Onkologinių pacientų maitinimosi priežiūra

Med. dr. Laisvūnė Petkevičienė

Sergantiesiems onkologinėmis ligomis, taikant specifinį gydymą - chemoterapiją, radioterapiją ar chirurgines intervencijas gali padidėti maistinių medžiagų (nutrientų) poreikiai, didinantys riziką mitybos nepakankamumui atsirasti. Reikėtų skirti ypatingą dėmesį atsiradusiems požymiams ir simptomams, kurie turi įtakos maitinimui­si, įskaitant įmitimą. Pacientai ir jų artimieji, patarnautojai turėtų būti supažindinami su atsiradusių požymių ir simptomų pasekmėmis, turinčiomis įtaką paciento/kliento/rezidento gydymui, ligos eigai, komplikacijoms, pro­gnozei, gyvenimo kokybei.

 

Tinkamo maitinimosi nauda

Pastaruoju metu gydant vėžį didelis dėmesys skiriamas dietai. Nustatyta, kad maiste yra kancerogeninių me­džiagų, kurios gali sukelti vėžį. Tačiau, kita vertus, jame yra ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios mažina kai kurių vėžio formų atsiradimo galimybę.

Tinkamas maitinimasis gydant nuo vėžio padeda pacientams/klientams/rezidentams palaikyti jėgas, apsaugo nuo liesosios masės nykimo, atkuria audinius, palaiko organizmo funkcijas bei jo atsparumą infekcijai. Žmonės, kurie tinkamai maitinasi, geriau susitvarko su taikomo gydymo šalutiniu poveikiu.

Taikant priešvėžinį gydymą didelės įtakos turi paciento/kliento/rezidento emocinė ir psichologinė būklė bei gydymo sąlygoti šalutiniai simptomai ir požymiai. Labai svarbu įvertinti tokią situaciją ir išsamiai paaiškinti ša­lutinį gydymo nuo vėžio poveikį. Reikėtų pasistengti, kad pacientas/klientas/rezidentas įgytų teigiamą požiūrį į gydymą gavęs išsamią informaciją apie ligą ir gydymo būdus. Būtina planuoti būdus, kaip įveikti atsiradusias problemas. Tai padėtų geriau kontroliuoti ir valdyti tokius pokyčius, ypač sumažėjusi apetitą, nevalgumą ir kt., atgauti teigiamą emocinę pusiausvyrą. Daugumai žmonių gydymo nuo vėžio šalutinio poveikio simptomai ir po­žymiai yra nežymūs ar jų visai nėra, ypač virškinimo diskomforto. Tokie simptomai ir požymiai gali savaime pra­nykti baigus gydymo kursą.

Sergantiesiems vėžiu tinkamas maitinimasis yra labai svarbus, nes tiek pati liga, tiek gydymas turi poveikį apetitui ir imitimui. Vėžys ir vėžio gydymas gali keisti organizmo galimybę toleruoti maistą ir gauti reikiamą kiekį nutrientų. Vėžio gydymas būna efektyvesnis tiems žmonėms, kurių įmitimas yra optimalus ir kurie gauna pagal poreikius reikiamą kiekį kalorijų ir baltymų.

Kiekvieno sergančiojo vėžiu nutrientų poreikiai yra skirtingi. Tinkamas paciento/kliento/rezidento maitini­masis, taikant priešvėžinį gydymą, gali padėti:

• geriau jaustis;
• palaikyti jėgas ir energiją;
• palaikyti optimalų kūno svorį ir nutrientų atsargas;
• toleruoti atsiradusi priešvėžinio gydymo šalutinį poveikį, simptomus ir požymius;
• mažinti infekcijos atsiradimo riziką;
• greičiau pasveikti ir atgauti jėgas.

Tinkamas maitinimasis - tai įvairaus maisto, kuris organizmą aprūpina reikiamais nutrientais pagal pacien­to/kliento/rezidento poreikius, vartojimas, kol pacientas/klientas/rezidentas įveiks ligą. Tokie nutrientai yra bal­tymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai, mineralai ir elektrolitai.

 

 

Dietos koregavimo ir adaptavimo nauda

Sergantiesiems onkologinėmis ligomis yra parengiamas gydymo planas, įskaitant chirurginį gydymą, radiote­rapiją bei chemoterapiją, hormonoterapiją, imunoterapiją ar kombinuotą gydymą. Toks kompleksinis gydymas ne tik naikina vėžines ląsteles, bet pažeidžia ir sveikąsias. Tokio gydymo šalutinis poveikis turi įtakos maitinimuisi:

• blogas apetitas (anoreksija);
• svorio pokyčiai - mažėjimas ar didėjimas;
• skausminga burna ar gerklė;
• sausa burna;
• dantų ir dantenų problemos;
• skonio ir uoslės pokyčiai;
• šleikštulys;
• vėmimas;
• viduriavimas;
• vidurių užkietėjimas;
• nuovargis;
• depresija.

Gydymas nuo vėžio gali turėti šalutinį poveikį arba ne. Tai priklauso nuo vėžio lokalizacijos, gydymo būdo ir trukmės. Daugelis gydymo nuo vėžio šalutinio poveikio simptomų ir požymių gali būti kontroliuojami ir valdomi. Sergantieji vėžiu turėtų gauti reikiamą kiekį nutrientų pagal jų individualius poreikius.

Tikslas:

• nutrientų stokos prevencija;
• silpninti vėžio gydymo šalutinio poveikio simptomus ir požymius;
• gerinti gyvenimo kokybę.

 

 

Gydymo nuo vėžio šalutinio poveikio simptomų ir požymių kontrolė bei jų valdymas

Maitinantis iprastiniu būdu:

• pagal galimybes reikėtų pamėginti valgyti maistingą maistą ir gerti maistingus gėrimus;
• reikiamą kiekį nutrientų galima gauti valgant padidinto kalorijų bei baltymų kiekio maisto papildus, užkandžiaujant, geriant gatavus maistinguosius gėrimus irlar namuose gamintus gėralus ir kokteilius;
• zondinis maitinimas skiriamas tada, kai nutrientų poreikiai staigiai didėja ir nėra galimybės greitai patenkinti nutrientų poreikio.

 

Maitinant pro zondą.

Zondinis maitinimas dažniausiai taikomas mitybos palaikymui ar svorio didinimui pacientams, kuriems yra blogas apetitas. Zondinis maitinimas gali būti taikomas namuose,jei yra kas prižiūri ir patarnauja pacientui - šei­mos nariai, draugai ar patarnautojai. Kartais užtenka vienkartinio zondinio maitinimo, kad būtų patenkinti pa­ciento nutrientų poreikiai.

Zondinis maitinimas atliekamas specialiais minkštais, lanksčiais zondais, kurie įkišami į skrandį pro nosį. Skystos formulės (mišiniai) gali aprūpinti 100% kalorijų, baltymų, vitaminų ir mineralų poreikių. Dažnai maiti­nant pacientą pro zondą, jis pats gali maitintis įprastiniu maistu, nes zondas yra plonas ir netrukdo ryti.

Jei yra zondinio maitinimo indikacijos, reikėtų dėti visas pastangas, kad pacientas galėtų maitintis ir įprasti­niu maistu. Pavyzdžiui, maitinti pro zondą galima naktį, kai pacientas miega, o maitintis įprastiniu būdu - dieną. Dauguma žmonių maitinami pro zondą keletą dienų. Kitiems taikomas tęstinis ilgalaikis zondinis maitinimas. Tokiais atvejais reikėtų pacientui/klientui bendrauti su žmonėmis, kuriems buvo zondinis maitinimas ar dabar yra maitinami pro zondą.

Kartais ilgalaikis tęstinis zondinis maitinimas būna tiesiai į skrandį (gastrostoma) ar į žarną (jejunostoma). Tokios procedūros paprastai yra atliekamos sveikatos priežiūros įstaigose.

 

Parenterinis maitinimas.

Zondinis maitinimas ne visada aprūpina reikiamu skysčių kiekiu asmenis, kurie turi virškinimo problemų. Tokiu atveju, nutrientų tirpalai yra lašinami tiesiai į veną. Tokia terapija yra vadinama intravenine hiperalimen­tine arba visišku parenteriniu maitinimu (TPN). TPN dažniausiai taikoma, kai operuojama virškinimo sistema; kai yra visiškas žarnų nepraeinamumas; esant gausiam vėmimui ir viduriavimui ar kai vėžio komplikacijos ar gy­dymas trukdo valgyti ar yra zondinis maitinimas. TPN gali būti taikomas ne tik stacionare, bet ir namuose.

Bendri nurodymai:

• valgyti mišrų maistą (įvairų), nes kiekvieno produkto sudėtis yra unikali (vitaminai, mineralai, skaidulinės medžiagos);
• valgyti mėgstamą maistą, gerinant apetitą;
• papildus vartoti kaip priedą prie valgomo maisto, planuojant jų kiekį per visą dieną, pvz., dalį per pietus, dalį pavakariams ir dalį priešnakčiams;
• valgyti malonioje kompanijoje, jaukioje aplinkoje, ne skausmo priepuolio metu;
• apetito gerinimui leistina prieš valgį nedideliais kiekiais vartoti alkoholinius gėrimus (aperityvą);
• skirti dėmesį burnos higienai (burna turi būti švari ir gaivi).

 

Dietos koregavimas

Energijos (E) poreikiai:

• normalaus įmitimo pacientas/klientas/rezidentas - 25-30 kcal/kg/d.;
• esant mitybos nepakankamumui, infekcijai, stresui ar rimtam svorio praradimui - 30-35 kcallkg/d.

