Beglitimė dieta (Gl(-)

Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Didžiausias sunkumas laikantis beglitimės dietos yra paslėptas glitimas perdirbtuose maisto produktuose bei medikamentuose (pasitaiko rečiau). Pradėjus laikytis beglitimės dietos, dauguma klinikinių celiakijos simptomų susilpnėja po 2–8 savaičių, tačiau kartais tai gali užtrukti ir il­giau.

Dietos tikslas – pašalinti visus galimus glitimo šaltinius iš raciono.

Dietos laikomasi, kai sergama celiakija

 

Būtina:

  • žinoti, kuriuose maisto produktuose bei jų sudedamosiose dalyse natūraliai nėra glitimo (nuoroda);
  • pakeisti glitimo turinčius maisto produktus bei jų sudedamąsias dalis alternatyviais beglitimiais produktais (nuoroda).
  • laikytis gerai subalansuotos dietos reikalavimų, siekiant geros savijautos.

Dietos patarimai:

  • nevartokite duonos, pyrago bei miltinės konditerijos gaminių iš kvietinių, miežinių ar ruginių miltų (nuoroda);
  • esant nevalingam svorio mažėjimui didinkite kalorijų ir baltymų kiekį (nuoroda);
  • ribokite riebalų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, laktozės turinčių produktų kiekį
  • valgykite 4–5 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis, lėtai, gerai sukramtydami maistą.

Pastaba. Esant laktozės netoleravimui, šalinkite iš raciono laktozės turinčius produktus. Pagal indikacijas (pasitarus su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu ar dietistu) vartokite maisto papildus, mineralinių medžiagų Ca, K, Mg, Fe, Zn ir vitaminų A, D, E, K, B komplekso preparatus, gerkite mineralinį vandenį.

 

Dietos tikslinimas ir pritaikymas

Nors glitimo vengimas yra pagrindinis dietos tikslas sergant celiakija, neturėtų būti atmestinai žiūrima į gaunamų maistinių medžiagų kiekius. Būtina maistinių medžiagų ir energijos reikiamus kiekius tikslinti pagal individualius poreikius. Labai svarbu laikytis gerai subalansuotos dietos reikalavimų:

  • kiekvieną dieną suvartokite jums reikiamą vaisių bei daržovių kiekį (mažiausiai 5 porcijos)
  • sergant celiakija rekomenduojamas mažiausias kalcio kiekis per dieną yra 1500 mg. Būtinai vartokite kuo daugiau pieno bei jo produktų (jei toleruojate), bet pasistenkite, kad produktai būtų kuo mažesnio riebumo. Jei netoleruojate pieno ir jo produktų, būtinai papildomai, pasitarę su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu, vartokite kalcio preparatus, kurių sudėtyje yra vitaminų D3 ir K2, kad būtų pasiekta 1500 mg norma
  • mažinkite alkoholinių gėrimų vartojimą

Labai tikėtina, kad sergant celiakija atsiras daugiau sveikatos problemų.

 

Dietos pritaikymas sergant celiakija ir kitomis ligomis [10]

Celiakija yra susijusi su 1 tipo cukriniu diabetu bei skydliaukės ir kitomis ligomis. Kaip galimos komplikacijos įvardijamos osteoporozė (kaulų retėjimas, išakijimas) bei onkologiniai susirgimai. Tokių komplika­cijų riziką mažina griežtas beglitimės dietos laikymasis.

Riziką susirgti osteoporoze bei kitomis lėtinėmis ligomis sumažinsite būdami fiziškai aktyvūs, atsisakę rūkalų ir palaikydami optimalų kūno svorį

Sergančiųjų celiakija ir cukriniu diabetu dietos tikslinimas ir pritaikymas

Sergant celiakija padidėja rizika susirgti 1 tipo cukriniu diabetu. Dažniausiai pasitaiko, kad pirmiausia diagnozuojamas 1 tipo cukrinis di­abetas, o į celiakijos simptomus neatkreipiama dėmesio, nes jie būna ne­ryškūs. Gliukozės kiekį kraujyje reikia reguliuoti atsižvelgiant į svyravimus. Beglitimiai produktai, alternatyvūs duonai, makaronams, sausainiams bei miltams, turi labai panašų glikemijos indeksą (GI) kaip ir įprastiniai tokie gaminiai, todėl jų įtraukimas į valgiaraštį neturėtų sukelti didelių sunku­mų. Visada reikia atsiminti, kad esant galimybei būtina rinktis daugiau skaidulinių medžiagų turinčius produktus.

