Baltymingi maisto produktai:

• mėsa 20–25 g/100 g
• žuvis 20–28 g/100 g
• vištiena 20–28 g/100 g
• 1 kiaušinis – 7 g

Pienas ir jo produktai:

• 1 stiklinė pieno – 5 g
• 1 indelis jogurto – 5 g
• 1 riekelė sūrio – 5–10 g

Baltymų galima papildomai padidinti dietoje nedidinant suvartojamo maisto kiekio.

Kietas ar puskietis sūris (jei toleruojate):

• gardinkite tarkuotu sūriu sriubas, beglitimius padažus, daržovių, mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalus, desertus

Varškės sūris (jei toleruojate):

• maišykite su vaisių bei daržovių gabalėliais
• dėkite į beglitimių lakštinių bei kiaušinių patiekalus – omletą, plaktą kiaušinienę, suflė
• dėkite į desertus, beglitimius pudingus, drebučius

Pienas (jei toleruojate):

• gerkite vandeniu atskiestą pieną ir tokiame piene virkite sriubas
• vartokite beglitimius dribsnius, kakavą ir pudingus
• beglitimiais pieno ir grietinės padažais skaninkite daržoves ir jų patiekalus, miltinius beglitimius gaminius

Liesi pieno milteliai (jei toleruojate):

• berkite į pieną ir pieno gėrimus, kokteilius
• berkite į padažus, sriubas, bulvių košę, pudingus, pieno ir kiaušinio plakinius bei pieniškus desertus, plaktą kiaušinienę, dėkite į maltinius, troškinius ir kt.

Ledai, jogurtas (jei toleruojate):

• gardinkite karbonuotus gėrimus, pvz., kolą
• vartokite su pieno kokteiliais
• gardinkite beglitimius dribsnius, vaisių drebučius, vartokite su beglitimiais pyragaičiais, su minkštais virtais vaisiais
• gaminkite gėrimus pusryčiams su vaisiais

Kiaušiniai:

• papildomai dėkite kiaušinių į beglitimius pyragus
• gaminkite kremus su kiaušiniais, baltymingu pienu ir cukrumi
• kietai virtų trynių dėkite į beglitimius užkepus

Riešutai, sėklos:

• dėkite į beglitimę miltinę konditeriją
• gardinkite vaisius, beglitimius dribsnius, ledus, jogurtą, daržoves, salotas ir kt.
• gardinkite beglitimius padažus

Mėsa ir žuvis:

• susmulkintos mėsos ar žuvies dėkite į daržoves, salotas, sriubas, beglitimius padažus
• pridėkite mėsos į omletus, suflė, įdarykite vištieną ar kalakutieną
• įdėkite mėsos gabaliukų į bulvių košę
• virtų krevetečių, konservuotų tunų, krabų mėsos, kubeliais supjaustyto kumpio dėkite į beglitimius padažus, patiekite su ryžiais, beglitimiais spagečiais ir kt.

Ankštiniai (pupelės, lešiai)

Pradėję laikytis dietos, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, gydytoju dietologu ar dietistu dėl vitaminų bei mineralų preparatų vartojimo

