Tinkamas maitinimas – sveikatos garantas

Parengė med. dr. L.Petkevičienė

Sveikata – gera fizinė, psichinė ir emocinė būklė, kai nesergama ir neturima negalavimų.

Tinkamas maitinimasis suprantamas kaip organizmo aprūpinimas reikiamomis maistinėmis medžiagomis iš įprasto maisto, atsižvelgiant į asmens fiziologinius poreikius. Ši sąvoka suprantama taip, kad kasdien reikia tam tikro kiekio ir tam tikros sudėties maisto. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikalingų maistinių medžiagų. Dėl to maistas turėtų būti įvairus, individualus ir mėgiamas.

Straipsnio tikslas – supažindinti su tinkamo maitinimosi reikalavimais. Tinkamas maitinimasis – sveikatos garantas.

Skirta visiems, kurie rūpinasi savo sveikata.

Maitinimasis turintiems antsvorį

Kūno svorio didėjimas. Didėjant svoriui reikėtų pasitarti su gydytoju. Kūno svoris gali didėti dėl skysčių kaupimosi organizme (ede­mos). Tokiais atvejais reikėtų riboti dietoje druską, nes joje esantis natris sulaiko skysčius. Tik gydytojo nurody­mu patartina vartoti šlapimą varančius vaistus.

Kūno svorio didėjimas gali būti dėl gero apetito, nes suvalgoma daugiau maisto ir išgeriama daugiau skysčių nei įprasta.

Daugiau skaitykite...

 

Maitinimasis esant mažam kūno svoriui

Kai kurie negalią turintys asmenys yra mažo svorio. Jiems yra būtina pasiekti optimalų kūno svorį didinant kūno svorį. Dažniau būna tiems, kurie energijos išeikvoja daugiau nei reikia, ypač esant apsunkintam vaikščiojimui. Esant kramtymo ir rijimo sutrikimams būtinas maisto konsistencijos koregavimas.

Daugiau skaitykite...

 

Raciono praturtinimas įprastiniu maistu ar jo papildymas maisto papildais

Esmė:

• Pakeitimas maisto kokybės, kiekio ir tinkamumo gali padėti gerinti maisto vartojimą, ypač tiems, kuriems reikėtų gerinti maitinimąsi įprastiniu būdu.
• Strategija, įskaitant maisto vartojimo dažnį – didinti vartojimą kaloringų ir praturintų maistinėmis medžiagomis (didelio tankio maistą) reikėtų racioną praturtinti įprastiniu maistu.
• Tinkami maisto papildai gali būti vartojami, jei yra maitinimosi problemų aprūpinant įprastiniu maistu.
• Maisto papildus gali rekomenduoti tik kompetetingi profesionalai.

 Mitybos palaikymas gali būti ne tik dirbtiniu būdu, bet ir įprastiniu būdu. Lėtinis mitybos nepakankamumas dažniausia būna dėl baltymo energijos stokos. Nevalgumo priežasčių yra labai daug. Pirmiausia reikėtų aprūpinti reikiamu maisto kiekiu pagal individualius maistinių medžiagų (nutrientų) ir energijos poreikiai įprastiniu maistu. Turėtumėte skirti dėmesį baltymo energijos stokos simptomams – bendras silpnumas, nevalgumas, apatiškumas.

Jei jūs vemiant ar yra šleikštulys taip pat suvartojama mažiau maisto. Reikėtų pašalinti vėmimo ir šleikštulio priežastį, po to tikslinti ir pritaikyti dietą. Kai kuriais atvejais racionas yra praturtinamas įprastiniu maistu ar jis yra papildomas maisto papildais.

Mitybos nepakankamumo diagnozę patvirtina laboratoriniai tyrimai – sumažėjęs bendro baltymo bei albumino ir limfocitų kiekis kraujyje. Baltymai yra būtini organizmui – tai pagrindinė organizmo audinių atstatomoji medžiaga.

 

Raciono praturtinimas baltymais ir kalorijomis įprastiniu maistu

• Tikslas:
• Dažninti valgymo režimą.
• Didinti kaloringo, maistingo ir naudingo organizmui maisto ir gėrimų vartojimą.

Kokios yra esminės nuorodos, gerinančios maitinimąsi?

• Valgymo režimas turėtų būti kas 2 – 3 valandas - valgyti po mažai, bet dažnai, lėtai;
• Jūs turite žinoti tinkamo maitinimosi reikšmę, valgymo režimą, porcijų dydį, maisto poveikį organizmui.
• Kaloringo ir maistingo maisto ir gėrimų kiekio didinimas.

 Kokie yra pagrindiniai patarimai norint praturtinti racioną baltymais ir kalorijomis?

Turite vartoti kaloringą ir maistingą (praturtintą baltymais ir kalorijomis) maistą:

• liesą mėsą,
• žuvį (naudinga konservuota žuvis – sardinė ir kt.),
• sūrį, ypač trintą,
• kietai virtus kiaušinius,
• jogurtą,
• grietinę,
• kondensuotą pieną,
• sviestą ir riebius užtepus, šokoladą,
• džemą, medų, riešutų sviestą.

Užkandinis maistas – bandelės, sausainiai, biskvitai, šokoladas ir traškučiai gali būti taip pat geri papildomi energijos šaltiniai asmenims, kurie mažai valgo.

Kokie yra pagrindiniai kalorijų ir baltymų didinimo būdai?

• Valgykite po mažai, dažnai (valgį bei užkandžius), tinkamesnis valgymo režimas - valgyti kas 3 – 3,5 val., neišalkite.
• Kasdien, valgykite mėgstamą maistą. Pvz., pietų maistą galima valgyti iš ryto, jei jums to norisi ir maistas patinka;
• Valgykite maisto daugiau, kai jaučiate didesnį alkį. Pvz., jei esate išalkęs per pusryčius, tuo metu patartina suvalgyti daugiau maisto;
• Reikėtų valgyti kaloringą, baltymingą maistą kiekvieno valgymo ir užkandžių metu;
• Prieš valgį apetito gerinimui reikėtų pagal galimybes pasivaikščioti;
• Gerkite kaloringus, baltymingus gėrimus – pieno kokteilius ir kt. Šalti gėrimai yra geriau toleruojami nei karšti;
• Gerkite daugiausia tarp valgymų vietoj gėrimo valgant. Pilnumo jasumas atsiranda greičiau, jei valgant yra geriami skysčiai;
• Pamėginkite vartoti pirktinius ar namuose gamintus maistingus batonėlius ar pudingus.

Kaip galima padidinti kalorijų kiekį, vartojant įprastą maistą?

Sviestas ir margarinas:

• dėti į sriubas, bulvių košę, karštus dribsnius, avižines kruopas, ryžius, lakštinius;
• įmaišyti į trintas sriubas, tyrsriubes, padažus ir užpilus;
• pateikti karštą duoną su sviestu (tirpintas sviestas geriau įsisavinamas);
• maišyti su žalumynais ir prieskoninėmis daržovėmis, tepti ant išvirtos mėsos, žuvies, kiaušinių ir jų gaminių;
• tirpintą sviestą ar margariną vartoti pamirkymui virtų jūros gyvūnų (kiautinių) ir daržovių;
• tinka vartoti žemės riešutų sviestą (jis baltymų turi tiek, kiek ir kalorijų - vienas valgomasis šaukštas — 90 kcal) su obuoliais, bananais ir kriaušėmis.

Plakta grietinėlė:

• šaukšte plaktos grietinėlės yra apie 60 kcal;
• naudojama saldiems patiekalams - su karštu šokoladu, desertu, drebučiais, pudingais, vaisiais, pyragaičiais ir vafliais;
• miltelių pavidalu grietinėlė didina kalorijų kiekį -jos galima įberti į padažus, sriubą, pieno kokteilius ir karštas košes.

Pienas ir grietinėlė:

• vartojami į trintas sriubas, padažus, kiaušinių patiekalus, plaktos tešlos gaminius, pudingus bei kiaušinio ir pieno plakinius;
• užpilti ant karštų ir šaltų dribsnių;
• sumaišyti su lakštiniais, tešla, ryžiais ir bulvių koše;
• užpylimui ant viščiuko ir žuvies juos gaminant;
• vartoti pieną vietoj lieso pieno;
• vartoti grietinėlę vietoj pieno pagal receptūrą;
• gerti karštą šokoladą su grietinėle.