Baltymų poreikiai:

• esant dideliam svorio mažėjimui ar po chirurginių intervencijų - 1,5-2,5 g/kg/d.;
• skysčių poreikiai: 30-40 ml/kg/d., poreikis didėja prarandant skysčių dėl viduriavimo, karščiavimo ir kt.;
• mikronutrientų poreikiai: tiek, kad užtikrintų paros nutrientų poreikius, kompensuojant nutrientų stoką, atsiradusią dėl anoreksijos, malabsorbcijos, nutrientų praradimo, terapijos poveikio;
• esant kacheksijai, skirti 25-30 kcal/kg/d., baltymų 1,5-2,0 g/kg/d., jei pacientas/klientas/rezidentas toleruoja.

 Dietos principai:

• išlaikyti optimalią kūno masę (22-27 kg/m²);
• rinktis daugiau augalinį maistą:
  
  • >5 valgymų kasdien vaisių ir daržovių;
  • >6 iki 11 valgymų iš grūdinių produktų grupės;
  • daugiau valgyti džiovintų pupelių ir žirnių (baltymų šaltinis).
•  riboti riebaus maisto vartojimą, ypač gyvūninio. Rinktis:
  • liesus produktus;
  • liesus pieno produktus;
  • nuimti matomus riebalus nuo mėsos, nuo paukštienos odelę;
  • tinkamus maisto gamybos metodus.
• didinti skaidulinių medžiagų kiekį dietoje - 20-30 g/d.;
• eliminuoti ar riboti alkoholinius gėrimus;
• riboti sūdyto, rauginto ar rūkyto maisto vartojimą;
• nerūkyti;
• didinti fizinį aktyvumą.

 

6 lentelė. Požymiai ir simptomai, reikalaujantys specialaus dietos koregavimo

Požymiai	Simptomai
Svorio mažėjimas Burnos ertmės opos; Sausumo pojūtis burnoje (sausa burna) Burnos/gerklės uždegimai Karščiavimas Gynybinių organizmo funkcijų silpnėjimas.	Blogas apetitas Sleikštulys Apsunkintas ir/ar skausmingas rijimas Kramtymo sutrikimas Viduriavimas Uoslės/skonio pokyčiai

 

Intervencijos:

• aprūpinimas reikiamu energijos ir nutrientų kiekiu pagal individualius paciento/kliento/rezidento poreikius;
• valgymo režimo koregavimas;
• dietos parinkimas, įvertinant virškinimo, įsisavinimo problemas, malabsorbcijos sindromą;
• dietos adaptavimas, parenkant mėgstamą maistą ir tinkamas porcijas, pagal indikacijas koreguojant maisto konsistenciją;
• pagal indikacijas parinkti maisto papildus;
• mitybos palakymui pagal indikacijas spręsti dėl dirbtinio maitinimo.

 

 

Klinikinių simptomų ir požymių, taikant gydymą nuo vėžio, koregavimas dieta

Pablogėjęs apetitas ir nevalgumas (anoreksija). Apetito praradimas ar pablogėjęs apetitas yra viena dažniau­sių problemų taikant gydymą nuo vėžio. Nėra žinoma pablogėjusio apetito priežasčių. Neigiamos emocijos, pvz., baimė, nuogąstavimas ar depresija taip pat turi įtakos apetito pablogėjimui.Kai kada gydymo nuo vėžio šalutinio poveikio simptomai šleikštulys, vėmimas ar skonio ir uoslės pokyčiai turi įtakos nevalgumui. Kai kuriems paci­entams tokie simptomai būna trumpalaikiai, kitiems - ilgalaikiai.

Gydant nuo vėžio nėra specialių maitinimosi taisyklių. Kai kuriems pacientams apetitas nespasikeičia. Ki­tiems būna dienų, kai nenori valgyti ir vien pagalvojus apie maistą būna silpna, atsiranda pasišlykštėjimas maistu.

Dietos koregavimo tikslas:

• mažinti simptomus (skausmą, šleikštulį, viduriavimą, karščiavimą, skonio pokyčius), kurie blogina apetitą;
• įvertinti depresiją ir emocinį stresą;
• skirti padidinto baltymų ir kalorijų kiekio dietą (B↑kcal↑).

Patartina:

• sukurti malonią valgymo aplinką, pateikti maistą patraukliai, pacientą!klientą!rezidentą drąsinti valgyti su šeimos nariais ar draugais;
• parinkti pacientui/klientui/rezidentui mėgstamą maistą;
• patarti valgyti tada, kai yra apetitas, pacientas/klientas/rezidentas nori valgyti, dėl to turi būti paruoštas paciento/kliento/rezidento mėgstamas maistas, kad būtų galima jį pateikti norimu laiku;
• gaminti prieskoningą maistą pagal paciento/kliento/rezidento pomėgį;
• valgyti malonaus skonio ir kvapnų maistą po mažai ir lėtai - 5-6 kartus per dieną, reguliariai;
• vartoti biologiškai vertingus kaloringus ir baltymingus produktus;
• tarp valgymų skirti užkandžių ir gėrimų.

Tai padėtų išlaikyti stiprumą, apsaugotų nuo liesosios masės nykimo, atkurtų audinius, kurie gydymo nuo vė­žio metu galėjo būti pakenkti.

