Maistinių teiginių komentaras

Parengė gyd. Rita Sadūnaitė

Vartotojai ne kartą yra girdėję medikų rekomendacijas - maistas turi būti kuo įvairesnis, siūlymą: racioną planuoti pagal maisto pasirinkimo piramidės principus. Įvairus ir subalansuotas racionas yra būtina geros sveikatos sąlyga. ES yra patvirtinusi maistą reglamentuojančius teisės aktus, kurie draudžia klaidinti vartotoją, draudžia maisto produktams priskirti gydomasias savybes. Yra patvirtinta bendra nuostata, kad maisto produktas yra tik maistas, bet ne vaistas, todėl gamintojai ženklindami maisto produktus, neturi teisės priskirti jiems kokių nors ypatingų gydomųjų savybių, išskirti dėl kažkokių ypatingų savybių savo pagamintų maisto produktų iš panašių produktų grupės.

Maisto produkto sudėtis yra gana įvairi, sudėtinga. Kiekvieno maisto produkto viduje yra daugybė įvairiausių veikliųjų medžiagų, kurios praturtina žmogaus racioną ne tik baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais, fermentais, mineralinėmis medžiagomis, skaidulomis ir t.t. Žmogus turi valgyti kuo įvairesnį maistą, kad jo organizmas būtinų veikliųjų medžiagų gautų kuo įvairesnių, nes skirtingos veikliosios medžiagos skirtingai veikia į žmogaus organizmo gyvybines funkcijas - gali jas sustiprinti ar susilpninti, organizmas gali sukaupti tam tikras veikliųjų medžiagų atsargas arba kai kurios veikliosios medžiagos (pvz. skaidulinės medžiagos) gali padėti organizmui apsivalyti nuo susikaupusių teršalų.

Vartotojas labai svarbią informaciją gali rasti maisto produkto ženklinimo etiketėje: produkto pavadinimą, jo sudedamąsias dalis, kilmės šalį, gamintoją, importuotoją ar pardavėją, tinkamumo vartoti terminą, vartojimo instrukciją, laikymo sąlygas, maistingumą. Kartais akylesnis vartotojas maisto produkto ženklinimo etiketėje suranda dar didesnį informacijos kiekį - pvz. maistingumo ar sveikatingumo teiginius, kurie padeda lengviau susiorientuoti pasirenkant tam tikrą ar norimą maisto produktą. Siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam poveikiui, maisto produktų ženklinimo etiketėse nurodomiems maistingumo ar sveikatingumo teiginiams yra taikomi griežti reikalavimai. Gamintojų vartojami maistingumo ar sveikatingumo teiginiai yra vartojami tik tokie, kuriuos pripažįsta ES, juos patvirtina atliktais moksliniais įrodymais apie maitinimosi ir sveikatos ryšį. Maistinių teiginių vertinimą vykdo Europos maisto saugos tarnyba (angl. k. – EFSA), kuri patvirtina leistinų teiginių Bendrijos sąrašą. Teiginiai apie sveikatingumą taip pat turi būti aiškūs, trumpi, teisingi, patikimi, suprantami vartotojui apie tinkamą maitinimąsi. Teiginiai negali būti melagingi, dviprasmiški, klaidinantys, negali kelti abejonių dėl kitų maisto produktų saugos ir arba maistingumo pakankamumo, negali skatinti ar pritarti perdėtam maisto produkto vartojimui, teigti, kad tinkamas maitinimąsis negali suteikti reikiamo maistinių medžiagų kiekio, tekstu ar naudojant vaizdinę, grafinę ar simbolinę išraišką, nurodyti organizmo funkcijų pasikeitimus, jei šios nuorodos gali sukelti vartotojo baimę arba ja pasinaudoti.

Galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą yra skelbiami maisto produkto ženklinimo etiketėje, reklamoje.

Kaip reikia suprasti teiginį apie maistingumą?. Tai yra maisto produkto ženklinimo etiketėje užrašytas teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama arba užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių (veikliųjų medžiagų), teiginiu yra nurodoma, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamosios dalies ir sveikatos. Jei valstybė turi pagrindo manyti, kad kokiam nors teiginiui yra suteiktas nepakankamas mokslinis pagrindimas, ta valstybė gali laikinai neleisti vartoti to teiginio savo teritorijoje ir pranešti kitoms ES narėms bei EFSA.

Kai kuriuos iš maistinių teiginių trumpai pakomentuosime:

„Mažai kalorijų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g kieto produkto yra mažiau kaip 40 kcal ir 100 ml skysto produkto yra mažiau kaip 20 kcal.

