Pavojingiausios vietos namuose, virtuvėje

Parengė gyd. Rita Sadūnaitė

Šį kartą norime jums priminti ir aptarti higienos požiūriu nesaugiausias vietas namuose.

Viena iš nesaugių vietų yra virtuvinė plautuvė. Kodėl? Juk ji dažnai plaunama, neretai dezinfekuojama. Taip, tai yra tiesa, tačiau joje vykdomi labai nešvarūs procesai:

  • plaunamos nešvarios ar žemėtos daržovės, kaip pvz.: kopūstai, morkos, bulvės, nuplaunama žalia mėsa, žuvis,
  • plaunamos lėkštės nuo maisto atliekų likučių,
  • nešvarūs virtuvės įrankiai,
  • plaunamos nešvarios kempinės,
  • nešvarios rankos ir t.t.

Norėdami prisileisti daug vandens į virtuvines plautuves, jeigu reikalinga, trumpam jas užkimškite tik specialiais guminiais ar sintetiniais kamščiais, bet ne mazgočių gumulais.

Kiekvienai šeimininkei labai svarbu išlaikyti virtuvinę plautuvę nepriekaištingos būklės, kad ji netaptų tiesioginiu kryžminės taršos šaltiniu.

Kitas nešvarus objektas virtuvėje – medžiaginiai, dažniausiai medvilniniai rankšluosčiai, skirti rankų sausinimui.

Virtuvėje kabančiais virtuviniais rankšluosčiais dažniausiai naudojasi visi šeimos nariai:

  • suaugę šluostosi ką tik švariai nuplautas rankas,
  • šluostosi ir vaikai, bet dažnai visai neplautas arba nekokybiškai nuplautas (po naminio gyvūnėlio paglostymo),
  • kartais į tuos pačius virtuvėje kabančius bendrojo naudojimo rankšluosčius dar yra paskubomis pašluostomos lėkštės ar pablizginamos stiklinės ar valgymui skirti stalo įrankiai.

Nuo užteršto ir dar drėgno rankšluosčio mikroorganizmai kryžminiu keliu tiesiogiai pernešami ant švarių, išplautų paviršių. Virtuvėje higienišku rankšluosčiu gali būti vadinamas tik vienkartinis popierinis rankšluostis, kuriuo po panaudojimo kaip mat atsikratoma. Nepamirkite virtuvėje turėti nepakeičiamų vienkartinių popierinių servetėlių ar popierinio rankšluosčio atsargų. Jos reikalingos ir yra nepakeičiamos visiems bei visada. Medžiaginių virtuvinių rankšluosčių vartojimas virtuvėje yra nehigieniškas, nerekomenduojamas. Atsikratykite visiems laikams bet kokių senovinių pašluosčių arba dar vadinamų skudurinių mazgočių, jos ne tik kad nemadingos, neetiškos, nehigieniškos, bet ir sveikatai žalingos dėl jose sukaupto mikroorganizmų kapinyno.

 

Dar baisesnis įvairiausių nešvarumų ir mikroorganizmų lobynas yra sukaupiamas mūsų pamėgtose nedidukėse virtuvinėse kempinėlėse.

Virtuvėje išmanios šeimininkės buitines kempinėles vartoja kur tik įmanoma bei neįmanoma:

  • ta pačia kempine nuvalo nešvarią plautuvę,
  • trina nešvarių lėkščių (nuo maisto atliekų likučių) paviršius,
  • pjaustymo lentelių ir peilių paviršius, puodų, dujinių ar elektrinių viryklių bei stalviršių paviršius,
  • dar pavalo sienas, langą ar palanges.

Kai kurios supertaupios šeimininkės ta pačia kempinėle dar pavalo ir radiatorių ar aptaškytas grindis. Kempinių namuose turbūt niekas ir niekada neviriname, retas kuris laikas nuo laiko iš viso susipranta išdezinfekuoti panaudotas kempines. Netinkamai naudodami virtuvines kempines mes, patys to ne norėdami, virtuvės patalpoje kur tik galime išplatiname mikrobinį užkratą. Kiekviena šeimininkė turi įsidėmėti, kad virtuvinė kempinė, nesvarbu kokia ji, ar pigi ar brangi bebūtų, nėra amžina, jos panaudojimo virtuvėje trukmė yra pakankamai trumpa: susiriebalavusi, įtrūkusi, deformuota ar netekusi elastingumo, ji yra nehigieniška, netinkama paviršių valymui. Tokia nehigieniška kempinėlė turi būti nedelsiant pakeičiama nauja.