Dietos tikslas – palaikykite kuo normalesnį gliukozės lygį, vengiant hi­poglikemijos pasireiškimo.

Patarimai:

  • laikykitės beglitimės ir cukrinio diabeto dietos reikalavimų;
  • palaikykite optimalų kūno svorį;
  • sumažinkite cukraus kiekį racione;
  • venkite valgyti maistą, kuriame yra lengvai įsisavinamų angliavandenių (cukraus, šokolado, vaisvandenių ir kt.);
  • atsisakykite gyvūninių riebalų, pirmenybę teikite augaliniams riebalams su nesočiosiomis riebalų rūgštimis (linų sėmenų, alyvų, sezamų, rapsų aliejus).
  • vartokite skaidulinių medžiagų turintį maistą (vaisius ir daržoves, riešutus ir įvairias sėklas, ryžius, soras ir grikius)
  • druskos vartokite saikingai, ne daugiau kaip 5–6 g/d. (nubrauktas arbatinis šaukštelis)
  • venkite vartoti alkoholinių gėrimų
  • reguliariai apie 1 val. pagal sugebėjimus ir galimybes būkite fiziškai aktyvūs – vaikščiokite, bėgiokite, plaukiokite, važiuokite dviračiu ir t. t.

 

Dietos pritaikymas sergant 1 tipo cukriniu diabetu:

  • vartokite liesą pieną (jei toleruojate). Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduotina 0,5 l pieno per dieną (jei toleruojate).  1 000 ml lieso pieno galima pakeisti vienu indeliu jogurto, bet ne sūriu, kuris turi daug riebalų ir kalorijų;
  • tinka bet kokie vaisiai, išskyrus dažną bei nesaikingą bananų ir vynuogių vartojimą;
  • valgykite vištieną (be odelės), veršieną ar jautieną, raudonos mėsos galima valgyti 2–3 kartus per savaitę;
  • žuvies valgykite mažiausiai 2–3 kartus per savaitę;
  • kiaušinių valgykite ne daugiau kaip 2–3 vnt. per savaitę. Jei cholesterolio kiekis padidėjęs, nevalgykite daugiau kaip 3 trynių per savaitę. Kepkite omletą iš 2 baltymų ir 1 trynio;
  • daržovių, geriau šviežių, valgykite kasdien (jei toleruojate);
  • vartokite šalto spaudimo linų sėmenų, alyvuogių aliejų, nors galima ir saulėgrąžų ar kukurūzų. Svarbu žinoti suvartojamo aliejaus kiekį per dieną, ypač tiems, kurie laikosi sumažinto kalorijų kiekio dietos reikalavimų. Venkite vartoti gyvūninius riebalus – taukus;
  • pagrindinis gėrimas per dieną turėtų būti vanduo. Arbatą, kavą, kitus užpilus geriau gerkite be cukraus ir saldiklių
  • skaitykite produktų etiketes; venkite produktų, kurių sudėtyje yra sorbitolio ir fruktozės.

 

Sergančiųjų celiakija ir osteoporoze  dietos tikslinimas ir pritaikymas

Diagnozavus celiakiją rekomenduojama pamatuoti kaulų tankį. Sumažėjęs kaulų tankis yra būdingas tiek suaugusiems, tiek vaikams, sergantiems šia liga, tačiau blogesnė kaulų būklė dažniau pasitaiko sergant simptomine ligos forma nei besimptome. Atsiradus osteoporozei reikė­tų laikytis beglitimės padidinto kalcio kiekio dietos reikalavimų.

Dietos tikslas – didinti kalcio bei fosforo kiekį dietoje.

Patarimai:

  • laikykitės beglitimės ir padidinto kalcio kiekio dietos reikalavimų;
  • gaunamo kalcio kiekis turėtų būti maždaug 1600 mg/d.;
  • kalcio ir fosforo santykis nuo 1:1 iki 1:2;
  • vartokite kalcio turinčius produktus, juos tolygiai paskirstykite per dieną;
  • venkite maisto produktų su dideliu fosfatų kiekiu (vaisvandenių, konservų ir kt.);
  • jei dieta nevisavertė, patartini kalcio preparatai su vitaminais K2 ir D3  (pasitarkite su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu);
  • ribokite oksalatų turinčių maisto produktų (rūgštynės, rabarbarai, špinatai it kt.).