Jei pacientas jaučiasi blogai ir gali valgyti tik apie porą produktų, reikėtų vartoti skystą ar pustirštį maistą, kad aprūpintų papildomu baltymų ir kalorijų kiekiu. Dažnai pacientams blogėja apetitas. Kai kuriems iš jų apetitas yra geresnis iš ryto. Dėl to reikėtų suvalgyti didesnį maisto kiekį iš ryto, po pietų tiktų skystas ar pustirštis mais­tas. Esant blogam apetitui ir nevalgumui, reikėtų daugiau gerti skysčių, vandens reikėtų gerti reikiamą kiekį pa­gal skysčių poreikį, kad nesutriktų organizmo funkcija. Suaugusiam reikėtų apie 6-8 puodukus skysčių per dieną. Nereikėtų pacientui, kai jis negali visko valgyti, jaudintis tomis dienomis. Reikia daryti viską, kad savijauta būtų geresnė. Per 2-3 dienas simptomams nesusilpnėjus, reikėtų pasitarti su gydytoju.

• jei yra galimybė, reikėtų rasti laiko daugiau gulėti. Tai neturi poveikio apetitui.
• kartais reikėtų pakeisti maisto rūšį, gaminti patrauklesnį apetitą skatinantį valgį· Tai padėtų geriau jaustis. Pvz., jei šviežių vaisių valgyti negali, juos reikėtų vartoti sumaišius su kokteiliu;
• geriau vartoti minkštą, vėsų ar šaldytą maistą, pvz., jogurtą, kokteilius ir kt.;
• valgant neužsigerti, nes nuo skysčių greičiau pajuntamas pilnumo jausmas;
• skysčių reikėtų geriau gerti 30-60 min. prieš valgį ar pavalgius;
• tarp valgymų reikėtų atsipalaiduoti ir pagal galimybes maloniai jaustis;
• įvertinti maisto ir vaistų sąveiką;
• skirti apetitą skatinančius vaistus;
• apetitui gerinti saikingai galima vartoti alkoholinių gėrimų (gurkšniais) - alaus ar vyno;
• jei paciento būklė sunki, skirti enterinį ir parenterinį maitinimą;
• koreguoti kūno masę, saugoti nuo liesėjimo;
• reguliarus mankštinimasis taip pat gerina apetitą.

 

Skausminga burna, jautrios dantenos ir skausminga gerklė būna taikant chemoterapiją,radioterapiją ar atsiradus infekcijai. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją dėl vaistų vartojimo ir į stomatologą dėl burnos priežiūros.

Maistas gali dirginti burnos gleivinę, apsunkinti kramtymą ir rijimą. Reikėtų pasirinkti tokį maistą, kuris ne­dirgintų gleivinės. Tinkamai laikantis burnos priežiūros reikalavimų, galima palengvinti valgymą,

Patartina:

Valgyti minkštą maistą, kuris lengvai kramtomas ir ryjamas:

• kokteiliai;
• bananai ir kiti minkšti vaisiai;
• kriaušių, persikų, abrikosų nektarai;
• melionas;
• kaimiškas sūris, jogurtas;
• bulvių košė, vermišeliai;
• kremai, pudingai ir drebučiai;
• plakta kiaušinienė,omletai;
• dribsnių košės;
• daržovių / mėsos tytės.

 

Vengti maisto, dirginančio burnos gleivinę:

• apelsinai, greipfrutai, citrinos ar kiti citrusiniai vaisiai;
• tomatų sultys ir padažas;
• prieskoningas ir sūrus maistas;
• šviežios daržovės, kieti sausainiai ir kt.;
• džiovintas maistas;
• alkoholiniai gėrimai.

 

Reikalavimai maistui ir gėrimams:

• virti maistą, kol jis suminkštės;
• vengti lipnaus maisto, geriau tiktų "slystantis" (drebučių konsistencijos) maistas:
• maisto konsistencija - pustirštis maistas; ,
• maisto trynimui naudoti plakiklius;
• galima į maistą pridėti sviesto, margarino, silpnų užpilų ar padažų, kad būtų lengviau jį nuryti;
• skysčius gertl pro šiaudelį;
• valgyti su arbatiniu šaukšteliu;
• maistas turėtų būti kambario temperatūros ar vėsesnis, nes karštas maistas dirgina burnos gleivinę·
• galima gerti šiltus sultinius; ,
• tinka čiulpti ledukus;
• esant apsunkintam rijimui, reikėtų surasti tinkamą galvos padėtį - arba atlošus arba palenkus;
• skalautl. burną dažnal su vandeniu ar ramunėlių nuoviru, prieš valgį ar pavalgius;
• pasitarti su gydytoju del burnos nuskausminimo.

 

Chemoterapija arba galvos bei kaklo radioterapija gali sumažinti seilių sekreciją ir būti sausos burnos sindro­mo priežastlml. Del to yra apsunkntas kieto maisto kramtymas ir rijimas. Sausa burna gali būti skonio pokyčių priezastis. Esant tokiai problemai, patartina:

• valgant užgerti gurkšniais;
• kalbėsenos ir rijimo gerinimui reikėtų dažnai siurbčioti vandens. Nuolat reikėtų su savimi turėti buteli vandens. Didinti skysčių kiekį,jei toleruoja, iki 2-3 litrų;
• valgyti saldžią, miltinę konditeriją ar saldumynus ar gerti saldžius gėrimus (jei pacientas toleruoja). Manoma, kad jie skatina didesnę seilių sekreciją;
• čiulpti čiulpinukus ar kramtyti kramtomąją gumą. Tai taip pat skatina didesnę seilių sekreciją; Valgytl minkštą lr tnntą maistą, kuris yra lengviau nuryjamas;
• tepti lūpas specialiais lūpų pieštukais;
• geriau nuryjama, kai maistas yra pateiktas su padažu, užpilu ir kt.;
• Jel seilės yra tirštos, mažiau valgyti duonos, daugiau gerti pieno (jei toleruoja) ir vartoti aliejinių produktų, vaisius lr darzoves valgyti tnntus arba jų minkštimą;
• gertl mažais gurkšniais arbatą su citrina, sultis, gazuotus gėrimus, sultinius;
• valgyti patrauklų ir spalvingą maistą
• vartotii daugiau kaloringų maisto produktų;
• vengti prieskonių, citrusinių ir džiovintų produktų, nes jie dirgina gleivinę;
• supjaustyti maistą mažais gabalėliais;
• indikuotini maisto papildai;
• valgyti dažnai ir po nedaug;
• būtina kruopšti burnos higiena, dažnai skalauti burną sūriu tirpalu.

 

Jei pacientai jaučia pasišlykštėjimą maistu ("burnos aklumas"):

• skirti įvairų, kvapnų, patrauklų, spalvingą maistą, koreguoti jo konsistenciją;
• apetitui gerinti skirti rūgštokus, gazuotus (pvz., limonadą) gėrimus, pieno kokteilius, kuriuose yra kavos ar kitų kvapnių ingredientų. Tinka šviežios daržovės, kvapnūs užkandžiai, įvairūs padažai;
• vengti švelnaus augalinio maisto, nesūdytų produktų, nes jie blogiau toleruojami;
• dažnai skalauti burną sūriu tirpalu.

 

Dantų ir dantenų problemos. Vėžys ir gydymas nuo vėžio gali pakenkti dantims ir dantenoms. Burnos radiacija turi poveikį seilių liaukoms, gali atsirasti sausos burnos sindromas ir rizika veido kaulų ertmių pakenkimui. Prieš pradedant gydymą nuo vėžio reikėtų įvertinti dantų ir dantenų problemas ir,jei jų yra, jas pašalinti. Valgant daž­nai ar saldumynus reikėtų dažniau valyti dantis - po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.

Dantų problemų prevencija:

• būtina informuoti gydytoją apie esamas dantų problemas;
• taikant radioterapiją, pacientai privalo dažnai lankytis pas stomatologą;
• vartoti minkštą dantų šepetuką ir specialią dantų pastą, jei yra pakenktos dantenos;
• skalauti burną šiltu vandeniu, kai yra skausmingos dantenos ir burna;
• vengti valgyti saldaus ir kieto maisto;
• skalauti burną šiltu vandeniu, kai yra skausmingos dantenos ir burna.

 

Skonio ir uoslės pokyčiai gali atsirasti dėl ligos ar dėl jos gydymo. Baltymingi produktai, ypač mėsa ir kitas maistas, gali turėti metalo skonį. Dantų problemos taip pat keičia maisto skonį. Daugumai pacientų, baigus gy­dymą, skonio ir uoslės pokyčiai pranyksta.

Patartina:

• jei pacientas jaučia metalo skonį, čiulpti kietus saldainius, naudoti plastikinius indus;
• jei pakitęs skonis cukrui, į saldžiuosius patiekalus pridėti vaisių;
• jei pakitęs kartumo pojūtis, vengti mėsos (ypač jautienos). Skirti viščiukų mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir augalinio maisto, kuriame yra daug baltymų;
• jei greitai atsiranda ėduonis, vengti tarp valgymų vartoti cukrų;
• vengti rūgščių maisto produktų - su actu gaminamų marinatų;
• eliminuoti produktus, kurie yra disgeuzijos (skonio sutrikimo) priežastis;
• parinkti mėgstamus, gero skonio ir aromatingus maisto produktus;
• valgyti vynuoges, agurkus;
• gerti šaltus gėrimus, čiulpti ledo gabalėlį, valgyti ledus;
• valgyti atvėsusi maistą;
• vengti citrusinių vaisių sulčių, jas pakeisti nektarais;
• seilių kiekį didinti geriant skysčius, valgant;
• gerinti gaminamo maisto išvaizdą, stengtis, kad jis būtų spalvingas, patrauklus ir įvairios konsistencijos;
• vartoti blogai toleruojamo maisto - mėsos, šokolado, arbatos;
• gerinti maisto skonį, vartojant prieskonius ir kvapnius produktus (citriną ir kt.), vengti karšto maisto. Galima skirti šaltą maistą, maisto papildus;
• eliminuoti paciento nemėgstamą nemalonaus kvapo maistą;
• vengti tokių maisto produktų, kurių kvapo pacientas nemėgsta;
• patarti kruopščiai laikytis burnos higienos.

