Netinkamai vartojamos sąvokos apie maitinimąsi ir mitybą

Parengė  dr. Laisvūnė Petkevičienė

Redagavo Teresė Gužauskienė,
Leidyklos „Homo liber“ redaktorė

Gyvensena

Gyvenimo būdas. Gali būti tinkama ar netinkama gyvensena.

„Gyvensena“ negali būti sveika ar ligota.

Nevartotina sveikai gyventi, nes gyvenimas negali būti ligotas.

 

maistas

Perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas produktas ar medžiaga, skirta žmogui nuryti ar pagrįstai tikintis, kad ji bus nuryta. Maistui taip pat priskiriami gėrimai, kramtomoji guma ar bet kuri kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į gaminamą, ruošiamą ar apdorojamą maistą . Į maisto sąvoka neįeina: pašarai, gyvi gyvūnai (nebent jie būtų paruošti tiekti į rinką žmonėms vartoti), augalai iki jų derliaus nuėmimo, medicinos, kosmetikos gaminiai, tabakas, ir jo gaminiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, augalų apsaugos priemonių likučiai ir kiti teršalai. Maistas gali būti:.

  • gyvūninis ar augalinis
  • saugus ir kokybiškas;
  • vertingas, visavertis, bevertis;
  • maistingas, kaloringas;
  • naudingas organizmui;
  • tirštas, pustirštis, skystas;
  • virtas, šutintas, troškintas, keptas;
  • baltymingas, riebus, liesas, angliavandeningas, skaidulingas;
  • lengvas (lengvai virškinamas);
  • sunkus (sunkiai virškinamas);
  • saldus, kartus, rūgštus, prieskoningas, pikantiškas ir t.t.;
  • dėl įvairių maiste esančių kenksmingųjų medžiagų sveikatą trikdantis, ypač kai kurias organizmo sistemas;
  • užkrėstas, šviežias, įtartino šviežumo, nešviežias, sugedęs, supelėjęs ir kt.

Maistas negali būti „sveikas“ ar ligotas“. Maistas turi būti saugus ar kokybiškas.

Maisto sudėtyje yra maistinės, skaidulinės medžiagos ir kitos aktyvios substancijos.

Nevartotina – pilnavertis maistas. Vartotina – visavertis maistas.

maistinės medžiagos, nutrientai

Cheminės maistinės medžiagos, reikalingos kūnui augti, ląstelėms atkurti, energijai teikti ir organizmo gyvybinėms   funkcijoms užtikrinti:

  • substancija, reikalinga organizmui performuoti vieną ar daugiau funkcijų:
    • aprūpinti energija;
    • kurti ar atkurti ląsteles;
    • reguliuoti gyvybės procesus.

Nevartotina maisto medžiagų „pasisavinimas“. Pasisavinti galima pinigus, rankinę ir kitus daiktus. Vartotina –  įsisavina maistines medziagas.

 

maistinių medžiagų (nutrientų) įsisavinimas

Skysčių, dujų ir maistinių medžiagų iš virškinamojo trakto įsiurbimas į limfą ir kraują.

Nevartotina – įsisavina maisto medžiagas... Vartotina – įsisavina maistines medziagas(baltymus, riebalus ir kt.).

 

mai­ti­ni­mas [nutrition]

Or­ga­niz­mo ap­rū­pi­ni­mas maistinėmis medžiagomis ir energija, kai dėl įvai­rių prie­žas­čių as­muo pats ne­ga­li val­gy­ti įpras­to mais­to.

 

dirbtinis maitinimas [artificial nutrition]

Optimalus organizmo aprūpinimas svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis ir energija, skiriant enterinį (EM), parenterinį (PM) arba kombinuotą maitinimą (EM ir PM), kai dėl įvairių priežasčių asmuo pats negali valgyti įprasto maisto.

 

en­te­ri­nis mai­ti­ni­mas [enteral feeding]

Mai­ti­ni­mas dietiniu maistu ir (ar) specialios for­mu­lės enteriniais maisto papildais, specialios sudėties enteriniais mišiniais pro burną, zon­dą ar stomą.