 

Sergančiųjų celiakija ir mažakraujyste dietos tikslinimas ir pritaikymas

Mažakraujystė, arba anemija, – tai liga, kai kraujyje sumažėja raudo­nųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina organizmą deguonimi. Audiniams trūkstant deguonies, prasideda įvairūs negalavimai.

Sergant mažakraujyste greičiau pavargstama, jaučiamas bendras silpnumas, mirga akyse, spengia ausyse. Ligai įsisenėjus, dėl smegenų nepakankamo aprūpinimo deguonimi sergantysis gali pradėti alpti. Ma­žakraujystės profilaktikai būtina laikytis beglitimės ir padidinto geležies kiekio dietos reikalavimų.

Dietos tikslas – reguliuoti geležies kiekį organizme.

Patarimai:

  • laikykitės beglitimės ir padidinto geležies kiekio dietos reikalavimų;
  • rinkitės maisto produktus, kuriuose esanti geležis gerai įsisavinama;
  • didesniąją raciono dalį turi sudaryti gyvūniniai produktai, ypač raudona mėsa, kepenys ;
  • vartokite produktus, turinčius vitamino C (2 kartus per dieną ir dažniau);
  • vartokite rupių miltų beglitimius gaminius;
  • laikantis nevisavertės dietos, pasikonsultavus su šeimos gydytoju bei gydytoju dietologu, galima vartoti geležies preparatus .

 

Sergančiųjų celiakija ir esant vidurių užkietėjimui dietos tikslinimas ir pritaikymas

Laikantis beglitimės dietos – sumažinus vartojamų grūdinių produktų kiekį, paprastai gaunama ir mažiau skaidulinių medžiagų. Dėl šios priežasties daugelį sergančiųjų celiakija vargina vidurių užkietėjimas.

Dietos tikslas – pagreitinti žarnų susitraukimus, sumažinti spaudimą storojoje žarnoje, padidinti išmatų masę.

Patarimai:

  • laikykitės beglitimės ir padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dietos reikalavimų;
  • papildomai vartokite skaidulinių medžiagų iki 40–50 g. Suvartoti daugiau kaip 50 g nėra naudinga, nes gali atsirasti pilnumo jausmas ir/ar problemų dėl maistinių medžiagų (kalcio, vario, geležies, magnio, seleno ir cinko) įsisavinimo;
  • gerkite daug skysčių (1,5 ml/1 kcal arba 1,5–2 l/d.);
  • vartokite daugiau vaisių, daržovių, rupios duonos ir kruopų be glitimo;
  • mažinkite mėsos ir riebalų kiekį;
  • vartokite daug skaidulinių medžiagų turinčius produktus  (nuoroda);
  • papildomai dėkite į skysčius, sriubas ir t. t. skaidulinių medžiagų preparatų be glitimo.

 

Sergančiųjų celiakija ir esant hipolaktazijai dietos tikslinimas ir pritaikymas

Pirmą kartą diagnozavus celiakiją, kartu gali būti nustatomas ir antri­nis laktozės (pieno cukraus) netoleravimas. Dėl žarnų uždegimo atsiranda fermento laktazės (skaido pieno cukrų laktozę) stoka. Laktozės netolera­vimo simptomai yra labai panašūs į kai kuriuos celiakijos simptomus (vi­durių pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas ir kt.).

Antrinis laktozės netoleravimas išnyksta tada, kai pradeda gyti žar­nos – fermentas laktazė pradeda gamintis tokiais kiekiais, kad gali skai­dyti laktozę. To gali tekti laukti net kelerius metus, todėl labai svarbu, kad valgiaraštyje būtų pakankamas kiekis kalcio turinčių produktų ne iš pieno ar jo gaminių. Gali būti reikalingi kalcio preparatai. Būtina pasitarti su šei­mos gydytoju ar gydytoju dietologu. Dieta privalo būti visavertė.

Laktozės (pieno cukraus) netoleravimo simptomai:

  • šleikštulys,
  • pilvo pūtimas,
  • viduriavimas,
  • pilvo gurgėjimas,
  • mitybos nepakankamumas.

Laktozės netoleravimo pasekmės:

  • neadekvatus maitinimasis,
  • sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas,
  • rizika mitybos nepakankamumui atsirasti,
  • galimas skysčių ir elektrolitų disbalansas, maistinių medžiagų stoka, ypač kalcio,
  • gyvenimo kokybės pablogėjimas.

Svarbu žinoti laktozės toleravimo lygį. Būtina nustatyti toleravimo ribą jogurtui, varškei bei sūriams. Tą sužinosite į belaktozę dietą mažais kiekiais įtraukdami produktų su laktoze. Dauguma sergančiųjų  toleruoja nuo 5–8 g laktozės per vieną valgymą (apytikriai tai yra vienas vidutinis puodukas pieno). Esant hipolaktazijai, būtinai laikykitės beglitimės ir be­laktozės ar sumažinto laktozės kiekio dietos reikalavimų.

Dietos pritaikymas:

  • pašalinkite iš raciono laktozės turintį maistą (pieną ir jo produktus bei gaminius, kurių sudėtyje yra laktozės);
  • laktozės turintį maistą paskirstykite mažomis porcijomis visai dienai;
  • laktozė virškinama geriau, kai vartojama su kitu maistu, o ne viena;
  • geriau toleruojami rūgštūs produktai;
  • jogurtas virškinamas geriau nei pienas;
  • kakava ir šokoladas su pienu toleruojami geriau nei pienas;
  • atidžiai skaitykite etiketes: laktozės yra piene, pieno produktuose (sutirštintame piene, išrūgose, rūgpienyje, kazeine, pieno milteliuose ar nugriebtame piene);
  • papildomai vartokite kalcio su vitaminais D3 ir K2 preparatus (pasitarę su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu);
  • venkite produktų, dantų pastos, vaistų ir vitaminų, kuriuose gali būti laktozės.

 

Apibendrinimas

Beglitimė dieta visam gyvenimui yra vienintelis celiakijos gydymo bū­das. Laikantis dietos reikia vengti kviečių, rugių bei miežių, taip pat visų produktų, į kurių sudėtį įeina bent vienas iš šių komponentų. Kai kurie sergantieji celiakija taip pat yra jautrūs avižoms.

Ligą sukeliantys įvairių grūdų baltymai paprastai yra apibūdinami bendru terminu „glitimas“. Ne visi yra vienodai jautrūs glitimui, todėl dieta turi būti parinkta indi­vidualiai – pagal kiekvieno poreikius. Beglitimės dietos principai – optimizuoti maistinių medžiagų įsisavi­nimą bei apsaugoti nuo komplikacijų arba jas gydyti. Didžiausia problema laikantis beglitimės dietos – išvengti paslėpto glitimo perdirbtuose maisto produktuose bei medikamentuose.

Pastaruoju metu beglitimio maisto produktų skonis smarkiai pagerė­jo, o ženklinimo sistema tobulėja, todėl sergantiesiems celiakija tampa vis lengviau susigyventi su šia liga.

 

Maisto pasirinkimas

Beglitimiai ir glitimo turintys produktai

Produktai

Be  glitimo

Galintys  turėti glitimo

Turintys  glitimo

Grūdai ir miltai

Grūdai ir miltai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas
Ryžiai (baltieji, rudieji, laukiniai, desertiniai, valyti, ryžių miltai)
Kukurūzai, kukurūzų krakmolas, spragėsiai
Bulvių miltai, bulvių krakmolas
Sojos, sojų miltai
Pupelių miltai (avinžirnių miltai, žirnių miltai)
Grikiai Soros Kinva
Saulėgrąžos Linų sėmenys

Avižos

Kviečiai, rugiai, miežiai (iš jų pagaminti miltai)
Spelta
Kvietrugiai
Kviečių krakmolas, daiginti kviečiai
Kviečių sėlenos
Manų kruopos, kuskusas
Salyklas

Duonos, pyrago gaminiai ir sausainiai

Produktai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas (pvz., duona, bandelės, džiūvėsiai, sausainiai)
Pyragėliai, pyragai, kurie yra pagaminti iš beglitimių miltų arba jų mišinių
Ryžių pyragai
Pyragai,kurių sudėtyje nėra miltų
Begliuteniai picų papločiai

 

Iš kvietinių, ruginių arba miežinių miltų pagaminta duona, jos gaminiai (pita, čiabata)
Paprasti sausainiai, skrebučiai, džiūvėsėliai, macai (žydų velykiniai paplotėliai)
Blynai

Makaronai

Makaronai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas
Makaronai, pagaminti iš kukurūzų, iš ryžių

Ryžių lakštiniai

Įprasti makaronai ir lakštiniai

Pusrytiniai javainiai

Dribsniai, iš kurių technologiniu būdu yra pašalintas glitimas
Grikių dribsniai

Kukurūzų dribsniai
Pirktinės ryžių košės
Avižinės košės

Dribsniai
Kvietinės košės

Daržovės, ankštiniai, vaisiai ir riešutai

Švieži, šaldyti, konservuoti ar džiovinti vaisiai
Šviežios, šaldytos, konservuotos/marinuotos daržovės
Pupos, pupelės, žirniai, lešiai
Įprasti, kepti, sūdyti riešutai

Bulvių traškučiai
Greitai paruošiama bulvių košė
Daržovės su padažu
Konservuotos keptos pupelės
Sausai kepti riešutai

Daržovės ir vaisiai, kepti tešloje
Vaisių pyragai, pyragėliai, blyneliai
Daržovių apkepai, blyneliai

 

Pienas ir pieno produktai

Pienas
Pieno milteliai
Sutirštintas pienas
Sojų pienas
Ožkų pienas
Grietinėlė
Sūriai, varškė, lydyti sūreliai

Jogurtas, varškės desertai
Grietinėlė kavai

Skaidulinėmis medžiagomis praturtintas pienas
Jogurtas su dribsniais ar grūdais

Mėsa ir mėsos produktai

Šviežia raudona mėsa, paukštiena, žvėriena
Savo sultyse konservuota mėsa Rūkytas kumpis, šoninė
Beglitimės dešrelės
Natūralios dešrelės  (100 % mėsos)

Mėsainiai
Konservuoti mėsos produktai
Vyniotiniai
Dešros Faršas

Mėsos pyragai ir pudingai
Paprastosios dešrelės
Virta dešra
Virtinukai

 

Žuvis ir jos produktai

 

Bet kokios rūšies šviežia žuvis ir jūros gėrybės
Rūkyta, sūdyta ar džiovinta žuvis
Marinuota žuvis, konservuota žuvis aliejuje

Žuvis su padažu
Žuvies paštetas

Tešloje kepta žuvis ar jūros gėrybės
Žuvies pyragas
Žuvies piršteliai

Kiaušiniai

Virti kiaušiniai
Morengai (paruošti be miltų)

Kiaušinių pakaitalai

Omletas

Desertai

Želė
Šerbetas

Ledai
Putėsiai

Spurgos
Tiramisu

Riebalai ir aliejus

Sviestas
Taukai
Augalinis aliejus, margarinas, tepūs riebalų mišiniai

 

Lajus

Sriubos, padažai ir pagardai

Valgomoji druska
Pomidorų pasta
Česnakas, prieskoninės žolelės
Obuolių ir sidro actas

Konservuotos sriubos
Gatavi padažai
Pomidorų padažas
Garstyčių milteliai
Kario milteliai
Majonezas
Salotų padažai, pagardai
Sojų padažas

Greitai paruošiamos sriubos
Pagardų mišiniai, kurių sudėtyje yra miltų

Saldumy-nai

Cukrus, gliukozė, melasa
Džemas, medus,  marmeladas
Želiniai saldainiai

Šokoladiniai batonėliai, saldainiai
Ledinukai
Kramtomoji guma

Vafliai

Gėrimai

Kava, arbata
Vaisių sultys
Mineralinis vanduo
Pienas
Vynas, likeris, sidras
Beglitimis alus
Spiritiniai gėrimai
Gazuoti gėrimai

Žolelių arbatos
Šokoladiniai/kakavos gėrimai
Pieno kokteiliai
Energiniai gėrimai

Alus, gira
Viskis

Įvairūs

Želatina
Soda
Mielės
Tofu
Maistiniai dažai, esencijos
Marcipanai

Kepimo milteliai

Komunijos paplotėliai
Mielės

 

 

Maistinės ir energinės vertės apskaičiavimas

Apskaičiavo dietistė Božena Vežanienė

Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimties procentų, o 15 dienų (socialinės globos įstaigose – 10 dienų) energinės ir maistinės vertės nuokrypio vidurkis – iki penkių procentų. Patvirtinta SAM 2015m. rugpjūčio 27 d.  įsakymas Nr. V-998, įsigaliojančiu nuo 2016-01-01 TAR, 2015-08-28, Nr. 13116.