Sūris:

• susmulkintą užberti ant bulvių ir daržovių;
• paskaninti omletą;
• uždėti ant duonos ar batono su sviestu.

Varškės sūris:

• dėti ant duonos, sklindžių, karštos bandelės, vaisių skiltelės ir kietų sausainių;
• dėti į daržoves - bulves, pupas, morkas, moliūgus ir kt.

Grietinė:

• pridėti į tyrsriubes, virtas bulves, makaronus ir varškę, daržoves, padažus, salotų užpilus, troškinius, virtą mėsą ir žuvį;
• vartojama paskaninimui užpilti ant pyragaičių, vaisių, drebučių deserto, duonos, karštos sviestinės bandelės, sklindžių;
• vartoti šviežių vaisių ir daržovių pamerkimui;
• tinka vartoti desertui paskaninti - arbatinis šaukštelis ant vaisių pabarstyti rudo cukraus ir atšaldyti prieš valgant.

Salotų užpilai ir majonezas:           

• vartoti suvožtinių gamybai;
• vartoti su mėsa, žuvimi ir kiaušiniais ar daržovių salotomis;
• vartoti padažų gamyboje ir su drebučiais.

Medus, džemas ir cukrus:

• vartojami tepimui ant duonos, dribsnių, pieno gėrimų, vaisių ir jogurto deserto;
• galima vartoti su balta mėsa (vištiena ir t.t.) - užtepti ant jos medų ar džemą.

Džiovinti vaisiai (razinos, slyvos, abrikosai, datulės, figos):

• išvirti džiovintus vaisius, pateikti pusryčiams ar desertui ar užkandžiams;
• galima juos dėti ant karštų bandelių, lietinių, duonos, pyragaičių, ryžių ir grūdinių gaminių, dribsnių, pudingų ir į įdarus;
• galima pagardinti įvairius pyragus;
• galima maišyti su virtomis daržovėmis - morkomis, saldžiomis bulvėmis, džemu ir kt.;
• vartoti įvairiuose užkandžių mišiniuose.

Kiaušiniai:

• kietai virtus susmulkintus kiaušinius galima dėti į salotas ir užpilus, daržoves ir kt.;
• galima į kiaušinio ir pieno mišinį pridėti cukraus;
• supjaustytus kietai virtus kiaušinius dėti ant duonos su sviestu;
• galima plaktus kiaušinius dėti į bulvių košę ir padažus. Būtina gaminius virti, nes žali kiaušiniai gali būti nesaugūs;
• papildomai galima pridėti kiaušinių į pudingus, plaktus kiaušinius, omletus.

Maisto gamyba:

• jei toleruoja, maistą geriau kepti, nes turi daugiau kalorijų;
• daugiau naudoti padažų ir užpilų;
• kepta mėsa, vištiena ir žuvis turi daugiau kilokalorijų nei virta ar troškinta

Kaip padidinti baltymų kiekį vartojant įprastą maistą?

Baltymai gali būti papildomai padidinti racione nedidinant suvartojamo maisto kiekio. 

Kietas ar puskietis sūris:

• galima vartoti su suvožtiniais ant duonos, su skrebučiais, su karštomis dešrelėmis;
• sutarkuotą berti į sriubas, padažus, daržovių, mėsos ar žuvies patiekalus, bulvių košę, lakštinius, kiaušinių, deserto, vaisių ar pyragaičių.

kaimiškas sūris:

• galima sumaišyti su vaisių ir daržovių gabalėliais;
• pridėti į spagečius, lakštinių ir kiaušinių patiekalus - omletą, plaktą kiaušinienę ir suflė;
• dėti į desertą, pudingus, drebučius.

Pienas:

• vartoti pieną gėrimui ir pagal galimybes sriubų virimui;
• vartoti gaminant dribsnius, kakavą ir pudingus;
• pieno bei grietinės padažus dėti ant daržovių ir jų patiekalų, miltinių gaminių.

Liesi pieno milteliai:

• įberti į pieną ar pieno gėrimus, kokteilius;
• tinka padažams, sriuboms, tyrsriubėms, bulvių košei, pudingams, pieno kiaušinio plakiniams ir pieniškiems desertams, plaktai kiaušinienei, maltiniams, kukuliams, troškintiems patiekalams ir kt.

Komerciniai gatavi produktai:

• galima juos maišyti su ledais, pienu ar vaisias, gaminti kokteilius;

Ledai, jogurtas:

• galima pridėti į karbonuotus gėrimus, pvz. kola;
• vartoti su pieno kokteiliais;
• pridėti į dribsnius, vaisių drebučius, vartoti su pyragaičiais, suplakti su minkštais virtais vaisias;
• vartoti suvožtiniams;
• gaminti gėrimą pusryčiams su vaisiais ir bananais.

Kiaušiniai:

• kietai virtus supjaustytus kiaušinius dėti į salotas ar garnyrą, daržoves, mėsą ar užtepti grietinėle;
• papildomai pridėti kiaušinių į pyragus; į omletus ir plaktą kiaušinienę;
• gaminti kremus su kiaušiniais, baltymingu pienu ir cukrumi; kietai virtus trynius dėti j užkepus;
• vengti valgyti nevirtų ar minkštai virtų kiaušinių, nes jie gali būti nesaugūs. Kiaušiniai privalo būti kietai išvirti.

Riešutai, sėklos:

• galima pridėti j miltinę konditeriją;
• berti ant vaisių, dribsnių, ledų, jogurto, daržovių, salotų ir kt.;
• dėti į padažus.

Mėsa ir žuvis:

• susmulkintą mėsą ar žuvį dėti į daržoves, salotas, sriubas, padažus;
• galima su mėsa gaminti omletus, suflė, įdaryti vištieną ar kalakutieną;
• pridėti mėsos gabaliukus į bulvių košę;
• tinka pridėti virtų krevečių kubelių, koservuoto tuno, krabų mėsos, pjaustyto kubeliais kumpio arba griežinėliais pjaustyto kiaušinio į padažus, patiekiama su ryžiais ir kt.

Ankštiniai (pupos, lęšiai):

• dėti virtus žirnius, lęšius, pupas į sriubas, miltinius gaminius, grūdinius patiekalus;
• galima virtus ankštinius sumaišyti su sūriu ar pienu.

Desertai:

• gaminti tokius desertus į kurių sudėtį įeitų kiaušiniai, biskvitai, kiaušinių saldieji padažai, duonos bei ryžių pudingai.

Kam reikalingi užkandžiai?

Dažnai reikia papildomų kalorijų ir baltymo, kad išlaikyti optimalų kūno svorį pagal galimybes greitai atsistatyti ir išgyti. Užkandžiai gali padėti patenkinti jūsų poreikius, palaikyti jėgas ir energiją, gerinti savijautą. Racioną galima praturtinti maistingaisiais gėrimais, apgalvojant tokius dalykus:

• pamėginkite valgyti po mažai užkandžių per visą dieną
• pasirinkite įvairius baltymingus užkandžius, kurie yra lengvai paruošiami ir valgomi. Tai būtų jogurtas,grūdiniai ir pienas, pusė suvožtinio, puodukas sočios sriubos, sūrio ir krekerių;
• Jei yra viduriavimas, venkite kurukūzų ir šviežių vaisių ir daržovių. Jei yra skausminga burna, venkite sauso, rupaus bei rūgštaus maisto.

Jei yra didesnis kalorijų poreikis ar apsunkintas rijimas, siūlome gaminti kaloringus baltymingus kokteilius. Jie gali būti tinkami ne visiems. Jei norima didinti kalorijų kiekį ne iš riebalų reikėtų vartoti liesius pieno produktus.

Pagrindiniai nurodymai kokteilių gamybai:

• sudėkite visus ingredientus į maišytuvą (plakiklį) ar į didelį indą plakti rankomis;
• uždenkite plakiklį ir dideliu greičiu plakti iki susiplaks;
• prieš pateikiant kokteilius juos atvėsinkite;
• neišgertus gėrimus laikykite šaldytuve;
• baltymo kiekio didinimui galima pridėti 1 ar 2 valgomuosius šaukštus pieno miltelių.