Enterinis maitinimas skiriamas ne „per“ zondą, o „pro zondą” (peršokti per tvorą, pralysti pro skylę).

 

mai­ti­ni­ma­sis [nutrition]

Asmens įprasto maisto valgymas natūraliu būdu (pro burną).

 

ne­tin­ka­mas mai­ti­ni­ma­sis [inappropriate nutrition]

Organizmo neaprūpinimas reikiamomis maistinėmis medžiagomis ir energija iš įprastinio maisto, ir tai ga­li tu­rė­ti įta­kos as­mens įmitimo pokyčiams ir svei­ka­tos su­tri­ki­mams.

 

tin­ka­mas mai­ti­ni­ma­sis [appropriate nutrition]

Or­ga­niz­mo ap­rū­pi­ni­mas rei­kia­­momis maistinėmis medžiagomis ir energija iš įpras­ti­nio maisto, at­si­žvel­giant į as­mens individualius fiziologinius po­rei­kius.

 

Neteisingai vartojama „mitybos įpročiai“. Reikėtų – maitinimosi įpročiai.

maitinimosi įprotis [meal pattern]

Įprastas asmens maitinimosi būdas ir režimas: tinkamo, mėgstamo ir( arba) netinkamo maisto ir gėrimo vartojimas, maisto poveikis sveikatai, kasdieninis suvartojamas energijos kiekis, tinkamo maitinimosi reikalavimų laikymasis, optimalios kūno masės palaikymas, dėmesio skyrimas maisto savybei – maistingumui, gatavo maisto, vaisių ir daržovių vartojimas, užkandžiavimas, valgysena, suvartojamas maisto  ir išgerto skysčio kiekis.

 

mityba [nutrition]

1. mokslas apie maistą ir  maistines medžiagas ( nutrientus) ir jų sąsaja su sveikata ir ligomis.

2. fiziologiniai procesai, kurie vyksta organizme, kai maistas virškinamas, įsisavinamas ir panaudojamas, pvz., ląstelių, audinių, organų, organizmo mityba.

Organizmo mityba gali būti:

  • nesutrikusi – kai nėra kūno svorio pokyčių: kūno masės indeksas normalus ar optimalus (18,8–22–24,9 kg/m2 suaugusiems ir 23-25–30 kg/m2 pagyvenusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms);
  • sutrikusi – kai yra kūno svoris (mažas ar didelis svoris) bei biocheminiai kraujo rodiklių pokyčiai. Kūno masės indeksas  mažesnis nei 18,8 kg/m2  suaugusiems ir < 23 kg/m2 pagyvenusiems ar didesnis nei 25kg/m2 suaugusiems ir didesnis nei 30 kg/m2 pagyvenusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms (60m. moterims, 65 m. vyrams ar ›75m asmenims). Būna biocheminiai organizmo pokyčiai –  sumažėjęs bendras baltymo ir albumino kiekis, dislipidemija, pakitęs gliukozės kiekis kraujyje, elektrolitų disbalansas, limfocitopenija, sumažėjęs geležies kiekis kraujyje.

 

mitybos mokslas [nutrition science]

Mokslo ir technologijų sritis, nagrinėjanti procesus, kurių metu organizmas asimiliuoja, virškina ir naudoja maistą, skysčius normaliam funkcionavimui, augimui bei vystymaisi (ląstelių, audinių, organų, organizmo mityba). Šis mokslas yra susijęs su maistinių medžiagų energine verte (kalorijomis) bei angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralų ir vitaminų kiekiu maisto produktuose.

„Mityba“ negali būti:

  • nei sveika nei ligota.;
  • neteisinga mityba;
  • subalansuota mityba. Subalansuota gali būti dieta ar davinys (racionas).

Nevartotina – stebėti mitybą... (kaip stebėti fiziologinį procesą?) Vartotina – įvertinti organizmo mitybos būklę – sutrikusi ar nesutrikusi – optimalus įmitimas (įvertinant įmitimą – asmuo nutukęs ar turintis antsvorio ar išsekęs).

Nevartotina – mityba turėtų būti saikinga. Vartotina – maitintis reikėtų saikingai.