Produktai	Be glitimo	Galintys turėti glitimo	Turintys glitimo
Grūdai ir miltai	Grūdai ir miltai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas Ryžiai (baltieji, rudieji, laukiniai, desertiniai, valyti, ryžių miltai) Kukurūzai, kukurūzų krakmolas, spragėsiai Bulvių miltai, bulvių krakmolas Sojos, sojų miltai Pupelių miltai (avinžirnių miltai, žirnių miltai) Grikiai Soros Kinva Saulėgrąžos Linų sėmenys	Avižos	Kviečiai, rugiai, miežiai (iš jų pagaminti miltai) Spelta Kvietrugiai Kviečių krakmolas, daiginti kviečiai Kviečių sėlenos Manų kruopos, kuskusas Salyklas
Duonos, pyrago gaminiai ir sausainiai	Produktai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas (pvz., duona, bandelės, džiūvėsiai, sausainiai) Pyragėliai, pyragai, kurie yra pagaminti iš beglitimių miltų arba jų mišinių Ryžių pyragai Pyragai,kurių sudėtyje nėra miltų Begliuteniai picų papločiai		Iš kvietinių, ruginių arba miežinių miltų pagaminta duona, jos gaminiai (pita, čiabata) Paprasti sausainiai, skrebučiai, džiūvėsėliai, macai (žydų velykiniai paplotėliai) Blynai
Makaronai	Makaronai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas Makaronai, pagaminti iš kukurūzų, iš ryžių	Ryžių lakštiniai	Įprasti makaronai ir lakštiniai
Pusrytiniai javainiai	Dribsniai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas Grikių dribsniai	Kukurūzų dribsniai Pirktinės ryžių košės Avižinės košės	Dribsniai Kvietinės košės
Daržovės, ankštiniai, vaisiai ir riešutai	Švieži, šaldyti, konservuoti ar džiovinti vaisiai Šviežios, šaldytos, konservuotos/marinuotos daržovės Pupos, pupelės, žirniai, lešiai Įprasti, kepti, sūdyti riešutai	Bulvių traškučiai Greitai paruošiama bulvių košė Daržovės su padažu Konservuotos keptos pupelės Sausai kepti riešutai	Daržovės ir vaisiai, kepti tešloje Vaisių pyragai, pyragėliai, blyneliai Daržovių apkepai, blyneliai
Pienas ir pieno produktai	Pienas Pieno milteliai Sutirštintas pienas Sojų pienas Ožkų pienas Grietinėlė Sūriai, varškė, lydyti sūreliai	Jogurtas, varškės desertai Grietinėlė kavai	Skaidulinėmis medžiagomis praturtintas pienas Jogurtas su dribsniais ar grūdais
Mėsa ir mėsos produktai	Šviežia raudona mėsa, paukštiena, žvėriena Savo sultyse konservuota mėsa Rūkytas kumpis, šoninė Beglitimės dešrelės Natūralios dešrelės (100 % mėsos)	Mėsainiai Konservuoti mėsos produktai Vyniotiniai Dešros Faršas	Mėsos pyragai ir pudingai Paprastosios dešrelės Virta dešra Virtinukai
Žuvis ir jos produktai	Bet kokios rūšies šviežia žuvis ir jūros gėrybės Rūkyta, sūdyta ar džiovinta žuvis Marinuota žuvis, konservuota žuvis aliejuje	Žuvis su padažu Žuvies paštetas	Tešloje kepta žuvis ar jūros gėrybės Žuvies pyragas Žuvies piršteliai
Kiaušiniai	Virti kiaušiniai Morengai (paruošti be miltų)	Kiaušinių pakaitalai	Omletas
Desertai	Želė Šerbetas	Ledai Putėsiai	Spurgos Tiramisu
Riebalai ir aliejus	Sviestas Taukai Augalinis aliejus, margarinas, tepūs riebalų mišiniai		Lajus
Sriubos, padažai ir pagardai	Valgomoji druska Pomidorų pasta Česnakas, prieskoninės žolelės Obuolių ir sidro actas	Konservuotos sriubos Gatavi padažai Pomidorų padažas Garstyčių milteliai Kario milteliai Majonezas Salotų padažai, pagardai Sojų padažas	Greitai paruošiamos sriubos Pagardų mišiniai, kurių sudėtyje yra miltų
Saldumynai	Cukrus, gliukozė, melasa Džemas, medus, marmeladas Želiniai saldainiai	Šokoladiniai batonėliai, saldainiai Ledinukai Kramtomoji guma	Vafliai
Gėrimai	Kava, arbata Vaisių sultys Mineralinis vanduo Pienas Vynas, likeris, sidras Beglitimis alus Spiritiniai gėrimai Gazuoti gėrimai	Žolelių arbatos Šokoladiniai/kakavos gėrimai Pieno kokteiliai Energiniai gėrimai	Alus, gira Viskis
Įvairūs	Želatina Soda Mielės Tofu Maistiniai dažai, esencijos Marcipanai	Kepimo milteliai	Komunijos paplotėliai Mielės