Pastaba: jei  netoleruojate pieno ar pieno produktų arba sergate cukriniu diabetu, reikėtų pranešti apie tai gydančiam gydytojui ar slaugytojai ar dietistui.

Jei jūs kartais negalite suvalgyti viso jums skirto maisto, tai tokiu atveju nepatenkinami organizmo maistiniu medžiagų (nutrientų) poreikiai. Gydant mitybos nepakankamumą vienus papildus vartoti yra labai brangu. Jie indikuotini tik tais atvejais, kai jūs negali normaliai valgyti įprastinio ar praturtinto maistinėmis medžiagomis maisto.

 

Riebalų svarba sveikatai palaikyti

Riebalai yra esminės maistinės medžiagos (nutrientai). Jie yra vieni iš pagrindinių organinių medžiagų, įeinančių į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalai gamina didelį kiekį energijos.

Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Skonio bei kvapo, struktūros, lydymosi taško ir maistingumo vertės charakteristika priklauso nuo esančių riebalų rūgščių rūšies. Maisto riebalai, kurie yra kieti ar skysti, savo sudėtyje turi mišrias riebalų rūgštis. Pvz.: sviestas turi daugiau nei 29 įvairių riebalų rūgščių. Visi riebalai, nepriklausomai nuo riebalų rūgščių, turi didelę energinę vertę.

Kas yra maisto riebalai?

Maisto riebalai – tai įvairių riebalų mišinys, kuris sudarytas iš sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, fosfolipidų. Jei maiste daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, tai - sotieji riebalai, jei nesočiųjų riebalų rūgščių – nesotieji riebalai. Sotieji riebalai kambario temperatūroje yra kieti, jų šaltiniai – gyvūniniai riebalai. Nesotieji riebalai dažniausiai yra augaliniai. Aliejuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, išskyrus kokoso riešutų  bei palmių aliejų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Maisto riebalų kiekis įvairiuose produktuose yra skirtingas.

Daugiau skaitykite...

 

Mineralų ir vitaminų poveikis sveikatai

Maistinės medžiagos (nutrientai) organizme atlieka daugelį funkcijų. Kai kurie nutrientai organizme atlieka vieną ar daugiau funkcijų:

• Atstato ir palaiko kūno audinius (skysčiai, baltymai, riebalai, angliavandeniai ir mineralai);
• Aprūpina energija (baltymai, riebalai ir angliavandeniai);
• Reguliuoja organizme vykstančius procesus (skysčiai, vitaminai, mineralai, baltymai, riebalai ir angliavandeniai).

Maistinės medžiagos, teikiančios organizmui energijos yra vadinamos makronutrientais.

• Baltymai
• Riebalai
• Angliavandeniai

Maistinės medžiagos, kurios neteikia organizmui energijos, bet yra būtinos gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti yra mineralai, elektrolitai, vitaminai. Jie vadinami mikronutrientais.

Daugiau skaitykite...

 

Antioksidantai

Antioksidantams priklauso, medžiagos, kurios mažina taip vadinamų laisvųjų radikalų neigiamą poveikį organizmui, pvz. tai vitaminai A, E, C selenas ir kt.

Antioksidantai yra fitochemikalai vaisiuose ir daržovėse, iš dalies apelsinuose, abrikosuose, mango, morkose, pipiruose ir pomidoruose (oranžinėse, tamsiai žalios ir raudonos spalvos).

Šviesios spalvos vaisiuose ir daržovėse taip pat yra antioksidantų. Įprastiniai antioksidantai yra vitaminas C, E ir A, tačiau jų yra ir daugiau, pvz.: karotinoidai. Antioksidantai atlieka lemiamą vaidmenį organizmo apsauginėje sistemoje prieš pavojingus organizmus, iš dalies neutralizuodami laisvųjų radikalų molekules. Dieta turtinga antioksidantais, mažina RA atsiradimo riziką, mažina uždegiminį procesą. Tokia teorija yra grindžiama epidemiologiniais tyrimais ir nėra pagrįsta moksliniais tyrimais bei įrodymais vartojant individualiai antioksidantų papildus.

