Sergančiųjų osteoporoze maitinimasis

Laisvūnė Petkevičienė

Kas yra osteoporozė?

Osteoporozė – tai medžiagų apykaitos liga, pasireiškianti kaulo masės rezorbcijos suaktyvėjimu, kuris didina trauminių ir netrauminių kaulų lūžių riziką. Liga apibūdinama kaulų masės mažėjimu, išakijimu ir jų trapumu, kai mineralų tankis yra mažesnis nei standartas. Ligos pradžioje simptomų nebūna. Vėlesnėmis stadijomis atsiranda kaulų lūžių, kurie labai skausmingi. Dažniausiai pažeidžiamas stuburas, bet gali būti pažeidžiami ir kiti kaulai. Kompresiniai stuburo, šlaunikaulio ir dilbio lūžiai yra osteoporozės komplikacijos.

Osteoporoze susergama dėl hormoninių pokyčių, natūraliai sumažėjus estrogenų kiekiui ar prasidėjus menopauzei. Per mažas kalcio kiekis taip pat gali būti osteoporozės priežastis. Nepakankamas kalcio turinčių produktų vartojimas vaikystėje ir jaunystėje blogina kaulų raidą ir vėliau dėl to gali atsirasti osteoporozė. Kitos priežastys: blogas kalcio įsisavinimas, gausus alkoholio ir kofeino vartojimas, mitybos nepakankamumas. Moterys osteoporoze serga dažniau nei vyrai.

 

Kokie yra osteoporozės rizikos veiksniai?

Maitinimasis ir gyvensena:

• nepakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas;
• per gausus baltymų, skaidulinių medžiagų ir druskos vartojimas;
• per gausus alkoholio ir kofeino (4–5 puodeliai kavos per dieną) kiekio vartojimas;
• mažas fizinis aktyvumas, pasyvi gyvensena;
• rūkymas;
• laktozės netoleravimas.

Genetika:

• paveldimumas;
• asteninė kūno sudėtis (mažas, plonas);
• smulkių kaulų moterys.

Gyvenimo ciklai ir hormonai:

• tam tikras amžius – juvenilinis (8–15 metų paaugliams); senilinis (II variantas) – vyresni nei 75 metų amžiaus vyrai ir moterys;
• pomenopauzinis estrogenų stygius (I variantas);
• ankstyva menopauzė (natūrali ar po operacijos);
• sutrikusi kiaušidžių funkcija;
• vėlyvos menstruacijos;

Medicininės problemos:

• operacinis skrandžio ar žarnų dalies pašalinimas;
• sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas (malabsorbcija);
• ilgalaikis parenterinis maitinimas (dirbtinis maitinimas į veną);
• valgymo sutrikimai dėl nervinio nevalgumo ar depresijos;
• inkstų funkcijos nepakankamumas, dializė;
• širdies, plaučių ar inkstų transplantacija;
• dauginė sklerozė;
• cerebrinis paralyžius;
• hiperparatireoidizmas;
• skydliaukės funkcijos sutrikimų gydymas;
• reumatoidinis artritas;
• imobilizacija (gulimas režimas, lūžių imobilizavimas);
• kai kurių vaistų vartojimas.

Kokios yra pagrindinės sergančiųjų osteoporoze problemos?

• netinkamas maitinimasis;
• kaulų tankio retėjimas;
• gyvenimo kokybės blogėjimas.

Ką būtina įvertinti, sergant osteoporoze?

• ūgį (vyresniems kaip 65 metų amžiaus asmenims ūgis matuojamas kasmet, jei skauda nugarą ar yra akivaizdus stuburo spaudimas, dažniau);
• kūno svorio pokyčius;
• kaulų tankį, ypač menopauzės metu ir pagal indikacijas – kasmet;
• maisto ir maistinių medžiagų vartojimą (ypač kalcio ir vitaminų maisto šaltinius, labiausiai pieną ir pieno produktus);
• alkoholinių gėrimų vartojimą;
• vaistų vartojimą;
• fizinio aktyvumo lygį;
• rūkymo įpročius.

Kokie yra pagrindiniai tinkamo maitinimosi tikslai, sergant osteoporoze?  

• esant nutukimui, mažinti kūno svorį;
• pasiekti ir išlaikyti optimalų kūno svorį;
• kaulų masės mažėjimo prevencija;
• liesėjant aprūpinti organizmą padidintu kalorijų, baltymų pagal fiziologinius poreikius, kalcio bei kitų maistinių medžiagų (vitamino D ir vitamino K2) kiekiu arba maisto papildais;
• kaulų lūžimų gijimo gerinimas.