 

Šleikštulys būna visada taikant priešvėžinį gydymą. Šleikštulio priežastimi taip pat gali būti pati liga ar kitos susijusios sąlygos. Kai kuriems pacientams šleikštulys ar vėmimas būna tuoj po gydymo, kitiems - po 2-4 dienų. Kartais galima šleikštulį sumažinti maistu, aprūpinant pacientą pagal poreikius reikiamu kiekiu nutrientų.

• prieš valgydamas pacientas, jei gali, turėtų pasivaikščioti gryname ore, dažniau kvėpuoti;
• valgyti malonioje aplinkoje;
• nevalgyti šiltoje patalpoje ar turinčioje gaminamo maisto kvapo;
• vengti valgyti nepatraukliai atrodančių maisto produktų;
• esant šleikštuliui, nevalgyti mėgstamų produktų, nes tai gali būti pasišlykštėjimo jais priežastis;
• valgyti įvairų maistą;
• valgyti po mažai, lėtai, dažnai;
• jei kamuoja šleikštulys iš ryto, prieš valgį suvalgyti džiūvėsių, išgerti sultinio, vaisių nektaro; čiulpti ledo gabalėlį geriant gazuotus gėrimus;
• skirti daugiau skysčių, tinka šalti ir gryni gėrimai, tamsus alus;
• gerti skysčius tarp valgymų atskirai nuo kieto maisto, nes jie gali būti pilnumo jausmo bei padidėjusio dujų kiekio susikaupimo priežastimi;
• gerti lėtai ar siurbčiojant visą dieną. Tinka gerti pro šiaudelį;
• jei pacientas gerai jaučiasi, skirti kaloringus, baltymingus kokteilius ir maisto papildus;
• vengti pacientui nemalonių kvapų gaminant maistą;
• valgyti atvėsusį maistą (kambario temperatūros ar vėsesni), kai kvapai nebe tokie stiprūs. Šiltas maistas stiprina šleikštulį;
• geriau valgyti sausą maistą po nedaug, dažnai, prieš ir po valgio pailsėti;
• nevalgyti riebaus ar kepto maisto;
• vengti labai saldaus maisto (čiulpinukų, torto ar pyragaičių);
• valgyti liesą maistą, be cukraus, dažnai ir po nedaug;
• vengti valgyti prieskoningą ar sūrų, tyrės konsistencijos maistą;
• koreguoti maisto paruošimo būdą. Maistą virti vandenyje ar garuose. Maistas turi būti susmulkintas;
• pavalgius pailsėti, nes fizinis aktyvumas gali lėtinti virškinimą;
• geriau pavalgius 1-2 val. pasėdėti;
• koreguoti maitinimosi įpročius;
• kruopščiai rūpintis burnos higiena, kad maisto skonis būtų geresnis;
• jei gausiai vemiama, skirti parenterinį maitinimą;
• jei dėl gydymo maitinimasis yra nutraukiamas, valgyti prieš naktį;
• nešioti laisvus drabužius;
• jei šleikštulys atsiranda chemo- ar radioterapijos metu, reikėtų prieš gydymą nevalgyti 1-2 val.

Vėminas atsiranda po šleikštulio, taikant priešvėžinį gydymą arba dėl nemalonių pacientui kvapų, susikaupu­sių dujų skrandyje ar žarnose. Vėmimas gali būti negausus, retas ar dažnas ir gausus. Jei vemiama daugiau nei 1­2 dienas reikėtų kreiptis į gydytoją. Kartais esant šleikštuliui galima išvengti vėmimo. Reikėtų dažniau ritmiškai kvėpuoti. Kartais gali padėti tokie veiksmai:

• vemiant nevalgyti ir negerti;
• kartais mažais kiekiais galima gerti vandens ar sultinio;
• savijautai gerėjant, galima vartoti skystą maistą, pvz., pieną, laipsniškai pereinant prie pustirščio ir tiršto maisto.