Be to, teoriškai polinesočios riebalų rūgštys taip pat gali būti priežastimi laisvųjų radikalų atsiradimui organizme. Laisvieji radikalai eliminuojami antioksidantais. Dauguma vitaminų ir mineralų gali būti antioksidantai. Turtingiausias maistas antioksidantais yra švieži vaisiai ir daržovės, ypač ryškiai spalvoti – vyšnios, mėlynės, obuoliai, apelsinai, avokadas, pipirai, špinatai, tomatai, saldžios bulvės, raudonieji burokėliai ir brokoliai. Efektyvus antioksidantas vitaminas E. Vitamino E geri šaltiniai yra saulėgrąžų sėklos, riešutai, ypač migdolų, avokado ir špinatai. Kai kurie pusryčių dribsniai yra praturtinti vitaminu E. Tinkamiausi vitaminų ir mineralų antioksidantų preparatai yra komplekse vitamino E, seleno ir kt.

 Sergantieji RA yra susiję su padidinta laisvųjų radikalų gamyba dėl uždegiminio proceso. Antioksidantų vitamino C ir E ar seleno vartojimas gali turėti teigiamą poveikį (Dralington and Stone 2001). Šiuo metu nėra įrodymų, kad minėti antioksidantai silpnintų simptomus.

Folato vartojimas yra labai svarbus. Sergantieji RA vartoja metotreksatą, kuris yra folato antagonistas. Rekomeduojama folio rūgšties 5 mg/sav. Toks kiekis mažina šalutinį metotreksato poveikį virškinimo sistemai (Ortiz et al 2000).

Įrodyta, kad sergantiesiems RA vitaminas E ir kiti antioksidantai mažina skausmą.

Dažnai pacientai vartoja mažiau rekomenduojamos paros normos kalcio, folio rūgšties, vitamino E, cinko, seleno bei magnio. Antioksidantų vartojimas turi naudingą poveikį sergančiųjų RA prevencijai ir gydymui

Antioksidantai apsaugo sąnarius, silpnina uždegiminį procesą ir kartais gali būti artrito prevencija. Ankstesni tyrimai parodė, kad valgantiems šviežius vaisius ir daržoves, turinčias vitamino C, yra mažesnė riziką atsirasti artritui. Vaisius ir daržoves reikėtų pasirinkti įvairių spalvų, ypač ryškių, nes turi daugiau antioksidantų – obuoliai, apelsinai, čerešnių, mėlynių, paprikos, špinatų, avokado, saldžiųjų bulvių, raudonųjų burokėlių ir brokolių.

Valgydami daugiau vaisių ir daržovių aprūpiname organizmą didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu. Skaidulinės medžiagos gaunamos vartojant rupaus malimo duoną, dribsnius, miltinius ir ryžius.

 

Trumpai:

Vitamino D preparatai daugiau tinka esant osteomaliacijai ir rachitui.

Kalcio vartojimas yra būtinas. Dėl jo stygiaus gali atsirasti antrinis hipertireoidizmas, kurio simptomai panašūs į reumatoidinio artrito požymius. Sergantiesiems osteoporoze tinka kalcis, vitaminas D, vitaminas K, folio rūgštis, vitaminas B6 (piridoksinas), magnis, manganas, fosforas, kalis, boras, cinkas, varis, baltymai, skaidulinės medžiagos.

Geras maistas yra toks, kuris patenkina vitaminų, mineralų ir kitų nutrientų poreikius. Sergantieji artritu, osteoar­tritu ir reumatoidiniu artritu maitinasi neadekvačia dieta. Tokiais atvejais būtina gerai subalansuota dieta. Esant mitybos nepakankamumui, antsvoriui ar nutukimui, reikėtų koreguoti kūno masę taip, kad ji būtų optimali. Sergantie­siems klubo, kelio ir čiurnos artritu dažniausiai būna antsvoris.