Gyvensenos patarimai sergant osteoporoze:

• vartoti reikiamą baltymų kiekį – daugiau pieno ir jo produktų (jei toleruojama), kuriuose yra daugiau kalcio;
• Pasitarus su gydytoju didinti kalcio kiekį. Vartoti daugiau pieno ir jo produktų, jei toleruojama;
• netoleruojant pieno, vartoti kalcio preparatų – pasitarus su gydytoju;
• papildyti racioną kalciu, vartojant pieno miltelius, ypač sūrį, jogurtus;
• nutukusiems asmenims laikytis sumažinto kalorijų kiekio dietos;
• vartoti reikiamą vitamino D kiekį. Geriausi šaltiniai – vitamino D turintis pienas, kepenys, kiaušinių tryniai, riebios žuvys;
• vartoti reikiamą magnio kiekį, kad pagerėtų kalcio bei vitamino K įsisavinimas;
• nedidinti skaidulinių medžiagų kiekio (ypač kviečių sėlenų), nes jos skatina kalcio išsiskyrimą;
• reguliuoti druskos (natrio) kiekį – mažinti jos suvartojimą, padidinus kalcio ir magnio kiekį;
• kavos išgerti ne daugiau kaip 2–3 puodelius per dieną.

 

Profilaktinė osteoporozės dieta

Kalciu organizmą aprūpina pieno produktai, konservuota lašiša su kaulais, ropės, špinatai, brokoliai, pupelės. Kasdien vartojant pieno ir jo produktų (jei toleruojama), reikėtų mažinti sočiųjų riebalų kiekį. Patariama vartoti kalcio turtingų produktų – gerti apelsinų sulčių ar valgyti grūdinius gaminius, o esant indikacijoms, pasitarus su gydytoju, vartoti kalcio preparatus.

Vegetarams su maistu gauti apie 1000 mg kalcio yra sunkiau. Dažniausiai vegetarai vartoja daug kalcio turintį sojų pieną. Trūkstant organizme kalcio, pasitarus su gydytoju, reikėtų vartoti kalcio preparatus.

Reikiamo magnio kiekio su maistu gauti neįmanoma, nes magnio daugiausia yra riešutuose ir lęšiuose. Šių produktų paprastai nesuvalgoma tiek, kiek reikėtų, kad organizmas gautų pakankamai magnio. Pasitarus su gydytoju, tiktų vartoti magnio preparatus.

Svarbu vengti produktų, kurie sujungia kalcį ir magnį į netirpius junginius ir taip blokuoja jų įsisavinimą, pavyzdžiui, kviečių ir avižų sėlenos, špinatai ir kt. Valgant mėsą, neužsigerti arbata.

Dietoje turėtų būti reikiamas vitamino D kiekis. Per savaitę 2–3 kartus būtina valgyti kiaušinių, margarino ar kitų produktų, turinčių vitamino D.

Dietoje turėtų būti daugiau produktų, turtingų vitamino B₆ (piridoksino). Geriausi vitamino B₆ šaltiniai yra viščiukai, kalakutiena, kiauliena ar žuvis. Vegetarams geriau tinka kiaušiniai, sojų pupelės, rudieji ryžiai, avižos, žemės riešutai.

Organizmą Omega 3 riebalų rūgštimi geriausiai aprūpina raudona žuvis, jos patartina valgyti 2–3 kartus per savaitę.

Reikiamą kiekį folio rūgšties organizmas gauna iš tamsiai žalios spalvos lapinių daržovų, ypač petražolių, pipirnių ar tamsiai žalios spalvos salotų. Jų reikėtų valgyti didelėmis porcijomis, nevirtas, nes šiluminio apdorojimo metu folatai sunyksta.

Žalios salotos ir daržovės, ypač brokoliai ir kopūstai, yra ir vitamino K šaltinis, kuris būtinas osteoporozės profilaktikai.

Žinotina, kad daržovės ir vaisiai organizmą šarmina, o mėsa, žuvs, sūriai, kiaušiniai, kviečiai, ryžiai, ankštinės daržovės – rūgština. Todėl vengtina fermentuotų ir riebių sūrių, spanguolių, slyvų, džiovintų abrikosų. Didelės vitamino C dozės taip pat rūgština šlapimą.

Rekomenduojama vartoti daržovių, turinčių daug boro, kitų mineralinių medžiagų, ypač tinka avokadai. Medus taip pat yra geras boro šaltinis ir gali būti vartojamas vietoj cukraus.

Osteoporozės profilaktikai reikalingas cinkas. Pagrindinis jo šaltinis yra mėsa. Vegetarams reikėtų vartoti vaisių ir daržovių, kuriuose yra daug cinko.