Pakaitalai 1 valg. šaukštui (15 ml) kvietinių miltų

½ valg. šaukšto	Kukurūzų krakmolo	7 ml
½ valg. šaukšto	Bulvių krakmolo	7 ml
½ valg. šaukšto	Baltųjų ryžių miltų	7 ml
2 valg. šaukštai	Nevirtų ryžių	30 ml

Pakaitalai 1 valg. šaukštui (15 ml) kvietinių miltų

215 ml	Rudųjų ar baltųjų ryžių miltų
250 ml	Kukurūzų miltų
150 ml	Bulvių krakmolo
150 ml	Rudųjų ar baltųjų ryžių miltų ARBA PLIUS
75 ml	Bulvių krakmolo
250 ml	Sojų miltų ARBA PLIUS
50 ml	Bulvių krakmolo
175 ml	Ryžių miltų ARBA PLIUS
50 ml	Kukurūzų miltų
215 ml	Pupelių miltų

• valgykite kas 3–3,5 val. po mažai, dažnai, ne mažiau kaip 3 didžiuosius valgymus (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 3 užkandinius valgymus (priešpiečiai, pavakariai, priešnakčiai), neišalkite
• kasdien bet kada valgykite mėgstamą maistą, pvz., jei norisi ir
• maistas patinka, pietų maistą galima valgyti iš ryto
• valgykite maisto daugiau, kai jaučiatės labai išalkę
• valgykite kaloringą, baltymingą maistą kiekvieno valgymo ir užkandžių metu
• prieš valgį, kad pagerėtų apetitas, pagal galimybes pasivaikščiokite
• gerkite kaloringus, baltymingus gėrimus – pieno kokteilius (jei toleruojate) ir komercinius maisto papildus (šalti gėrimai geriau toleruojami nei karšti)

Sviestas ir margarinas (jei toleruojate):

• dėkite į sriubas, padažus, pieno kokteilius, bulvių košę, ryžius, lakštinius (be glitimo), karštas beglitimes košes
• įmaišykite į trintas sriubas, tyrsriubes, padažus ir užpilus
• šiltą duoną be glitimo patiekite su sviestu (tirpintas sviestas geriau įsisavinamas)
• maišykite su žalumynais bei prieskoninėmis daržovėmis, tepkite ant išvirtos mėsos, žuvies, kiaušinių ir jų gaminių
• plakta grietinėlė (šaukšte plaktos grietinėlės yra apie 60 kcal; jei toleruojate)
• pagardinkite saldžiuosius patiekalus: karštą šokoladą, drebučius, pudingus, vaisius, pyragaičius

Pienas ir grietinėlė (jei toleruojate):

• dėkite į trintas sriubas, padažus, kiaušinių patiekalus, plaktos tešlos (be glitimo) gaminius, pudingus bei kiaušinio ir pieno plakinius
• užpilkite ant karštų ar šaltų beglitimių dribsnių
• sumaišykite su lakštiniais, beglitime tešla, ryžiais ir bulvių koše
• užpilkite ant vištienos ar žuvies gamindami
• vartokite grietinėlę vietoj pieno pagal receptūrą
• gerkite karštą šokoladą su grietinėle

Sūris (jei toleruojate):

• sutarkuotu sūriu gardinkite daržovių patiekalus, omletą
• dėkite ant sumuštinių

Varškės sūris (jei toleruojate):

• dėkite į daržoves – bulves, pupas, morkas, moliūgus ir kt.

