Raciono papildymas maisto papildais

Dr. Laisvūnė Petkevičienė

Kas yra maisto papildas?

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą racioną. Jis vienas ar kartu su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziolognį poveikį.

 

Kokios yra maisto papildų formos?

  • kapsulės;
  • piliulės;
  • tabletės;
  • miltelių maišeliai;
  • ampulės;
  • buteliukai su lašų dozatoriais;
  • kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos.

Kokie yra pagrindiniai reikalavimai maisto papildams?

  • jie turi būti saugūs ir kokybiški;
  • įrodymais pagrįsta jų sudėtis, funkcija, poveikis organizmui, dozavimas.

 

Ką turime žinoti apie maisto papildus?

Maisto papildai yra vartojami mitybos palaikymui, bet ne tam tikros ligos gydymui. Maisto papildai papildo (praturtina) racioną maistinėmis medžiagomis ir todėl gali turėti poveikį tam tikro organo funkcijai ar struktūrai, ar apskritai gerai savijautai. Etiketėje turėtų būti įrašyta, kad maisto papildas „gali gerinti atmintį“, „širdies ir kraujagyslių ligų prevencija“, „stiprina organizmą“. Negalima etiketėje nurodyti, kad maisto papildas gydo Alzheimerio ligą, širdies ir kraujagyslių ligas ar depresiją ar kt.

Daugelis maisto papildų yra skirtingo skonio ir kvapo. Maisto papildai nėra maitinimosi šaltiniai. Jie tik pa­pildo racioną reikiamu maistinių medžiagų (nutrientų) ir/ar energijos kiekiu.

Jei jums yra sunku valgyti įprastu būdu, tokiais atvejais indi­kuotinas maisto papildų vartojimas gurkšniais tarp valgymų.

 

Kada vartojami maisto papildai?

Maisto papildai vartojami ribotą laiką. Jie skiriami:

  • valgantiems nevisavertį maistą;
  • turintiems padidintą nutrientų poreikį (gerinti žaizdos gijimą, apsaugoti nuo infekcijos);
  • valgantiems ribotą maisto kiekį.

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį prieš pradėdami vartoti maisto papildus?

Prieš pradedant vartoti maisto papildus reikėtų:

  • įvertinti jų galiojimo laiką;
  • nevartoti, jei blogai įpakuoti;
  • vykdyti visus nurodymus, kurie pažymėti ant maisto papildo;

Tinkamas maitinimasis gerina apetitą. Vartodami maisto papildus asmenys pradeda daugiau valgyti įprasto maisto.

 

Kokiems asmenims reikėtų vartoti maisto papildus?:

  • asmenys, kuriems yra identifikuota vitaminų ir mineralų stoka (pvz.: geležies, vitamino D, tiamino);
  • asmenys, kuriems yra padidintas maistinių medžiagų (nutrientų) netekimas – sergantieji gastrointestinėmis ligomis ar po rezekcijų, kiti patologiniai sutrikimai ar šalutinis gydymo vaistais poveikis;
  • asmenys, kuriems yra blogas apetitas, kramtymo ar rijimo sutrikimas susijęs su lėtinėmis ligomis;
  • silpni pagyvenę asmenys, ypač esantys slaugos ar rūpybos įstaigose ar turintys blogai gyjančias žaizdas;
  • asmenys, kuriems skiriamos griežtos maistinių medžiagų (nutrientų) kiekį ribojančios dietos;
  • asmenys, kuriems yra didelė rizika atsirasti osteoporozei, rachitui ar kt.;

 

Kada skiriami maisto papildai ir kokie yra pagrindiniai jų vartojimo principai?

Maisto papildai yra skiriami tam tikrais gyvenimo tarpsniais ar tam tikrais atvejais:

  • nėščios;
  • moterys po menopauzės;
  • gerai kaulų būklei palaikyti;
  • gerai sąnarių būklei palaikyti;
  • gerai širdies ir kraujagyslių būklei palaikyti;
  • imuninės sistemos palaikymui;
  • regėjimui palaikyti;
  • sveikai odai, plaukams ir nagams palaikyti;
  • smegenų funkcijai palaikyti.

Maisto papildai yra indikuotini tais atvejais, kai dieta yra nevisavertė, neatitinka individualių maistinių medžiagų (nutrientų) ir energijos poreikių. Netinkamas maitinimasis būna daugelio ligų priežastimi. Maistinių medžiagų (nutrientų), ypač baltymo energijos stoka, racione yra mitybos nepakankamumo atsiradimo rizika.

Prieš vartojant maisto papildus, jų poreikį apskaičiuoja dietistas ar gydytojas dietologas. Jie turėtų įvertinti maitinimąsi, įskaitant įmitimą, kūno svorio pokyčius.

Maisto papildai parenkami tikslingai, individualiai pagal indikacijas, atsižvelgiant į, amžių, ligą, jos intensyvumą, klinikinę būklę, psichologinę būseną, finansinius suvaržymus, raštingumo lygį, supratimą bei nuomonę ir požiūrį apie tinkamą maitinimąsi ir maisto papildus, maistinių medžiagų (nutrientų) ir energijos poreikius.

Vartojant maisto papildus, reikėtų akirti dėmesį į jų sudėtį. Negalima viršyti rekomenduojamų maistinių medžiagų (nutrientų) paros normos. Vartojant kelis papildus iš karto, skirti dėmesį papildo ingredientams. Jei vartojant papildus viršijama rekomenduojama kai kurio nutriento norma, reikėtų vieno papildo atsisakyti.

Maistas ir gėrimai gali būti praturtinami specialiais kaloringais baltymingais mišiniais.

Tirpūs milteliai paprastai įberiami tiesiai į maistą ar gėrimus be problemų. Mažiau tirpūs papildai yra ištirpinami mažame vandens kiekyje ir supilami į maistą ar gėrimus. Skysti papildai gali būti maišomi su ledais ar grietinėle. Būtina jums parinkti tinkamą mikstūrą.

Nevisavertė ar neadekvati dieta gali neaprūpininti organizmo reikiamu energijos ir baltymo kiekiu. Tokiais  atvejais naudingi organizmui gali būti specialūs mišiniai. Maisto papildai yra parduodami vaistinėse, maisto produktų parduotuvėse. Specialieji mišiniai miltelių pavidale, maisto papildai lengviau pagaminti gėralą su pienu ar vandeniu, ar praturtinti kitą maistą. Kai kurie maisto papildai yra gatavose skystose formose. Jie būna daugiau koncentruotų nutrientų šaltiniais.

Maisto papildai ir mišiniai yra rekomenduojami daugelyje atvejų, įskaitant mitybos nepakankamumą atsiradusį dėl ligų. Jie gali būti skiriami praturtinti vieną ar kitą valgį dienos bėgyje ar vartojami maiste. Dauguma mišinių yra pagaminti pieno pagrindu, kiti – su vaisiais ar jogurtu ir turi įvairų skonį tiems, kurie turi skonio pokyčius ar netoleruoja pieno.

Geriausia rekomenduoti per dieną – apie 250 - 1000 kcal/dieną. Pacientai turintys blogą apetitą, daugiau negali jų suvartoti. Maisto papildai turėtų būti pateikti reikiamos temperatūros. Pagal indikacijas jų kiekis gali būti didinamas ar mažinamas.

Vartojantieji maisto papildus turėtų būti stebimi kvalifikuotų specialistų – šeimos gydytojo, gydytojo dietologo ar dietisto ir gauti duomenys dokumentuojami maitinimosi stebėjimo dienyne. Perdozavus kai kurių maistinių medžiagų (nutrientų) gali pasireikšti jų toksinis poveikis.