Kai kurios artrito formos didina kalorijų poreikius. Tai karščiavimas, kuris dažnai būna sergantiesiems reuma­toidiniu artritu ir sistemine raudonąja vilklige. Karščiavimas greitina medžiagų apykaitą, oksiduodamas papildomas kalorijas. Negaunant reikiamo kalorijų kiekio liesėjama. Sumažėjus riebalų atsargoms, panaudojami raumenų baltymai ir dėl to jie pradeda nykti. Raumenų nykimas kartais būna ypač ryškus.

Jei dieta adekvati ir patenkina organizmo poreikius, maisto papildai ir preparatai nėra indikuotini. Geriausias yra šviežias ir įvairus maistas.

Esant nevisavertei dietai gali atsirasti vitaminų stygius. Dėl to pagal individualius poreikius turėtumėte gauti visų reikiamų vitaminų, tol kol išnyks hipovitaminozės simptomai. Vi­taminų stygius gali būti sutrikus jų absorbcijai ar išnykus jų atsargoms. Dėl to reikėtų jų atsargas papildyti. Tačiau reikia turėti galvoje, kad didelės vitaminų dozės veikia kaip toksinai, ypač vitaminai A, D ir E. Tokiais atvejais ne­reikėtų riboti vengtinų produktų, nes mitybos nepakankamumas yra didesnė problema. Reikėtų valgyti tokį maistą, koks yra toleruotinas. Tai yra geriau, negu visiškai nevalgyti, nes turi būti patenkinami nors minimalūs nutrien­tų poreikiai.

 

Nutrientų svarba:

• Baltymai reikalingi augimui, ląstelių, audinių atsistatymui.
• Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis.
• Skaidulinės medžiagos reikalingos vidurių užkietėjimo prevencijai.
• Riebalai reikalingi energijai (nesotieji riebalai yra naudingesni nei sotieji).
• Vitaminas A reikalingas akims, odai ir plaukams.
• Vitaminas B 12 apsaugo nervų sistemą ir apsaugo nuo mažakraujystės.
• Vitaminas C - dantenoms, odai, žaizdų gijimui, kaulams, atsparumui prieš infekcijas. Taip pat jis reikalingas geležies įsisavinimui (absorbcijai).
• Vitaminas D reikalingas kalcio absorbcijai iš maisto.
• Vitaminas E yra antioksidantas ir apsaugo ląstelių sieneles.
• Vitaminas B 1 reikalingas energijos atpalaidavimui.
• Riboflavinas padeda atpalaiduoti energiją ir palaiko sveikatą.
• Niacinas reikalingas energijos atpalaidavimui.
• Kalcis – dantims ir kaulams bei apsaugo nuo osteoporozės atsiradimo.
• Cinkas kartu su vitaminu C gerina pragulų gijimą.
• Magnis reikalingas raumenų funkcijai ir energijai palaikyti bei baltymų metabolizmui.
• Geležis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių atstatymui ir deguonies pernešimui į visas kūno dalis.

 

Koks yra šalutinis vitaminų ir mineralų poveikis?

 

8. lentelė. Šalutinis vitaminų ir mineralų poveikis [55]