Grietinė (jei toleruojate):

• gardinkite tyrsriubes, virtas bulves, varškę, beglitimius makaronus, beglitimius padažus, salotų užpilus, troškinius, virtą mėsą ir žuvį
• gardinkite pyragaičius, vaisius, desertą, beglitimę duoną, sklindžius

Salotų užpilai ir majonezas (be glitimo):

• vartokite su mėsa, žuvimi ir kiaušiniais ar daržovių salotomis

Medus, džemas ir cukrus:

• tepkite ant beglitimės duonos ar jos gaminių, gardinkite pieno gėrimus (jei toleruojate), vaisių bei jogurto (jei toleruojate) desertus
• vartokite su balta mėsa (vištiena ir kt.)

Džiovinti vaisiai (razinos, slyvos, abrikosai, datulės, figos):

• virtų džiovintų vaisių valgykite pusryčiams, desertui ar užkandžiams
• dėkite ant karštų beglitimių bandelių, pyragaičių, lietinių, ryžių, pudingų ir į įdarus
• pagardinkite įvairius beglitimius pyragus
• maišykite su virtomis daržovėmis – morkomis, saldžiosiomis bulvėmis
• dėkite į įvairius užkandžių mišinius

Kiaušiniai:

• kietai virtų susmulkintų kiaušinių dėkite į salotas ir užpilus, daržoves ir kt.
• supjaustytus kietai virtus kiaušinius dėkite ant beglitimės duonos su sviestu
• plaktu kiaušiniu skaninkite bulvių košę ir beglitimius padažus. Būtinai tokius gaminius virkite ar kepkite, nes žali kiaušiniai gali būti nesaugūs
• pridėkite kiaušinių į beglitimius pudingus, beglitimius lietinius ir kt.

Maisto gamyba:

• jei toleruojate, maistą geriau kepkite, nes keptas turi daugiau kalorijų
• vartokite daugiau beglitimių padažų ir užpilų

Lėtina žarnų peristaltiką	Skatina žarnų peristaltiką
Džiovintos mėlynės arba stipri arbata	Cukrus, medus, sirupas,
Gleivingos sriubos, virtos vandenyje arba liesame sultinyje (išskyrus kvietines, perlines, manų kruopų sriubas) su daržovėmis (bulvėmis,morkomis, moliūgais, aguročiais)	Produktai, turintys organinių rūgščių – rūgštus pienas, jogurtas, sūriai, uogos (agrastai, vynuogės, žemuogės ir kt.), vaisiai (abrikosai, slyvos ir kt.), vaisių sultys, rūgštūs gėrimai
Mėsos ir žuvies tyrės, malti patiekalai be jungiamojo audinio, virti vandenyje ar garuose	Šiurkščios ląstelienos daržovės (kopūstai, ropės, burokėliai ir kt.)
Šviežia (kalcinuota) varškė, jei toleruoja pieno produktus	Maistas, kuriame daug skaidulinių medžiagų – šviežios daržovės ir vaisiai, rupi beglitimė duona, mėsa
Nešviežia kvietinė duona, džiūvėsiai	Sūrūs produktai – kepti
	Gazuoti gėrimai – mineralinis vanduo
	Riebalai – sviestas
	Šalti maisto produktai
	Prieskoniai – padažai su svogūnais

Maisto produktai, turintys daug riebalų	Riebalų kiekis, g
Labai daug	> 40,0
Daug	20,0 - 40,0
Vidutiniškai	10,0 – 20,0
Mažai	3,0 – 10,0
Labai mažai	0 – 3,0

Maisto produktai turintys labai daug riebalų (daugiau kaip 40 g 100 g produktų)

• 41,7 – kiaulienos kotletinė mėsa;
• 72,5 - nesūdytas valstiečių sviestas;
• 76,5 – sūdytas mėgėjų sviestas;
• 82,0 – margarinas;
• 99,7 – kulinariniai riebalai;
• 99,9 – rafinuotas saulėgrąžų aliejus.

Maisto produktai turintys daug riebalų (daugiau kaip 40 g 100 g produktų)

• 22,8 – virta pieniška dešra;
• 23,9 – pieniškos dešrelės;
• 26,8 – olandiškas sūris;
• 29,0 – rusiškas sūris;
• 30,0 – grietinė;
• 31,2 – kiaušinio trynys;
• 35,0 – grietinėlės;
• 37,3 – kiaušinių milteliai.