Nevartotina – dėl „ribotos mitybos“... Vartotina – dėl netinkamo maitinimosi.

Nevartotina – kiekvienam žmogaus amžiaus dešimtmečiui būdinga skirtinga mityba. Vartotina - ... kiekviename amžiaus tarpsnyje maitinimasis yra skirtingas

Netinka klausti: kaip jūs mitybinatės – sveikai ar ligotai. Teisingas būtų klausimas: kaip jūs maitinatės – tinkamai ar netinkamai.

Nevartotina – „mitybos“ planas. Teisingai – maitinimosi planas.

Pirmasis sutrikusios organizmo mitybos požymis yra įmitimo pokyčiai.

Mitybos būdas – nevartotina. Teisingai – maitinimosi būdas – įprastinis maitinimasis ar dirbtinis maitinimas.

Nevartotina - kasdieninėje mityboje turėtų būti tas ir tas... Teisingai – įprastiniame ar kasdieniniame valgiaraštyje turėtų būti...

Nevartotina – mitybos įtaka imuninei sistemai. Teisingai – maitinimosi įtaka imuninei sistemai.

 

Įmitimas

Organizmo būklė, priklausanti nuo suvartojamo maisto kiekio. Įmitimą  rodo kūno masės indeksas.

Asmuo gali būti labai gerai įmitęs(nevartotina viršsvoris, teisingai – antsvoris,  nutukimas) dėl kūno riebalų pertekliaus organizme netinkamai maitinantis ar dėl įvairių priežasčių atsiradusio riebalų apykaitos sutrikimo. Blogas įmitimas – dėl įvairių priežasčių išsękes (dėl baltymų energijos stokos). Optimalus įmitimas – kai yra optimalus kūno masės indeksas.

Nevartotina – numesti svorį ar svorio numetimas ir sveikai ar ligotai sulieknėti.

Teisingai – svorio mažinimas, mažinti svorį.

 

valgymas [eating]

Maisto įdėjimas į burną, jo sukramtymas ir nurijimas.

Nevartotina sveikai valgyti.

 

valgymo įprotis (valgysena)

Individualus asmens valgymo būdas, pvz., valgoma paskubomis, lėtai, mažais ar dideliais kąsniais, čepsint ar tyliai, išsižiojus ar susičiaupus, daug ar mažai, kramtant ar nekramtant ir kt.

Nevartotina – ugdyti teisingus valgymo įpročius (ar galima ugdyti valgymo įpročius – valgyseną?). Vartotina – ugdyti tinkamus maitinimosi įpročius.

 

valgymo sutrikimas

Nenormalūs valgymo įpročiai, susije su maistu: badavimas, gausus valgymas, žavėjimasis keistomis idėjomis apie maistą, per didelio dėmesio savo kūno išvaizdai skyrimas, psichologinis ar psichinis sutrikimas (nervinis nevalgumas – anoreksija ir bulimija), valgymas priepuoliais, priešokiais.

 

virškinimas

Mechaninis ir cheminis maisto skaidymas į mažesnes tirpias daleles, kurios įsisavinamos vidinės  organizmo terpės.

Sutapatinti terminai valgymo ir maitinimosi režimas – neteisinga.

 

režimas

Nustatyta tvarka.

Nevartotina laikytis mitybos režimo. Vartotina – laikytis maitinimosi, ar valgymo, režimo.

 

maitinimosi režimas

Įprastinis maitinimasis pagal tinkamo maitinimosi reikalavimų  tvarką.

 

valgymo režimas

Reguliarus valgymas ne dažniau kaip kas 2,5–3 val. ir ne rečiau kaip kas 4 val.: 

  • I valgymas – pusryčiai (20% dienos kaloringumo),
  • II valgymas – priešpiečiai (10 % dienos kaloringumo),
  • III valgymas – pietūs (30% dienos kaloringumo),
  • IV valgymas – pavakariai ( 10% dienos kaloringumo),
  • V valgymas – vakarienė (20% dienos kalo-ringumo),
  • VI valgymas – priešnakčiai (10% dienos kaloringumo).