Higienistai rekomenduoja:

  • dažnai ir periodiškai keisti virtuvines kempinėles.
  • vietoje kempinėlių virtuvėje panaudoti patogius įvairių dydžių ar formų sintetinių šerių šepetukus, kuriuos sėkmingai galima ne kartą ir ne du pamerkus į dezinfekcinę priemonę dezinfekuoti, be to šepetukai ilgiau tarnauja, prie jų platesnio panaudojimo virtuvėje reikėtų tik priprasti.

 

Dar paminėtina apie vieną iš nešvarių virtuvės objektų – pjaustymo lenteles.

Apie jas pakalbėsime daugiau, nes dažnai vyrai pyksta ant savųjų moterų, priekaištaudami bei nesuprasdami, kokiu tikslu reikalinga virtuvėje turėti dvi ar net tris pjaustymo lenteles. Higienistai pataria turėti virtuvėje keletą skirtingų ar bent skirtingų spalvų pjaustymo lentelių. Tuomet šeimininkei yra patogiau jų nesupainioti ir jas vartoti griežtai pagal paskirtį.

Turime prisiminti, kad neretai mūsų namų virtuvės yra per ankštos, todėl reta šeimininkė gali sau leisti tokią didelę prabangą.

Kiek rekomenduojame virtuvinių pjaustymo lentelių įsigyti šeimininkei?. Reikėtų jų turėti keletą, kad lentelės būtų racionaliai vartojamos, bet virtuvėje turėti tik vieną yra tikrai nepakankama. Su viena vienintele pjaustymo lentele virtuvėje būtų per daug papildomo darbo, papildomų ekonominių išlaidų (naudojama daug vandens, dezinfektanto) ir per daug dėmesio būtų skiriama jai kokybiškai prižiūrėti. Racionaliausia virtuvėje įsigyti 2-3 skirtingas pjaustymo lenteles ir jas panaudoti pagal paskirtį. Svarbiausia geros higienos praktikos taisyklė – užkirsti kelią kryžminei taršai atsirasti.

Būtina skirti visiškai atskirą pjaustymo inventorių žaliems ir šiluma apdorotiems maisto produktams gaminti.

Praktinis patarimas:

  • jei namų virtuvėje daug ir dažnai gaminama iš žaliavinių maisto produktų (žalios mėsos, žalios žuvies, žalios paukštienos), pravartu šeimininkei įsigyti masyvią kieto medžio rūšių (taip pat gali būti naudojamos marmuro, granito, grūdinto nedūžtančio stiklo, kokybiško plastiko ir kt.) pjaustymo lentą bei aštrų virtuvinį peilį, skirtą tik žaliems maisto produktams pjaustyti. Šis žaliavinių produktų pjaustymui skirtas pjaustymo inventorius turėtų aiškiai būti išskirtas nuo kitų, kad šeimos nariai nesupainiotų jo panaudojimo paskirties ir nesudarytų sąlygų kryžminei taršai atsirasti (kai šeimininkė nekontroliuoja maisto gaminimo proceso virtuvėje). Po kiekvieno panaudojimo pjaustymo inventorius kruopščiai kempine ar šepečiu nuplaunamas karštu muiluotu vandeniu, pašalinama atsiradusi plona riebalų plėvelė, po to visas pjaustymo lentos paviršius plautuvėje nuplikomas verdančiu vandeniu (patogiausias variantas - iš arbatinuko - taip patariama dezinfekuoti medinius paviršius mažus ar alergiškus vaikus auginančioms šeimoms) arba dezinfekuojamas, naudojant specialius buitiniam vartojimui skirtus dezinfekavimo tirpalus.
  • Šiluma apdorotiems maisto produktams: virtiems, keptiems ir kt. pjaustymui, smulkinimui reikalinga turėti atskirą pjaustymo lentelę bei peilį. Po kiekvieno panaudojimo šis pjaustymui skirtas inventorius taip pat kokybiškai nuplaunamas bei dezinfekuojamas. Sumanios šeimininkės gurmanės tuoj pat prisimins ryškų skonį bei kvapą turinčius pelėsinius ar fermentinius sūrius, silkutę, rūkytus ir kt. stiprų aromatą skleidžiančius maisto produktus. Ar jiems irgi būtina įsigyti atskirą pjaustymo lentelę? Jiems pjaustyti taip pat rekomenduojame turėti atskirą pjaustymo inventorių arba po kiekvieno panaudojimo pjaustymo lentelę ir peilį dar papildomai nuplauti geriamosios sodos tirpalu (specifinių kvapų pašalinimui), tik po to perplauti leidžiamomis plovimo priemonėmis ir/ar dezinfekuoti (vandens garais ar dezinfekciniu tirpalu), kad pjaustymo lentelė neabsorbuotų aštrių specifinių kvapų.

Išplautos pjaustymo lentelės turi būti laikomos sausai, geriausias laikymo būdas - laikyti pjaustymo lenteles apverstas ant briaunos kasetėje ar lentynoje.