Maisto produktai turintys vidutiniškai (daugiau kaip 40 g 100 g produktų)

• 10,0 – grietinėlė, kotletinė masė iš II kat jautienos;
• 11,5 – kiaušiniai, melanžas;
• 11,8jautiena, II kat.;
• 12,1 – jaučio liežuvis;
• 16,1 – viščiukai broileriai;
• 17,5 – kakavos milteliai;
• 18,0 – riebi varške;
• 18,2 – vištos, II kat.;
• 18,4 – vištos, I kat.;
• 20,0 – grietinė, saldi varškės masė.

Maisto produktai turintys mažai riebalų (daugiau kaip 40 g 100 g produktų)

• 3,2 – kefyras;
• 3,3 – grikių ir kvietinės kruopos;
• 3,5 – pasterizuotas pienas, jaučio širdis;
• 3,7 – jaučio kepenys;
• 5,1 – juodoji arbata;
• 5,3 – karpis;
• 6,1 – avižinės kruopos;
• 6,2 – avižiniai dribsniai;
• 9,0 – pusiau riebi varškė.

Maisto produktai turintys labai mažai riebalų (daugiau kaip 40 g 100 g produktų)

• 0 – druska, vanduo, cukrus, natūralus medus, česnakai, slyvos;
• 0,05 – kefyras;
• 0,1 – agurkai, rauginti agurkai, baltagūžiai kopūstai, morkos, burokėliai, persikai abrikosai, citrinos;
• 0,2 – žalieji žirneliai, raudonieji serbentai, salotos pomidorai, apelsinai;
• 0,3 – aguročiai, žiediniai kopūstai, salierų šaknys ir lapai, pupelės, kriaušės, mandarinai;
• 0,4 – bulvės, trešnės, obuoliai;
• 0,5 – vyšnios;
• 0,6 – neriebi varškė, menkė, kukurūzų krakmolas;
• 1,0 - kvietinė duona, I rūšies, ryžių kruopos, manų kruopos;
• 1,1 – makaronai, aukšč. rūšies kvietiniai miltai;
• 1,3 – kvietiniai miltai, I rūšies, kvietinės Poltavos kruopos, makaronai, I rūšies;
• 1,4 – džiūvėsiai iš I rūšies kvietinių miltų;
• 2,0 – žirniai, pupelės;
• 2,2 – ledžuvė, jūros lydeka;
• 2,5 – pasterizuotas pienas.

Riebalų kiekis per dieną	Vengtini maisto produktai	Komentaras
65-80 g (25-30proc. kcal)	Mėsą riboti iki 230-250 g per dieną (1 kiaušinis = 30 g mėsos). Riebalų riboti iki 3-7 arbatinių šaukštelių sviesto, salotų užpilo ar aliejaus. Grynas pienas mažais kiekiais (jei toleruojate). Gaminiai su riebalais šalinami iš dietos (pyragaičiai, pyragai, tortai, keptas maistas).	Toks riebalų kiekis yra gerai toleruojamas.
40-50 g (15-20 proc. kcal) Pagrindas – 2000-2200 kcal per dieną.	Šalinami iš dietos visi kepti produktai. Mėsa ir kiaušiniai yra ribojami iki 170 g skiriant tiek liesos mėsos, veršienos, žuvies ir/ar kiaušinių. Galima vartoti 230-250 g mėsos, jei negaunama papildomų kalorijų iš riebalų – gryno pieno, sviesto, salotų užpilų, riešutų ir padažų.	Tokia dieta yra gerai toleruojama.
20-25 g (8-10 proc. kcal)	Kiaušiniai ir mėsa ribojama iki 150-180 g per dieną. Kiti riebalai – kaip minėta aukščiau.	Tokia dieta blogai toleruojama.

• atskirkite nuo mėsos ir pašalinkite visus matomus riebalus(nuo vištų nulupama oda) prieš apdorojimą; galima marinuotimėsą kartu su prieskoniais ar aromatinėmis daržovėmis– mirkyti kelias valandas padėjus į šaldytuvą(pvz., citrinų sultyse su žalumynais ar garstyčiomis);
• pasirinkite tinkamiausią gamybos būdą: virimą, virimą garuose,kepimą ant grotelių, mikrobangų krosnelėje, skardoje;
• maistą geriausiai virkite (vandenyje ar garuose)
• virdami sriubas nugriebkite riebalus, ruoškite padažus išsilpnų sultinių;
• svarbu laikytis dietose nurodyto aliejaus kiekio. Jei pirmojedienos pusėje suvartojote visą numatytą kiekiį, toliaugaminkite maistą be aliejaus (1 g aliejaus turi 9 kcal).Negalima vietoj aliejaus vartoti taukų, nes juose yra sočiųjųriebalų, kurie kenkia sveikatai;
• maisto gaminimas naudojant sandarius greitpuodžius suteikiagalimybę virti sunaudojant mažiau vandens. Daržoves,žuvį, mėsą taip pat rekomenduojama troškinti garuose;
• mėsą ir žuvį kepkite aliuminio folijoje – nereikės pridėti riebalų.Pagardinti patiekalą galima prieskoniais, aromatiniaisžalumynais, sultiniu arba vyno actu. Venkite kepto pavoliotodžiūvėsiuose, troškinto maisto, mirkytų ir aliejuje laikytųproduktų;
• troškinius galima gaminti iš anksto. Kiek palaikius šaldytuvešaukštu ar mentele nugriebti atsiskyrusį aliejų;
• gamindami mišraines laikykitės nustatytų proporcijų(3 dalys aliejaus ir 1 dalis vyno acto). Jei trūksta rūgštumo,pridėkite rūgščių produktų (obuolių ir kt.)ruošiant salotų užpilus naudokite natūralų nugriebtą jogurtą,sumaišytą su citrinų sultimis. Galima taip pat pridėti sojųpadažo su prieskoniais ar aromatiniais žalumynais;
• gamindami pieno ar sūrio padažus naudokite nugriebtąpieną ir parmezano tipo sūrį, yra labai aromatingas. Bešamelio(pagrindiniam baltajam) padažui naudokite alyvuogiųaliejų ir nugriebtą pieną;
• ruošdami patiekalus su majonezo padažais, vartokite mažiausiaikaloringą padažą;
• nevartokite pirktinių padažų, nes jie dažniausiai yra riebūs;
• vartokite geriau margariną ir kitus produktus, turinčiusskaidulinių medžiagų.

Skaidulinių medžiagų kiekis (g)	Maisto produktai
Labai didelis (daugiau kaip 1,5)	Kviečių sėlenos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės. Džiovinti abrikosai, avižinės kruopos, šokoladas, razinos, juodieji serbentai, švieži grybai, figos, mėlynės, baltieji ir raudonieji serbentai, spanguolės, agrastai, džiovintos slyvos.
Didelis (1 – 1,5)	Grikių, perlinės, miežinės, avižinės kruopos, išgliaudyti žirniai, bulvės, morkos, baltagūžiai kopūstai, žalieji žirneliai, baklažanai, saldieji pipirai, moliūgai, rūgštynės, apelsinai, citrinos, bruknės.
Vidutinis (0,6 -0,9)	Ruginė duona iš sojų miltų, žali svogūnai, agurkai, burokėliai, pomidorai, ridikėliai, žiediniai kopūstai, melionas, abrikosai, kriaušės, persikai, obuoliai, vynuogės, bananai, mandarinai.
Mažas (0,3 – 0,5)	Kvietinė duona iš II rūšies miltų, ryžiai, kvietinės kruopos, aguročiai, salotos, arbūzai, vyšnios, slyvos, trešnės.
Labai mažas (0,1 – 0,2)	Kvietiniai miltai I rūšies, kvietinė duona iš I ir aukščiausios rūšies miltų, manų kruopos, makaronai, sausainiai.