Grįžti į skyrelio "Riebalai" turinį
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyvūniniame maiste, vidiniame arterijų sienelės sluoksnyje. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
DTL (didelio tankio lipoproteinai) - “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse.
MTL (mažo tankio lipoproteinai) - “blogas” cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles.
Iš kur cholesterolis atsiranda mūsų organizme?
- Gaminasi mūsų organizme: kepenyse, žarnų gleivinėje ir kitose ląstelėse –75%
- „Atkeliauja” su gyvūniniu maistu (iš maisto) – 25%.
Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Su maistu gauname apie 1/3 medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio. Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme. Kepenys gali pagaminti apie 900 mg per parą cholesterolio.
Riebalai (šiuo atveju ir cholesterolis) vandenyje netirpūs. Kraujyje gali būti pernešamos tik vandenyje tirpios medžiagos. Dėl to cholesterolis kaip ir kiti riebalai, sudarydami kompleksus su kraujo plazmos baltymais, tampa tirpiais. Tokia tirpi riebalų forma, susijungusi su baltymu, vadinama lipoproteinu. Jų dėka cholesterolis gali kraujagyslėmis keliauti į mūsų organus.
Cholesterolio paros norma
Ne daugiau kaip 300 mg per parą (sveikam žmogui!).
Cholesterolio rūšys ir jų atliekamos funkcijos
Cholesterolis cirkuliuoja žmogaus kraujyje, į kurį patenka dviem keliais.
-
Pagal patekimo kelius į organizmą, skiriama:
- ENDOGENINIS (gr. endon – viduje; genos - kilmė ) cholesterolis - gaminasi mūsų organizme: kepenyse, žarnyno gleivinės ir kitose ląstelėse – 75 %.
- EGZOGENINIS (gr. exo – išorėje; genos - kilmė) cholesterolis - „atkeliauja” su gyvūlinės kilmės riebalų turinčiu maistu – 25%.
-
Pagal pernešančių lipoproteinų tankį ir atliekamų funkcijų naudą mūsų organizmui, cholesterolis skirstomas į dvi rūšis:
- Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis - „blogasis”, smulkiau spauskite čia.
- Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis - „gerasis”, smulkiau spauskite čia.
Cholesterolio svarba
Cholesterolio poveikis organizmui. Cholesterolis dažnai yra įvardijamas sveikatos „baubu”, tačiau iš tiesų jis svarbus norint palaikyti normalią organizmo funkciją. Jo svarba organizmui yra kaip vandens, baltymų ir angliavandenių.
- Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje” ( naudojamas ląstelių membranų sintezėje );
- Vitamino D sintezėje, kuris veikia kalcio bei fosforo druskų apykaitą organizme ir kaulėjimo procesus;
- Tulžies rūgščių sintezėje, kurios svarbios riebalų „smulkinimo“ procesuose: sumažinamas riebalų lašo paviršiaus plotas – tokius „susmulkintus“ riebalus geriau veikia virškinimo fermentai (lipazės);
- Cholesterolis yra šių hormonų sintezės pirmtakas: progesterono, androgenų, estrogenų, gliukokortikoidų, mineralkortikoidų;
- Ypač svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms ( įeina į neuronų dangalo, mielino, sudėtį );
Kaip matome cholesterolio svarba organizmui neginčijama, tačiau jo didėjimas žmogaus organizme yra glaudžiai susijęs su sočiųjų ( gyvūninės kilmės ) riebalų vartojimo pertekliumi. Taigi, problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokiame pavidale jis cirkuliuoja kraujyje.
Cholesterolio žala
Žinodami, jog cholesterolis yra „gerasis“ ( DTL cholesterolis) ir „blogasis“ (MTL cholesterolis) turime suvokti, jog žalą daro „blogojo“ cholesterolio padidėjimas ir „gerojo“ sumažėjimas žmogaus kraujyje. Toks cholesterolio rūšių pakitimas yra:
- vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą
- kai padidėja MTL („blogojo“) cholesterolio koncentracija cirkuliuojančiame kraujyje, jis gali pradėti lėtai kauptis ant vidinės arterijų sienelės ir kartu su kitomis struktūromis suformuoti plokšteles, kurios siaurina arterijų spindį ir mažina elastingumą – vystosi ATEROSKLEROZĖ, dėl kurios pažeidžiamos kraujagyslės krauju aprūpinančios širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąsias žarnas. Dažniausios šios ligos pasėkmės – tai miokardo infarktas ir smegenų insultas.
Lipidų tyrimo rekomenduojamos reikšmės kraujo serume
Lipidų (riebalų) kiekis kraujo serume matuojamas milimoliais litre (mmol/l).
