikia gydyti jos prie­žastį. Svarbu laikytis sumažinto riebalų, padidinto kalorijų kiekio dietos reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno žmogaus paros energijos ir maistinių medžiagų poreikiai yra individualūs. Papildomai patartina var­tototi riebaluose tirpių vitaminų, kalcio, cinko, magnio ir geležies preparatų.

Patarimai:

sumažinkite racione riebalų ir angliavandenių kiekį iki fiziologinės normos apatinės ribos, o baltymų kiekį padidinkite. Per parą suvartokite maždaug 100 g baltymų, 70 g riebalų, 250 g angliavandenių, 4–5 g druskos

nevartokite produktų, kurie sukelia žarnose puvimą ir rūgimą, skatina skrandžio, kasos ir tulžies sekreciją. Rinkitės maistą, kuris lėtina žarnų sustraukimus (nuoroda)

vartokite trintus ar garuose virtus patiekalus

valgykite 5–6 kartus per dieną

būklei gerėjant, laikykitės fiziologiškai visavertės dietos reikalavimų

  • venkite kofeino turinčių gėrimų, nes kofeinas skatina virškinimo trakto susitraukimus ir išsituštinimą. Esant maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimui, venkite maisto, kuriame yra kofeino;
  • arbata, kava ir alkoholis didina skysčių praradimą. Skysčiai atstatomi vartojant kitus skysčius – vandenį, žolių arbatą ir sriubas;
  • venkite alkoholio, nes jis gali būti skysčių praradimo priežastis;
  • valgant kietą maistą, jį smulkiai sukramtykite, užsigerkite, kad maisto košelė gerai susimaišytų su seilėmis;
  • labai prieskoningas maistas skatina viduriavimą;
  • venkite šalto ir karšto maisto, nes toks maistas gali stiprinti viduriavimą;
  • venkite produktų, kuriuose yra daug netirpių skaidulinių medžiagų – sveikų grūdų, rupiai maltų miltų duonos, riešutų, sėklų, šviežių daržovių ir vaisių su luobele – toks maistas dirgina žarnų gleivinę;
  • vartokite produktus, kuriuose yra daug tirpių skaidulinių medžiagų: braškes, bulves, avižinius dribsnius, abrikosus, obuolius, kriaušes, persikus, bananus;
  • vaisius valgykite 40 min. prieš ar po valgio, nes juos valgant su maistu, jie greičiau slenka žarnomis;
  • daržoves valgyti virtas, valgant gerai sukramtyti;
  • žalios, neprinokusios ir rūgščios daržovės bei vaisiai – pomidorai, ananasai, citrusiniai vaisiai kartais blogai toleruojami;
  • valgykite produktus, kurie stabdo viduriavimą, – ryžius, makaronus, virtus kiaušinius, avižinius dribsnius, želė, bananus, džiovintus vaisius, bulvių tyrę, jogurtą;
  • valgykite dažnai – 5–6 kartus per dieną kas 2–3 val. Kambario temperatūros maistą malonioje aplinkoje, lėtai ir reguliariai:

pusryčiai – 20 proc., priešpiečiai – 10 proc., pietūs – 30 proc., pavakariai – 10 proc., vakarienė – 20 proc., priešnakčiai – 10 proc. paros kaloringumo. 60 % dienos maisto suvalgykite iki pietų. Paskutinį kartą valgyti 2–3 val. prieš miegą iki 22 val.;

  • tik pasitarus su šeimos gydytoju, vartokite polivitaminų, mineralų ir elektrolitų;
  • venkite magnio preparatų ir didelių vitamino C dozių;
  • pasitarkite su fitoterapeutu dėl alternatyvaus gydymo vaistažolėmis.