 

Viduriavimas atsiranda dėl įvairių priežasčių - chemoterapijos, pilvo srities radiacijos, infekcijos, maisto neto­leravimo ir emocinio susijaudinimo. Reikėtų identifikuoti viduriavimo priežastis. Viduriuojant maistas greičiau slenka žarnomis. Dėl to sumažėja vitaminų, mineralų ir vandens įsisavinimas. Tai gali būti dehidracijos priežas­tis. Gausiai viduriuojant reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Patartina:

• vengti maisto produktų, kurie skatintų gausų dujų susidarymą žarnose - skaidulingo maisto;
• vengti gerti skysčių tarp valgymų;
• vengti valgyti žalias daržoves ir vaisius;
• eliminuoti pieną, jei netoleruoja - pieno produktus;
• vengti maisto su daug prieskonių;
• vengti valgyti riebaus, kepto, sūraus, saldaus, rūkyto, marinuoto, konservuoto maisto;
• vengti valgyti karšto ar šalto maisto;
• vartoti daugiau skysčių, gerti kas valandą;
• vengti gėrimų, turinčių kofeino, alkoholio, laktozės, gliuteno;
• vengti gerti vaisių ir daržovių sultis;
• koreguoti maisto paruošimo būdus - maistas verdamas vandenyje, silpname sultinyje ar garuose;
• skirti šaltą ar kambario temperatūros maistą;
• valgyti dažnai po mažai ir lėtai - 6 kartus per dieną.

 

Laktozės (pieno cukraus) netoleravimas yra tada, kada organizme nėra galimybės virškinti ar absorbuoti pie­no cukraus. Laktozės netoleravimas gali atsirasti po gydymo antibiotikais, radioterapija skrandžio plote ar kitų virškinimo trakto gydymo būdų. Žarnų dalies, kuri virškina laktozę, gydymo metu gali sutrikti veikla. Atsiradę simptomai - dujos, žarnų gurguliavimas, viduriavimas gali tęstis neilgai ar kelis mėnesius po gydymo užbaigimo ar sugijus žarnai. Reikėtų kreiptis į gydytoją ar klinikinį dietistą, kuris padėtų koreguoti dietą, eliminuojant pie­ną ir jo produktus.

 

Vidurių užkietėjimo priežasčių yra labai daug, įskaitant ir skausmą malšinančių vaistų vartojimą, vartojant ma­žai skysčių ar skaidulinių medžiagų ar mažą fizinį aktyvumą. Vidurių užkietėjimo prevencijai patartina:

• gerti reikiamą kiekį skysčių - iki 8 puodukų per dieną. Tai minkština išmatas;
• išgerti šilto gėrimo prieš 30 min. įprastinio tuštinimosi laiko;
• pasitarti su gydytoju dėl skaidulinių medžiagų kiekio didinimo racione. Jei nėra kontraindikacijų, vartoti rupaus malimo duoną ir dribsnius, avižų kruopas, šviežius vaisius ir daržoves, išmirkytus džiovintus vaisius, džiovintas pupeles ir žirnius. Valgyti bulves su luobele. Gerti gausiau;
• kasdien didinti fizinį aktyvumą;
• vidurius laisvinančius preparatus vartoti tik pasitarus su gydytoju.

 

Nerimas ir depresija. Gydymas nuo vėžio yra ilgalaikis - gali tęstis savaites ir mėnesius. Tai gali būti didesnis diskomfortas nei pati liga. Daugelis pacientų jaučia nerimą ir depresiją ir negali susitelkti. Gydymo nuo vėžio metu atsiradusi nerimą sukelia įvairios priežastys - nevalgumas, sumažėjęs aktyvumas, depresija, blogas miegas, šalutinis vaistų poveikis. Nerimas ir depresija nėra maitinimosi problemos, tačiau gali turėti poveikį maitinimui­si, galimybei apsipirkti ir gaminti maistą.

Reikėtų:

• dažniau kalbėti apie savo pojūčius ir baimę, būti atviresniam bendraujant su artimu žmogumi;
• daugiau domėtis gydymo nuo vėžio metodais, jo šalutiniu poveikiu bei galimybe mažinti su maitinimusi susijusias problemas;
• rasti laiko ilgesniam poilsiui dienos metu;
• darbo dieną planuoti su poilsiu;
• dažniau praleisti laiką malonioje aplinkoje;
• vartoti mėgstamą maistą tarpuose tarp gydymo kursų;
• nuolat mankštintis ir būti fiziškai aktyviam.

 

Svorio mažėjimas. Taikant gydymą nuo vėžio daugumai pacientų mažėja svoris. Tai gali būti susiję su liga. Be to, svoris gali mažėti dėl blogo apetito, mažiau suvartojamo maisto kiekio nei įprasta. Tai turi įtakos emocinė būk­lė ir gydymas nuo vėžio.

 

Svorio didėjimas. Kai kuriems pacientams taikant gydymą nuo vėžio svoris nesikeičia arba didėja. Iš dalies tai būna sergantiesiems krūties, prostatos ir kiaušidžių vėžiu, kuriems taikomas medikamentinis ar hormoninis gy­dymas ar chemoterapija.