Lipidų tyrimo rekomenduojamos reikšmės (aterosklerozės diagnostikai ir pirminei prevencijai):
| Tiriamas lipidas (mmol/l) | Pageidaujama koncentracija | Saikingas padidėjimas (rizikos ribos) | Smarkus padidėjimas (vidutinė rizika) | Kritinis padidėjimas (didelė rizika) |
|---|---|---|---|---|
| Cholesterolis (bendras) | <5,2 (<5) | 5,2-6,5 | >6,5 | >7,8 |
| MTL cholesterolis | <3,4 (<3) | 3,4-4,1 | >4,1 | >4,9 |
| DTL cholesterolis | >0,91 (>1) vyrų >1,2 (>1) moterų |
|||
| Triacilgliceroliai | <2,3 (<2) | 2,3-4,5 | >4,1 | >11,3 |
Naudota literatūra: „Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai“, Zita Aušrelė Kučinskienė, 2008m.
Kas turi reikšmės cholesterolio kiekiui kraujyje?
- Paveldimumas
- Kepenų, inkstų, skydliaukės ligos
- Tabako vartojimas
- Cholesterolio pašalinimas iš organizmo
- Tačiau didžiausiu šios problemos kaltininku laikomas netinkamas maitinimasis, nes būtent šį cholesterolio kiekį didinantį veiksnį mes galime koreguoti, tinkamai planuodami savo maitinimąsi bei fizinį aktyvumą.
Sukaupti tyrimų duomenys patvirtina, kad „blogojo” (MTL) cholesterolio perteklius ir „gerojo” (DTL) cholesterolio stygius dažniausiai pasitaiko:
- Riebų maistą valgančių (maistą turtingą “sočiosiomis” ir “trans” riebalų rūgštimis )
- Mažai judančių
- Nutukusių žmonių kraujyje.
Taigi, nemanykite, jog kontroliuoti cholesterolio kiekį yra nuobodu. Pamąstykite, ar papildomi keleri aktyvaus gyvenimo metai nėra užmokestis už kantrybę . . . ?
Cholesterolio šaltiniai
Didelis cholesterolio kiekis:
- galvijų vidaus organai (kepenys, smegenys, inkstai)
- kiaušinio trynys
- majonezas
- žuvies ikrai (raudonieji ir juodieji)
- ungurys
- kiautiniai
- pagamintas maistas iš minėtų ingredientų.
Vidutinis cholesterolio kiekis:
- mėsos riebalai
- antiena
- žąsiena
- šalto rūkymo dešros (pvz, salami)
- šviežias pienas, konservuotas pienas
- grietinė
- ledai
- sūris
- sviestas
- gatavi komerciniai pyragaičiai, biskvitai, įvairūs traškučiai
- kiti gaminiai, kurie buvo gaminami su riebalais/aliejais.
Mažas cholesterolio kiekis:
- visos žuvys (baltos ir riebios)
- konservuota žuvis su augaliniu aliejumi
- liesa mėsa
- vištiena be odos
- liesas pienas
- jogurtas
- kaimiškas sūris
- duona
Be cholesterolio:
- visos daržovės ir augaliniai aliejai
- vaisiai, įskaitant avokadą ir alyvuoges
- riešutai
- grūdai (kruopos )
- miltai (be kiaušinių)
- makaronai (be kiaušinių)
- džiūvėsiai
- ryžiai
- kukurūzų spragėsiai
- balti kiaušiniai
- margarinas
- cukrus
- aguonos
- česnakai ir t.t.
Cholesterolio kiekio palyginimas gyvūnų kepenyse
| Maisto produktas | Cholesterolio kiekis mg/100g produkto |
|---|---|
| Viščiukų kepenėlės | 380 |
| Kiaulių kepenys | 340 |
| Veršių kepenys | 300 |
| Jaučių kepenys | 300 |
Cholesterolio kiekio palyginimas gyvūnų mėsoje
| Maisto produktas | Cholesterolio kiekis mg/100g produkto |
|---|---|
| Viščiukų oda | 135 |
| Antiena | 105 |
| Jautienos mentė, vienarūšė jautiena | 100 |
| Viščiukų šlaunelės | 84 |
| Viščiukų šlaunelės be odos | 84 |
| Viščiukai | 81 |
| Viščiukų šlaunelės | 84 |
| Kalakutų šlaunelės | 81 |
| Kalakutų šlaunelės be odos | 81 |
| Vištiena | 81 |
| Jautienos nugarinė (I rūšis) | 80 |
| Kiaulienos mentė | 80 |
| Jautiena (II rūšis) | 80 |
| Aviena | 78 |
| Avienos kumpis | 78 |
| Viščiukų sparneliai | 77 |
| Kiaulienos šoninė, kiauliena, riebi | 75 |
| Žąsiena | 72 |
| Kiaulienos faršas | 71 |
| Jautienos kumpis (I rūšis) | 70 |
| Kiaulienos nugarinė su kaulu | 69 |
| Kiauliena, pusriebė | 68 |
| Kiaulienos sprandinė | 66 |
| Triušiena | 65 |
| Kalakutų krūtinėlės be odos | 65 |
| Veršienos nugarinė | 62 |
| Viščiukų krūtinėlės be odos | 59 |
| Jautienos file, aukščiausios rūšies | 59 |
| Kiauliena, neriebi | 57 |