Organizmą reikia aprūpinti būtinu vario kiekiu, vartojant produktus, kuriuose yra daug šio mikroelemento: pupeles, lęšius, kiautinius gyvūnus, kepenis ar riešutus. Jei nėra galimybės kasdien valgyti tokį maistą, patartina, pasitarus su gydytoju, vartoti multivitaminų preparatus.

Osteoporozės profilaktikai patartina mažinti suvartojamos druskos kiekį ir valgio metu nedėti druskos ant stalo, šalinti iš raciono visus rūkytus produktus, padažus, konservus ir t. t.

Kavos patartina išgerti tik 1–2 puodelius tais atvejais, kai kalcio suvartojama mažiau nei 800 mg per dieną. Kitais atvejais kofeininių gėrimų galima neriboti.

Gausus alkoholio vartojimas taip pat retina kaulus, todėl yra nerekomenduotinas.

 

Kokia fizinio aktyvumo reikšmė sergant osteoporoze?

Bet koks dietos reguliavimas turi atitikti fizinį sergančiojo aktyvumą.

Sergantiesiems osteoporoze be dietos labai svarbu fizinis aktyvumas – bėgioti, vaikščioti ar sportuoti (pvz., žaisti tenisą, kuris yra geriausias kaulų audinio regeneracijos stimuliatorius). Jei dėl negalios ši sporto šaka netinka, geriausia plaukioti, nes raumenys dirba esant vandens pasipriešinimui. Be to, patartina 5–6 minutes vaikščioti baseine, įsibridus į vandenį iki liemens. Tai stiprina ilgųjų raumenų tonusą, kuris yra sumažėjęs dėl mažo fizinio aktyvumo ar dėl to, kad negalią turintis žmogus negali vaikščioti. Vienas žingsnis baseine prilygsta šešiems žingsniams sausumoje. Negalint vaikščioti, patartina reguliariai pagal galimybes judinti kojas ir rankas, sukioti galvą ir kaklą. Įvairūs judesiai ar fiziniai pratimai saugo nuo osteoporozės, gerina savijautą ir kraujo apykaitą.

 

Literatūra

1. Alekna V., Tamulaitienė M. Sveikų Lietuvos moterų kaulų mineralų tankis // Medicina, 2003, t. 39, Nr. 5, p. 498–504.
2. Petkevičienė L. Paciento/kliento nutrientų poreikių patenkinimas maistu // Maitinimosi priežiūros vadyba, Vilnius, 2006, p. 48–148.
3. Petkevičienė L. Dietinis sergančiųjų kaulų ir sąnarių ligomis gydymas // Dietinio gydymo vadovas, kn. 2, d. 3, Vilnius, 2001, p. 131–145.
4. Povorozniuk V. V., Grigorjeva N. V. Kalcio ir vitamino D preparatai osteoporozės profilaktikai ir gydymui // Gerontologija, 2006, t. 7, Nr. 3, p. 150–153.
5. Vitaminai ir mineralai. Sudarytojas Rimantas Stukas, Vilnius, 1999.
6. Fredericson M., Kent K. Normalization of bone density in a previously amenorrheic runner with osteoporosis // Med. Sci. Sports Exerc., 2005, vol. 37, no. 9, p. 1481–1486.
7. Grossman J. M., MacLean C. H. Quality indicators for the management of osteoporosis in vulnerable elders // An. Inter. Med., 2001, vol. 135, no. 8, p. 722–730.
8. Health promotio: Osteoporosis and nutrition. – Prieiga per internetą: http://www.ncpad.org/nutrition/fact_sheet.php?sheet=198
9. Janssen I., Baumgartner R. N., Ross R. Skeletal muscle cutpoints associated with elevated physical disability risk in older men and women // Am. J. Epidemiol., 2004, vol. 159, no. 4, p. 413–421.
10. Kanis J. A., Black D., Cooper C., et al. A new approach to the development of assessment guidelines for osteoporosis // Osteoporos. Int., 2002, vol. 13, p. 527–536.
11. Krause's food, nutrition and diet therapy / L. Kathleen Mahan, Sylvia Escott-Stump, Philadelphia, 2008.
12. Osteoporosis / Arthritis Research Campaign. – Prieiga per internetą: http://www.arc.org.uk/arthinfo/patpubs/6028/6028.asp
13. Nutrition management for older adults. Guideline: brief summary // National Guideline Clearinghouse, 2002.
14. Raisz L. G. Screening for osteoporosis // N. Engl. J. Med., 2005, vol. 353, p. 164–171.