Didėjant svoriui reikėtų pasitarti su gydytoju. Kūno svoris gali didėti dėl skysčių kaupimosi organizme (ede­mos), Tokiais atvejais reikėtų riboti dietoje druską, nes joje esantis natris sulaiko skysčius. Tik gydytojo nurody­mu patartina vartoti šlapimą varančius vaistus. Kūno svorio didėjimas gali būti dėl gero apetito, nes suvalgoma daugiau maisto ir išgeriama daugiau skysčių nei įprasta. Tokiu atveju reikėtų:

• valgyti didesnį kiekį vaisių, daržovių ir grūdinių produktų;
• vartoti liesą mėsą (jautieną ar nuėmus riebalus kiaulieną, viščiuką be odos) ar liesus pieno produktus (1 % pieną ar jogurtą);
• mažinti sviesto, margarino, majonezo, saldumynų kiekį;
• pasirinkti maisto gamybos be riebalų metodus - virimą vandenyje ar garuose;
• vengti vartoti kaloringus užkandžius tarp valgymų;
• didinti fizinį aktyvumą, mankštintis.

 

Imunosupresinių pacientų po kaulų čiulpų transplantacijos dietos koregavimas ir adaptavimas

Maitinimasis yra svarbus komponentas sveikatos p riežiūroje bei vadyboje tiek naujai diagnozuotiems vėžį pa­cientams, tiek taikant tęstinę terapiją ar esant remisijoje ir apsaugoti nuo paūmėjimo. Sergančiųjų maitinimosi koregavimui intervencijų tikslas yra maistinių medžiagų stokos prevencija ar jų atstatymas, apsaugoti liesą kūno masę nuo nykimo, mažinti su maitinimusi susijusį šalutinį poveikį ir gerinti gyvenimo kokybę.

Hematoonkologinės ligos -leukemija, leukoma ir kt. yra gydomos kaulų čiulpų ar, periferinio kraujo kamie­ninių ląstelių transplantacija. Tokie gydymo metodai - chemoterapija, radioterapija, chirurginis gydymas ir kt. turi poveikį virškinimui, absorbcijai ir medžiagų apykaitai.

Kiekvienam hospitalizuojamam pacientui turėtų būti atliktas maitinimosi įvertinimas. Prieš operaciją, transplantaciją reikėtų numatyti, kokie produktai bus ribojami, kokia terapinė ar alternatyvi dieta bus skiriama, ir numatyti klinikinį maitinimą.

7 lentelė. Maitinimosi įvertinimo metodai

Matavimai	Ribojimas
Svoris	Svorio pokyčius atspindi skysčių ir elektrolitų pokyčiai po transplantacijos. Butina svertis pra­ėjus tam tikram laikui po operacijos, norint ambulatoriškai įvertinti įmitimą.
Antropometriniai matavimai	Odos klostę matuoti gali būti sudėtinga, nes tai susiję su skysčių ir elektrolitų disbalansu.
Biocheminiai tyrimai	Biocheminiai tyrimai tokių pacientų imitimo neatspindi.

 

8 lentelė. Nutrientų poreikiai, atliekant transplantaciją

Nutrientai	Poreikiai
Energija	Taikant chemoterapiją, nutrientų poreikių didėjimas yra antrinis, nors fizinis aktyvumasyra mažesnis: 30-50 kcal/kg idealios kūno masės (IKM).
Baltymai	0,17-0,25 g nitrogeno/kg IKM.
Vitaminai ir mineralai	Poreikis padidėjęs.

 

Maitinimosi problemos po kaulų čiulpų transplantacijos

Veiksniai, veikiantys imitimą ir maisto vartojimą:

• šleikštulys, vėmimas ir viduriavimas;
• anoreksija;
• somnelencija;
• kserostomija/seilių pokyčiai;
• skonio ir uoslės pokyčiai;
• depresija, sumišimas;
• organų atmetimų reakcijos.

Šleikštulys, vėmimas ir viduriavimas būna naudojant gydymą citotoksinais, vėliau - vartojant antibiotikus.

Pacientams, turintiems susilpnėjusią imuninę funkciją, kuri yra susijusi su didelėmis chemoterapijos ir radio­terapijos dozėmis ar kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplantacija, yra padidėjusi rizika atsirasti infekcijai, susijusiai su maistu. Bemikrobės dietos tikslas yra padėti pacientui vengti maisto, kuris turėtų infekcijas sukelian­čius organizmų, kol bus pasirinktas saugus maistas.

Bemikrobė dieta yra rekomenduojama pacientams po kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplantacijos. Ji gali būti tinkama pacientams, kurių gydymas nuo kitų vėžio formų yra neutropenijos priežastimi. Pacientams po kamieninių ląstelių transplantacijos bemikrobė dieta rekomenduojama prieš transplantaciją chemoterapijos metu ir pirmuosius tris mėnesius po transplantacijos. Pirmąsias dienas po transplantacijos:

• pacientai nesimaitina įprastiniu būdu;
• skiriamas mitybos palaikymas - enterinis ir/ar parenterinis maitinimas. Dažniau naudojamas parenterinis maitinimas, nes būna sutrikusi virškinimo trakto veikla ar pacientas netoleruoja enterinio maitinimo.

Kaulų čiulpų transplantacija asocijuojasi su įvairiomis maitinimosi problemomis ir reikalauja atkaklių inter­vencijų jas koreguoti.

 

Literatūra

Petkevičienė L. Dietetikos praktika: mokomoji knyga. – Vilnius: Homoliber, 2008. – 600p.