Sveikų vaikų iki vienerių metų tinkamas maitinimas

Parengė vaikų gyd. dietologė Daiva Čižauskaitė

Šį kartą norėčiau pakalbėti apie sveikų vaikų iki vienerių metų amžiaus tinkamą maitinimą. Sveikų vaikų maitinimui ypatingų apribojimų nėra.

Maistas svarbus kiekvienai gyvai būtybei. Tai organizmo išgyvenimo šaltinis. Ką tik gimęs kūdikėlis pirmiausiai paguldomas ant mamos krūtinės, kad išgirdęs jos širdies plakimą, nurimtų ir pradėtų žįsti krūtį, kad pirmą kartą pasisotintų. Juk ne veltui sakoma, kad mamos pienas yra geriausias, tinkamiausias ir nepakeičiamas dėl savo unikalių savybių. Ligi šiol nėra sukurto analogo motinos pienui. Tai etalonas, į kurį lygiuojasi mišinių gamintojai.

Idealu, kai mama turi pakankamai pieno savo kūdikiui ir gali visiškai patenkinti jo maistinių medžiagų bei energijos fiziologinius poreikius. Tokiu atveju kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus papildomai nereikėtų duoti jokio kito maisto. Su mamos pienu kūdikis gauna ne tik maisto, bet ir skysčių. Tačiau karštą vasarą – Lietuvoje tai pasitaiko nedažnai – tarp maitinimų galima duoti atsigerti virinto vandens.

Deja, mama ne visada turi pakankamai pieno. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, iki 4 mėnesių amžiaus papildomai nieko neduodama, kaip ir iki 6 mėnesių amžiaus matinant motinos pienu. Jei maitinama mišriai: mamos pienu ir mišiniu, tai kiekvieno maitinimo metu pirmiausia duodama motinos pieno, o po to maitinama mišiniu, kiek dar reikia.

Papildomai tiršto maisto kūdikiams, maitinamiems motinos pienu, pradedama duoti nuo  6-o mėnesio, o maitinamiems mišiniais – nuo 5-o mėnesio.

Iki kokio amžiaus reikėtų kūdikį maitinti motinos pienu, jei jo yra pakankamai? Pirmiausia, tai tik mamos ir kūdikio reikalas. Tik mama gali nuspręsti, kada atjunkyti kūdikį nuo krūties.

Mano manymu, vyresnių nei vienerių metų amžiaus vaiko žindyti nebereikėtų. Jis jau gali valgyti šeimos maistą, atitinkantį tokio amžiaus vaiko maistinių medžiagų ir energijos fiziologinius poreikius.

Bendra taisyklė pradedant papildomai maitinti: vienu kartu pradedama duoti po vieną naują produktą mažais kiekiais, per 3 dienas pasiekiant pilną porciją pagal amžiaus grupę. Patiekalai turi būti šviežiai pagaminti. Nesant sąlygų ar galimybių gaminti maistą, duodama vaikams skirto konservuoto maisto.

Kaip vaikas jaučiasi pradėjus papildomai maitinti, stebima iki 5 dienų. Jei vaikas maistą toleruoja gerai, nėra jokių pašalinių požymių, pradedama duoti kitą produktą. Jei Pasireiškus naujo produkto netoleravimui (atpylinėja, pykina, vemia, vduriuoja, parausta veidas ar kūnas, išberia ir kt.), reikia nedelsiant nustoti maitinti šiuo produktu ir daugiau jo nebeduoti.

Papildomai maitinti pradedama 5-ą arba 6-ą mėnesį daržovių tyre. Rekomenduojama pradėti nuo vienos rūšies daržovių, o ne nuo kelių daržovių mišinio (dėl produkto toleravimo). Geriausiai tinka tos daržovės, kurios auga mūsų klimatinėje juostoje. Daržovės – tai pagrindinis vitaminų, mineralų, krakmolo, skaidulų, antioksidantų šaltinis.

Po kelių savaičių galima pradėti duoti šviežių vaisių ir uogų. Taip pat geriausiai tinka Lietuvoje išauginti vaisiai ir uogos arba vaikiškos tyrelės.

7-ą mėnesį galima duoti raudonos mėsos, – tai geležies šaltinis. Paukštienoje geležies yra mažiau.

8-ą mėnesį pradedamos virti kruopų košės. Jos ruošiamos su motinos pienu arba mišiniu, vyresniems nei 9 mėnesių kūdikiams galima virti ir su karvės pienu.

10–12-ą mėnesį pradedam duoti rūgščių pieno produktų: jogurto, kefyro, varškės, varškės sūrio. Pirmenybė teiktina jogurtui ir kefyrui.

10–12 mėnesį galima pradėti duoti žuvį. Tinkamiausia yra virta, šutinta, troškinta neriebi žuvis.

12-ą mėnesį galima duoti kietai virtų vištų ar putpelių kiaušinių.

Nuo vienerių metų amžiaus nedideliais kiekiais galima pradėti duoti karvės pieno (50–100 ml).

Atsigerti duodama vandens, arbatos, geriausia nesaldinti, norint išvengti dantų ėduonies, nutukimo, cukrinio diabeto atsiradimo.

Vyresnis kaip vienerių metų vaikas maitinamas 5 kartus per dieną. Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus.