Folio rūgštis

Funkcija:

  • Dalyvauja baltymo apykaitoje
  • Būtina organizmo augimui ir reprodukciniai funkcijai
  • Dalyvauja hemoglobino formavime, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje

Niacinas

 Niacino poveikis yra labai svarbus medžiagų apykaitos procesams, kad būtų sveika oda, nebūtų virškinimo ir nervų sistemos funkcijos sutrikimų.

Vitaminas A (retinolis)

Vitaminas A gaminasi iš beta karoteno (vitamino A provitaminas) – tai augalų pigmentas. Iš jo kepenyse gaminamas vitaminas A. Iš žarnų vitaminas A rezorbuojamas retinolio pavidalu, o kepenyse vitamino atsargos dažniausiai būna esterių pavidalu su palmitino rūgštimi. Iš kepenų į audinius pernešamas vėl retinolio pavidalu susijungusios su baltymais.

Vitaminas C (askorbo rūgštis)

Funkcija:

Labai svarbaus organizmui C vitamino reikia vartoti žymiai daugiau nei kitų vitaminų.

  • Kolageno formavimas.

Askorbo rūgštis atlieka pagrindinį vaidmenį kolageno formavimui. Kolagenas yra baltymo „klijai“, kurie laiko ląsteles kartu. Kolageno yra netirpiose baltymo skaidulinėse medžiagose, kurios suteikia audiniui stiprumą ir palaiko odos, kremzlių, sausgyslių, raiščių, kraujagyslių, kaulų ir dantų audinius. Kolagenas yra didžiausias randinio audinio, kuris susidaro gyjant žaizdai ar po lūžimų, komponentas.

Vitaminas D (kalciferolis)

Žmogus vitaminą D gauna iš dviejų šaltinių: gaminasi odoje iš vitamino D pirmtakų veikiant ultravioletiniams spinduliams (UV) ir gauna su maistu. Vitamino D sintezė odoje priklauso nuo melanino kiekio (odoje), kuris sugeria UV spindulius, ir nuo ekspozicijos laiko.

Vitaminų poveikis sveikatai:

Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Pats organizmas negali jų pasigaminti. Vitaminų dienos norma asmeniui yra labai maža. Maiste yra tokių medžiagų, kurie dar nėra vitaminai, bet organizme jais virsta. Šios medžiagos vadinamos provitaminais. Pvz. morkose yra karotino, kuris organizme virsta A vitaminu.

Esant kurio nors vitamino visiškai stokai, atsiranda vadinamosios avitaminozės. Vitaminų stoką galima reguliuoti, vartojant vitaminingus maisto produktus ar vitaminų papildus. Neretai žmogus gauna nepakankamai vitaminų. Dėl to gali atsirasti hipovitaminozė. Atsiradus simptomams, ypač žiemą, pavasarį, kai maistas turi mažiau vitaminų, žmonėms pablogėja apetitas, atsiranda silpnumas, greitas nuovargis, kaulų skausmas, sumažėja atsparumas peršalimui. Taip pat būna įvairūs simptomai, kai suvartojama kai kurių vitaminų per daug.

Vitaminai yra organinės medžiagos, kurios reikalingos mažais kiekiais augimui ir organizmo funkcijoms.  Daugelis fermentų funkcijų yra susiję su vitaminais ir mineralais. Stokojant vieno ar daugiau vitaminų sergantiesiems įvairiomis ligomis gali būti įvairių komplikacijų bei pasekmių.

Vitaminai pagal jų tirpumą yra skirstomi į 2 grupes:

  • Riebaluose tirpūs vitaminai;
  • Vandenyje tirpūs vitaminai;

Riebaluose tirpių vitaminų yra organizmo riebalinėje ląstelių dalyje ir maiste. Riebaluose tirpūs vitaminai yra A, D, E ir K.

Vandenyje tirpių vitaminų yra organizmo ląstelės skysčiuose ir maiste. Vandenyje tirpūs vitaminai yra vitaminas C ir vitaminų B kompleksas. Folio rūgštis (folatas, folocinas) niacinas (nikotino rūgštis, nikotinamidas)

Riebaluose tirpūs vitaminai yra atsparesni nei vandenyje tirpūs ir mažiau jų yra prarandama gaminant (verdant) ar saugant maistą. Vandenyje tirpūs vitaminai verdant pereina į skysčius ir kinta terminio paruošimo būdu.

Riebaluose tirpūs vitaminai yra įsisavinami  virškinimo trakte taip kaip įsisavinami riebalai. Sutrikus riebalų įsisavinimui , gali sutrikti riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimas. Riebaluose tirpių vitaminų atsargos yra kepenyse ir jų stokos simptomai pasireiškia iš lėto.

Daugiau apie vitaminus galite paskaityti tinklaraštyje www.asportas.lt