Juodos, nenusiplaunančios arba taškinės tamsios dėmės ant senų ar subraižytų  nuo ilgo vartojimo, įskilusių pjaustymo lentelių patvirtina, kad jų reikia nedelsiant atsikratyti, nes ten jau yra įsiveisęs pelėsis. Naudodami tokias lenteles mes visą pjaustomą maistą užteršiame pelėsių grybiena.

 

Šaldytuvas taip pat gali tapti maisto užteršimo šaltiniu, jei retai valomas, yra perkrautas, netinkamai ir neteisingai jame saugant ir sudedant laikomus nepakuotus maisto produktus, netinkamai sureguliavus temperatūrinį režimą. Šeimininkė savo šaldytuve laikas nuo laiko turi atlikti negailestingą reviziją - sugedę ar pasibaigusio tinkamumo vartojimo termino produktai turi būti nedelsiant išmetami, pašalinami iš šaldytuvo. Šaldytuvas neapsaugo maisto produktų nuo sugedimo, neprailgina maisto produktų tinkamumo vartoti termino, bet sudaro sąlygas saugiau tam tikrą laiką laikyti maisto prekes arba sukauptas tam tikrų maisto produktų sušaldytas atsargas. Šaldytuve yra drėgna, vėsu, pažeidus higienos reikalavimus, labai greitai atsiranda pelėsių, kurie labai greitai dauginasi, plinta vėsioje aplinkoje, gadina laikomus nesupakuotus maisto produktus, be to atsiranda galimybė daugintis Yersinia enterocolitica bakterijoms, sukeliančioms liaudyje vadinama „šaldytuvų ligą“, Listeria monocytogenes bakterijoms. Nemalonus kvapas šaldytuve siunčia pirmosios pagalbos signalą šeimininkei, kad reikalinga kuo skubiau atlikti generalinį valymą: plovimą, valymą, dezinfekavimą (acto ar geriamosios sodos ar dezinfekciniu tirpalu), pašalinių specifinių ar nemalonių kvapų pašalinimą – dezodoravimą –  (tinka šaldytuvo lentynoje po valymo laikyti atvirą indelį su sausais geriamosios sodos miltukais).

Nefasuoti (be išorinės pakuotės) maisto produktai į šaldytuvą neturėtų būti dedami, nes jų paviršiai nėra sterilūs ir juose esanti mikroflora gali užteršti išvalyto šaldytuvo lentynas, jose padidės drėgmė bei susidarys palankios sąlygos pelėsiams bei mikroorganizmams (jų tarpe ir patogeniniams) vystytis. Prieš sudėdami nefasuotus maisto produktus į šaldytuvą, iš pradžių turime juos įvynioti į plėvelę, polietileno maišelį ar foliją, supakuoti arba sudėti į tam skirtas uždaras dėžutes. Tuomet šeimininkei tikrai reikės rečiau valyti šaldytuvą. Dedant ilgesniam laikymui į šaldytuvą maisto produktus galioja bendra taisyklė – kuo maisto produkto tinkamumo vartoti laikas ilgesnis, tuo į tolimesnį kampą jį galima padėti ir prie pat durelių rekomenduojame laikyti tokius maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas labai trumpas, kuriuos artimiausiu laiku privalome suvartoti. Kadangi šaldytuvo dureles dažnai varstome, už jų rekomenduojama laikyti tik negreit gendančius konservuotus maisto produktus (nes nuolat svyruoja laikymo temperatūra): kečupą, garstyčias, majonezą, pasterizuotas sultis, kondensuotą pieną ir t.t. Šaldytuve rekomenduojama laikas nuo laiko kontroliuoti šaldymo režimą, kontrolinio termometro temperatūra neturi viršyti 0+6°C temperatūros, šaldymo kameroje temperatūra turi siekti (-18°C).

Šaldymo kamera neturėtų būti perkrauta sušaldytais maisto produktais.

Užsišaldyti maisto atsargų planuokime ne ilgiau kaip vienam sezonui, „visam gyvenimui“ užsišaldyti maisto atsargų nerekomenduojama: per brangi šaldymo procedūra, bus neekonomiškai naudojama elektros energija, sumažės per ilgai laikytų sušaldytų maisto produktų maistingumas, nes per ilgai laikyti sušaldyti maisto produktai neteks drėgmės, oksiduosis riebalai, pakis produktų audinių ląstelių struktūra. Sušaldytų maisto produktų po atitirpinimo antrą kartą sušaldyti ir vėl laikyti šaldytuve nerekomenduojama dėl didelio jų mikrobinio užterštumo atitirpinimo metu.

Straipsnį Higienos reikalavimai namuose  skaitykite paspaudę šią nuorodą.