Cholesterolis – draugas ir priešas, bet santykius su juo galima valdyti pačiam
Žodis „cholesterolis“ dažnam siejasi su neigiama reikšme. Tačiau ne viskas paprasta – cholesterolis būna ne tik blogasis, bet ir gerasis. Sutrikusi jo pusiausvyra gali grėsti ligomis, net staigia mirtimi. Tačiau gera žinia ta, kad pats žmogus gali reguliuoti su cholesteroliu susijusius organizmo procesus. Apie tai – pokalbis su gydytoja kardiologe Virginija RUDIENE.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis – į riebalus panaši, kraujyje cirkuliuojanti medžiaga. Ji būtina, nes dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbi galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas. Cholesterolio svarba organizmui – neginčijama, tačiau jo perteklius yra labai žalingas, nes sukelia aterosklerozę.
Maistinių medžiagų poveikis sveikatai
Parengė med. dr. L. Petkevičienė
Maistinių medžiagų svarba:
- Baltymai reikalingi augimui, ląstelių, audinių atsistatymui
- Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis
- Skaidulinės medžiagos reikalingos vidurių užkietėjimo prevencijai
- Riebalai reikalingi energijai (nesotieji riebalai yra naudingesni nei sotieji)
- Vitaminas A (retinolis) reikalingas akims, odai ir plaukams
- Vitaminas B12 apsaugo nervų sistemą ir apsaugo nuo mažakraujystės
- Vitaminas C - dantenoms, odai, žaizdų gijimui, kaulams, atsparumui prieš infekcijas. Taip pat jis reikalingas geležies įsisavinimui (absorbcijai)
- Vitaminas D reikalingas kalcio absorbcijai iš maisto
- Vitaminas E (tokoferolis) yra antioksidantas ir apsaugo ląstelių sieneles
Tinkamas maitinimas – sveikatos garantas
Parengė med. dr. L.Petkevičienė
Sveikata – gera fizinė, psichinė ir emocinė būklė, kai nesergama ir neturima negalavimų.
Tinkamas maitinimasis suprantamas kaip organizmo aprūpinimas reikiamomis maistinėmis medžiagomis iš įprasto maisto, atsižvelgiant į asmens fiziologinius poreikius. Ši sąvoka suprantama taip, kad kasdien reikia tam tikro kiekio ir tam tikros sudėties maisto. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikalingų maistinių medžiagų. Dėl to maistas turėtų būti įvairus, individualus ir mėgiamas.
Straipsnio tikslas – supažindinti su tinkamo maitinimosi reikalavimais. Tinkamas maitinimasis – sveikatos garantas.
Skirta visiems, kurie rūpinasi savo sveikata.
Vegetarinė (Pv) ir veganinė (VD) dieta
Parengė med. dr. L.Petkevičienė
Dietos tikslas: visavertė dieta.
Indikacijos. Skiriama pacientams, kurie dėl sveikatos, maitinimosi įpročių, religinių įsitikinimų ar dėl tam tikrų pažiūrų valgo tik arba iš dalies augalinį maistą.
Nė vienai pacientų/klientų grupei, išskyrus sergančiuosius Vilsono liga (skiriama sumažinto vario kiekio dieta - laktovegetarinė), šiuo metu vegetarinė dieta kaip gydomoji netaikorna. Ją pacientai pasirenka savo noru.
Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis maitinimasis
Med. dr. Laisvūnė Petkevičienė
Kvėpavimo pokyčiai būna įvairiame amžiuje. Tinkamas maitinimasis užtikrina optimalų anatominį žmogaus vystymąsį ir kvėpavimo sistemos funkcijas.
Kvėpavimo sistemos ligoms progresuojant, gali atsirasti kitos problemos, susijusios su maisto vartojimu ar su įmitimo pokyčiais, ypač esant sutrikusiai skreplių gamybai, vėmimui, dažnam kvėpavimui, skausmui krūtinėje, nosies polipams, mažakraujystei, depresijai, skonio pokyčiams dėl vaistų vartojimo ir kt. Kvėpavimo sistemos ligos turi neigiamos įtakos maistinių medžiagų vartojimui ir jų įsisavinimui. Tai susiję su nevalgumu, blogu apetitu. Baltymo stoka, iš dalies, turi neigiamos įtakos sveikatai – silpnina organizmo atsparumą ne tik įvairioms bakterijoms, bet ir TBC bacilai.
Skiriama sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis ir visiems besidomintiems sergančiųjų kvėpavimos sistemos ligomis matinimusi.
Pagrindinės maisto produktų grupės
1. Pienas ir pieno produktai. Šiai grupei priskiriami visi pieno produktai, išskyrus sviestą, kuris priskiriamas grupei riebalai. Pogrupėse pieno produktai dažniausiai dar smulkiau skirstomi pagal juose esantį riebalų kiekį.
2. Kiaušiniai ir kiaušinių produktai.
3. Mėsa ir mėsos produktai. Šią grupę sudaro naminių ir laukinių gyvulių bei paukščių mėsa ir mėsos produktai. Mėsa bei paukštiena skirstoma ne pagal riebumą, o pagal anatominę vietą (pvz., kumpis, nugarinė). Atskirą pogrupę sudaro dešros.
4. Žuvys. Klasifikuojamos zoologiniu principu, o ne pagal riebumą ar paplitimo vietą. Šiai grupei priskiriamos ir rūkytos žuvys, žuvų konservai.
5. Aliejai, riebalai. Visi šioje grupėje esantys produktai, išskyrus margariną, yra paprasti. Margarinas skirstomas pagal riebumą.
6. Grūdai. Šią grupę sudaro paprastieji ir sudėtiniai maisto produktai. Paprastieji (grūdai, kruopos, miltai) skirstomi pagal produktų kilmę. Sudėtiniai produktai – tai makaronai, , duona, pyragai, kepiniai, picos.
7. Ankštiniai, sėklos, riešutai.
8. Daržovės. Daržovių grupei priklauso ir valgomieji grybai.
9. Vaisiai. Šiai grupei priskiriamos ir uogos, taip pat kai kurie džiovinti vaisiai.
10. Cukrus ir cukraus produktai. Šią grupę sudaro džemai, įvairių rūšių saldainiai, šokoladas, karamelė, kramtomoji guma.
11. Gėrimai. Šią grupę sudaro alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, vaisių bei daržovių sultys, nektarai. Apie alkoholinius gėrimus daugiau galite sužinoti čia.
12. Sriubos, padažai, įvairūs. Be sriubų ir padažų šiai grupei priskiriami įvairūs produktai, kuriuos sunku priskirti kuriai nors kitai grupei. Tai – prieskoniai, actas, mielės, krakmolas, druska.
13. Specialios paskirties produktai.
Puslapis 1 iš 2