„Mažiau kalorijų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei produkte yra mažiausiai 30 % mažiau kalorijų.

„Be kalorijų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g (ml) produkto yra ne daugiau kaip 4 kcal.

„Mažai riebalų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei kieto 100 g maisto produkto yra ne daugiau kaip 3 g riebalų arba skysto 100 ml produkto – ne daugiau kaip 1,5 g riebalų.

„Be riebalų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g (ml) produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g riebalų.

„Mažai sočiųjų riebalų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei sočiųjų riebalų ir riebalų rūgščių transizomerų bendras kiekis 100 g (ml) yra ne daugiau kaip 0,1 g sočiųjų riebalų.

„Mažai cukrų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei kieto 100 g produkto yra daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto ne daugiau kaip 2,5 g cukrų.

„Be cukrų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g (ml) produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g cukrų.

„Nepridėta cukrų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei į produktą nebuvo įdėta jokių monosacharidų arba disacharidų ar bet kokių maisto produktų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių. Jei maisto produkte natūraliai yra cukrų, ant ženklinimo etiketės turi būti nuoroda „Produkto sudėtyje yra natūralių cukrų“.

„Mažai natrio/druskos“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g (ml) produkto yra ne daugiau kaip 0,12 g natrio arba atitinkamai druskos. 100 ml vandens, kuris nėra mineralinis vanduo, neturi viršyti 2 mg natrio.

„Labai mažai natrio/druskos“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g (ml) produkto yra ne daugiau kaip 0,04 g natrio arba atitinkamai druskos.

„Be natrio/druskos“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra ne daugiau kaip 0,005 g natrio ir atitinkamai druskos.

„Neįdėta natrio/druskos“ - teiginys gali būti naudojamas tik su sąlyga, kad produkte nėra įdėta natrio (druskos) arba bet kokios sudedamosios dalies, į kurią įdėta druskos (natrio), o 100 g (ml) produkto yra ne daugiau kaip 0,12 g natrio arba atitinkamai druskos.

„Skaidulinių medžiagų šaltinis“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal tenka mažiausiai 1,5 g skaidulinių medžiagų.

„Daug skaidulinių medžiagų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal tenka 3 g skaidulinių medžiagų.

„Baltymų šaltinis“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei mažiausiai 12 % maisto produkto energinės vertės sudaro baltymai.

„Daug baltymų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei mažiausiai 20 % maisto produkto energinės vertės sudaro baltymai“.

„Vitamino XXX arba mineralo YYY šaltinis“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei produkto sudėtyje yra mažiausiai dvigubai daugiau vitaminų ir mineralų.

„Daugiau (maistinės medžiagos pavadinimas)“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei palyginus su panašiu produktu, jo sudėtyje yra mažiausiai 30 % daugiau šių medžiagų.

„Mažiau (maistinės medžiagos pavadinimas)“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei palyginus su panašiu produktu, tų medžiagų kiekis bent 30 % mažesnis, išskyrus mikromaistines medžiagas, kurių atveju taikomas 10 % nurodomųjų verčių skirtumas.

„Omega – 3 riebalų rūgščių šaltinis“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g (ml) produkto tenka 0,3 g alfalinoleno rūgšties arba 100 g arba 100 kcal produkto tenka mažiausiai 40 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendrojo kiekio.

„Daug omega – 3 riebalų rūgščių“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei 100 g ar 100 kcal produkto tenka mažiausiai 0,6 g alfalinoleno rūgšties, arba 100 g ir 100 kcal produkto tenka mažiausiai 80 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendro kiekio.

„Daug mononesočiųjų riebalų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei mažiausiai 45 % produkte esančių riebalų rūgščių yra iš mononesočiųjų riebalų, ir mononesočiųjų riebalų gaunama daugiau kaip 20 % produkto energijos.

„Daug polinesočiųjų riebalų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei mažiausiai 45 % produkte esančių riebalų rūgščių yra iš polinesočiųjų riebalų ir jei iš polinesočiųjų riebalų yra gaunama daugiau kaip 20 % produkto energijos.

„Daug nesočiųjų riebalų“ - teiginys gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei mažiausiai 70 % produkte esančių riebalų rūgščių yra iš nesočiųjų riebalų ir jei iš nesočiųjų riebalų  gaunama daugiau kaip 20 % produkto energijos.

 

Literatūros Sąrašas:

  1. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1991/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 ;
  2. 2006 m gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos  reglamentas Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą;