Spausdinti

Trumpas daržovių apibūdinimas vaikams

Parengta bendradarbiaujant su vaikų gyd. dietologe Daiva Čižauskaite

Pirmenybė teikiama Lietuvoje augantiems vaisiams ir daržovėms. Rekomendacijos skirtos tik sveikiems, nealergiškiems vaikams.

Vaikams iki 3-jų metų amžiaus netinka daržovės su eteriniais aliejais(svogūnai, česnakai, baltieji ridikai, ridikėliai, svogūnų laiškai), išskyrus tik termiškai apdorotus svogūnus, česnakus.

Taip pat galite paskaityti Trumpą vaisių ir uogų apibūdinimą vaikams.

Informacija pateikta iš knygos „Vaikų dietologija: universiteto vadovėlis”. Sudaryt.: Liutauras Labanauskas, Rūta Rokaitė. Autoriai: L.Labanauskas, R.Rokaitė ir kt. Vilnius, 2009 m. – 652 p.

 

Daržovė

Sudėtis ir savybės
 

Agurkai.

Agurkuose yra labai daug vandens (vidutiniškai 94-96 %).

Juose yra šek tiek vitaminų C, B1, karotino. Iš mineralinių medžiagų d augiausia yra kalio.

Agurkuose yra dažiklių – chlorofilo ir karotenoidų.

Agurkai gerina apetitą, šiek tiek laisvina vidurius, todėl tinka užkietėjusiams viduriams

Ankštiniai.

Maistui vartojama daugelis ankštinių augalų – žirniai, pupelės, pupos, sojos, lęšiai. Tai puikus augalinių baltymų šaltinis.

Ypač daug baltymų yra sojoje. Šie baltymai vertingi, nes juose yra nepakeičiamųjų aminorūgščių, pvz. sojų baltymai savo sudėtimi artim gyvūniniams baltymams.

Ankštinių augalų sėklose angliavandenių ir riebalų kiekiai įvairuoj Krakmolo žirniuose ir pupelėse yra daug, o sojoje tik 3,5 %. Riebalų žirniuose ir pupelėse yra mažai, o sojoje, priešingai, nemažai – 17,3 %.

Ankštinių sėklose yra nemažai B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų.

 

Žirniai.

Žirniuose yra 78 % vandens, labai mažai riebalų, natrio ir daug geležies, vitaminų A, C, B1, B2 ir niacino.

Tai viena iš lengviausiai virškinamų ankštinių daržovių, kurią vartojant žarnyne nesikaupia dujos.

 

Lęšiai.

Visų rūšių lęšiuose yra vitaminų B, geležies ir maistinių skaidulų.
 

Baltagūžiai kopūstai

Kopūstų vertę labai didina juose esantis karotinas ir vitaminai B1, B2, K ir B6.

Kopūstai kaupia labai vertingą vitaminų PP ir C derinį, kuris gerina kraujagyslių sienelių laidumą, elastingumą, didina organizmo atsparumą esant deguonies stokai, dalyvauja reguliuojant cholesterolio ir riebalų apykaitą organizme.

Kopūstuose daug kalio ir kitų mineralinių medžiagų – kalcio, fosforo, geležies, magnio, sieros, vario, mangano, kobalto, cinko ir kt.

Kopūstai gerina virškinimą, laisvina užkietėjusius vidurius.

Kopūstuose yra vitamino U.

 

Baltieji ridikai.

Baltieji ridikai valgomi švieži.

Jie turi daug vitamino C, kalio ir kalcio.

Ridikams būdingas karčiai aštrus skonis ir savitas aromatas, nes jo sudėtyje yra glikozidų ir eterinių aliejų.

 

Brokoliai.

Juose labai daug mineralinių medžiagų (sieros, geležies, kalio, chromo), kraują valančio chlorofilo, vitaminų A, B, folio rūgšties ir ypač vitamino C.

Brokoliuose vitamino C yra daugiau nei apelsinuose (puodelyje brokolių yra 70 mg vitamino C).

 

Burokėliai.

Burokėliuose yra beveik visų vaiko organizmui reikalingų medžiagų.

 

Cukinijos.

Jose esantis vitamino E kiekis padeda mūsų organizmui nugalėti nervinę įtampą, aktyvina fizinį ir protinį darbingumą, stiprina nervus, smegenis ir aktyvina visų ląstelių baltymų sintezę.

Cukinijos greitina medžiagų apykaitos vyksmus, stiprina raumenis ir širdį, šalina iš organizmo vandenį ir žalingas medžiagas, pašalina iš organizmo toksinus ir „suriša” riebalus. Padeda pašalinti vidurių užkietėjimus, be to yra puikus liesėjimui skirtų dietų sandas.

Cukinijų žievelėje yra daug karotino ir magnio. Taigi lupti šios daržovės prieš kulinarinį apdorojimą nerekomenduojama. Užtenka ją gerai nuplauti.

Perkant cukinijas, geriau rinktis ne itin didelius vaisius. Kad būtų išaugotas geras jų aromatas, nederėtų jų pernelyg ilgai troškinti ir dėti daug prieskonių.

 

Morkos.

100 g morkų yra 87,4 % vandens, 8,7 g angiavandenių, 1,0 g baltymų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, fosforo, magnio, jodo, natrio, geležies), vitaminų (C, E, B grupių vitaminų, pantoteno rūgšties, ß-karotino), fermentų, eterinių aliejų.

Morkose yra riebaluose tirpių vitaminų. Taigi jie geriau pasisavinamii, jei į tarkuotas morkas įmaišoma riebalų. Į sultis galima įpilti šiek tiek grietinėlės ar šaukštelį aliejaus.

Morkose daug maistinių skaidulų, kurios aktyvina žarnyno veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, puvimo procesus žarnyne, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis iš organizmo.

 

Paprikos (Saldieji pipirai).

Spalvinguose šio augalo vaisiuose – raudonuose, oranžiniuose, geltonuose ir žaliuose – yra daug ß-karotino, vitaminų C, A, B, folio rūgšties, iš mineralinių medžiagų nustatoma fosforo, magnio, natriio ir kalio.

Tai labai sultinga daržovė (86,5 % sudaro vanduo).

Paprikos nekaloringos (100 g tiekia tik 29 kcal).

Skonį lemia jose esantis kapsaicinas.

Paprikos gerina apetitą, virškinimą ir kraujo apytaką.

 

Pekininiai kopūstai.

Šioje labai maistingoje daržovėje daug vitaminų – C, A, E, B1, B2, karotinų, taip pat mineralų – kalcio, magnio, fosforo, kalio ir sieros.

Tai biologiškai vertinga,nedaug kalorijų turinti daržovė (100 g energinė vertė – 20 kcal).

 

Pomidorai.

Pomidoruose gana daug vandens (apie 85-96 %), tačiau maisto medžiagų juose nedaug.

Pomidoruose daug vitamino C ir karotino, nemažai B grupės vitaminų, vitamino PP. Iš mineralinių medžiagų daugiausia yra kalio, mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, vario, cinko, fluoro.

Pomidoruose yra antiioksidanto likopeno. Beje, kaitinamas likopenas nežūva. Taigi ir pomidorų sultys, ir kečupai – puikus šio antioksidanto šaltinis.

Pomidorai gerina odos būklę, dalyvauja ląstelių atsinaujinimo veikloje, aktyvina smegenų ir nervų sistemos veiklą, padeda įveikti lėtinį nuovargį, pagerina miegą.

 

Salierai.

Salierai, kaip ir daugelis kitų daržovių, nėra kaloringi.

Maistinę jų vertę lemia vitaminai, mineralinės medžiagos, eterinia aliejai(jų čia sukaupta per 10 %) ir panašų į insulino veikimą turintys hormonai.

Salieruose daug kalio, natrio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mineralinių medžiagų, vitaminų (B grupės, E, šiek tiek vitamino C, karotino), bioflavonoidų ir kt. Juose yra beveik visas B grupės vitaminų kompleksas – B1, B2, B6, pantoteno rūgštis.

Salierai gerina žarnyno peristaltiką, mažina vidurių užkietėjima.

Salierai naikina bakterijas inkstuose ir šlapimtakiuose, šalina skysčių perteklių organizme, aktyvina angliavandenių apykaitą organizme, aktyvina smegenų ir visos nervų sistemos veiklą.

 

Salotos.

Cheminė salotų sudėtis labai priklauso nuo auginimo sąlygų, laiko, rūšies ir veislės. Maistui vartojami salotų lapai, kuriuose yra 1,5 % baltymų, 1,5 % angliavandenių.

Mineralinės medžiagos sudaro 1-3 %, daugiausia kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies, silicio.

Salotose daug vitaminų, ypač vitamino C bei karotino, yra chlorofilo, karotinoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Tamsialapių rūšių salotose yra maždaug 6 kartus daugiau vitamino A ir 3 kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau ir kalio.

Salotos gerina vrškinimą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, nes jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles.

Salotos naudingos nutukusiems žmonėms, nes jos nekaloringos (100 g salotų yra tik 17 kcal).

Salotos skatina motinos pieno gaminimąsi, gerina šlapimąsi.

Salotų lapuose esančios karčiosios dalelės (Lactucarium) – puiki raminamoji priemonė.

 

Šparagai.

Jų daiguose, kurie dažniausiai valgomi virti, daug vitaminų ir mineralų.

Ypač daug vitamino E (50 g šparagų yra visos dienos dozė).

Šparaguose yra aminorūgšties asparagino, kuris ramina nervų sistemą.

Šis augalas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, o tai ypač svarbu edemos atveju.

Šparagai mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Gausiai vartojami šparagai gal dirginti inkstus.

 

Špinatai.

Špinatai gali apsaugoti nuo ligų, kurias sukelia suaktyvėję laisvieji radikalai, vėžio, širdies ligų, padidėjusio kraujospūdžio.

Labiausiai špinatai vertinami dėl liuteino. Manoma, kad šis antioksidantas prilygsta ß-karotinui.

 

Literatūros Sąrašas:

„Vaikų dietologija: universiteto vadovėlis”. Sudaryt.: Liutauras Labanauskas, Rūta Rokaitė. Autoriai: L.Labanauskas, R.Rokaitė ir kt. Vilnius, 2009 m. – 652 p.