Nutrientas	Galimas šalutinis poveikis
Beta karotinas	Ilgalaikis vartojimas > 7mg/d didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Beta karotino papildų nereikėtų vartoti rūkantiems asmenims.
Nikotino rūgštis	50 mg nikotino rūgšties dozė gali būti odos paraudimo ir kitų organų, tokių kaip gastrointestinės sistemos šalutinio poveikio priežastimi. Ilgalaikis didelių dozių vartojimas gali būti kepenų disfunkcijos priežastimi. Nikotino rūgšties rekomenduojama vartoti neviršijant 17mg/d.
Vitaminas A	Padidintas vitamino A vartojimas turi teratogeninį poveikį ir gali būti negrįžtamų pažeidimų kauluose ir kepenyse priežastimi. Retinolio turintys papildai turėtų būti vengtini asmenims, kurie valgo kepenis daugiau nei vieną kartą savaitėje bei pagyvenusieji ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems yra rizika osteoporozei atsirasti.
Vitaminas D	·         Didina kalcio kiekį kraujyje ir šlapime ·         Pykinimas ·         Nevalgumas ·         Niežėjimas ·         Gausesnis šlapinimasis ·         Troškulys ·         Pilvo skausmas ·         Vidurių užkietėjimas ·         Kaulų skausmas ·         Inkstų akmenys ·         Svorio mažėjimas ·         Pankreatitas ·         Hipertenzija ·         Sutrikęs širdies ritmas Vartojant > 400 IU/d suaugusiems, vartojantiems kalcį.
Vitaminas E	Retai: ·         Bendras silpnumas ·         Nuovargis ·         Hipertenzija ·         Pykinimas ·         Didina varfarino poveikį
Vitaminas K	Kūdikiams gelta
Vitaminas B1	·         Galvos skausmas, dirglumas, nemiga ·         Padažnėjęs pulsas, bendras silpnumas, įvairios alerginės reakcijos
Vitaminas B2	Geltonai oranžinė šlapimo spalva
Vitaminas B6	Vartojant > 200mg/d, gali būti negrįžtami neurologiniai pakitimai – periferinė sensomotorinė neuropatija. Rekomenduojama vartoti papildus, neviršijant 10 mg/d dozės.
Vitaminas B12	Neturi
Vitaminas C	Vartojant > 1000mg/d, gali būti pilvo skausmo ir viduriavimo priežastis
Niacinas	·         Paraudimas, deginimas rankose ir veide ·         Šleikštulys, vėmimas, viduriavimas ·         Aritmija ·         Podagros paūmėjimas ·         Niežėjimas ·         Gliukozės netoleravimas ir kt. ( > 3g/d )
Folatas	Retai alergija (niežėjimas, karščiavimas, dusulys) (> 40 mg)
Biotinas	Nėra
Pantoteninė rūgštis	Viduriavimas
Natris (Na)	Edema (sergantiems kepenų ir širdies ligomis Sumišimas (gausiai vartojant sūrius produktus))
Kalcis (Ca)	Pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas. Vidurių užkietėjimas, burnos džiuvimas, padidėjęs šlapimo kiekis, sutrikęs širdies ritmas, inkstų akmenys.
Kalis (K)	Vartojant > 1500 mg gali būti pilvo skausmo ir viduriavimo priežastis, pasireikšti bendras silpnumas, sumišimas, sutrikęs širdies ritmas.
Geležis (Fe)	Vartojant > 17mg/d gali būti vidurių užkietėjimo, šleikštulio ir vėmimo, pilvo skausmo priežastis.
Magnis (Mg)	> 400mg gali būti osmosinio viduriavimo priežastimi, pykinimas, vėmimas, hipertenzija, apsnūdimas.
Manganas (Mn)	Vartojant didelėmis dozėmis, jis yra toksinis. Rekomenduojama vartoti neviršijant 4mg/d, pagyvenusiems – ne daugiau 0,5 mg/d.
Nikelis (Ni)	Nikelio turintys produktai gali būti jautriems asmenims odos išbėrimo priežastimi.
Fosforas (P)	Vartojant > 250mg/d gali būti skrandžio veiklos (virškinimo) sutrikimo priežastimi. Ilgalaikis padidinto kiekio vartojimas gali būti kenksmingas kaulams.
Cinkas (Zn)	Vartojant dideles cinko dozes pablogėja geležies ir vario absorbcija (įsisavinimas). Gali pasireikšti vario mažakraujystė ir susilpnėti imuninės sistemos funkcija. Šaltkrėtis, poveikis gastrointestinei sistemai (skrandžio išopėjimas). Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, dehidracija. Rekomenduojama neviršyti cinko vartojimo dozės – 25 mg/d.
Varis (Cu)	Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, mėšlungis (>15 mg/d).
Jodas (I)	Sulėtėja skydinės liaukos veikla
Fluoras (F)	Nugaros ir raumenų skausmas, bendras silpnumas
Selenas (Se)	Plaukų slinkimas, nagų pokyčiai, sumišimas, viduriavimas, dirglumas.

 

Raciono papildymas maisto papildais

Kas yra maisto papildas?

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą racioną. Jis vienas ar kartu su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziolognį poveikį.

Daugiau skaitykite...