 

Dietos sudėtis 1500  kcal

Dietos sudėtis g ir %:

  • Baltymai - 45 g(12-13%), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių, 80 g
  • Riebalai - 50g(iki 30%), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10%    sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų – iki 1% ar < 2 g – 90g
  • Angliavandeniai - 217 g(57-58%), įskaitant apie 10% monosacharidų – 300g
  • Skaidulinės medžiagos - 25-30 g
  • Energinė vertė: 1500 kcal
  • Druskos - 5-6 g
  • Skysčiai - 1,5-2,5 l/d. (1ml/1 kcal)
  • Valgymo režimas: 4-6 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
  • Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

9

10

43,5

300

Priešpiečiai

10

4,5

5

21,75

150

Pietūs

30

13,5

15

65,25

450

Pavakariai

10

4,5

5

21,75

150

Vakarienė

20

9

10

43,5

300

Priešnakčiai

10

4,5

5

21,75

150

Viso per dieną gramais:

 

45

50

217,5

1500

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

25

11,25

12,5

54,38

375

Priešpiečiai arba pavakariai

10

4,5

5

21,74

150

Pietūs

40

18

20

87

600

Vakarienė

25

11,25

12,5

54,38

375

Viso per dieną gramais:

 

45

50

217,5

1500

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Dietos sudėtis 1800  kcal

Dietos sudėtis g ir %:

  • Baltymai - 54 g (12-13%), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių, 80 g
  • Riebalai - 60 g (iki 30%), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10%    sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų – iki 1% ar < 2 g – 90g
  • Angliavandeniai - 261 g (57-58%), įskaitant apie 10% monosacharidų – 300g
  • Skaidulinės medžiagos - 25-30 g
  • Energinė vertė: 1800 kcal
  • Druskos - 5-6 g
  • Skysčiai - 1,5-2,5 l/d. (1ml/1 kcal)
  • Valgymo režimas: 4-6 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
  • Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

10,8

12

52,2

360

Priešpiečiai

10

5,4

6

26,1

180

Pietūs

30

16,2

18

78,3

540

Pavakariai

10

5,4

6

26,1

180

Vakarienė

20

10,8

12

52,2

360

Priešnakčiai

10

5,4

6

26,1

180

Viso per dieną gramais:

 

54

60

261

1800

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

25

14,63

15

64,13

450

Priešpiečiai arba pavakariai

10

5,84

6

25,64

180

Pietūs

40

23,4

24

102,6

720

Vakarienė

25

14,63

15

64,13

450

Viso per dieną gramais:

 

54,5

60

256,5

1800

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Dietos sudėtis 2000  kcal

Dietos sudėtis g ir %:

  • Baltymai - 60 g (12-13%), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių, 80 g
  • Riebalai - 67 g (iki 30%), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10%    sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų – iki 1% ar < 2 g – 90g
  • Angliavandeniai - 290 g (57-58%), įskaitant apie 10% monosacharidų – 300g
  • Skaidulinės medžiagos - 25-30 g
  • Energinė vertė: 2000 kcal
  • Druskos - 5-6 g
  • Skysčiai - 1,5-2,5 l/d. (1ml/1 kcal)
  • Valgymo režimas: 4-6 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
  • Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

12

13

58

400

Priešpiečiai

10

6

7

29

200

Pietūs

30

18

20

87

600

Pavakariai

10

6

7

29

200

Vakarienė

20

12

13

58

400

Priešnakčiai

10

6

7

29

200

Viso per dieną gramais:

 

60

67

290

2000

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

25

15

17

73

500

Priešpiečiai arba pavakariai

10

6

7

29

200

Pietūs

40

24

27

116

800

Vakarienė

25

15

17

73

500

Viso per dieną gramais:

 

65

67

285

2000

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Dietos sudėtis 2200  kcal

Dietos sudėtis g ir %:

  • Baltymai - 66 g (12-13%), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių, 80 g
  • Riebalai - 73 g (iki 30%), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10%    sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų – iki 1% ar < 2 g – 90g
  • Angliavandeniai - 319 g (57-58%), įskaitant apie 10% monosacharidų – 300g
  • Skaidulinės medžiagos - 25-30 g
  • Energinė vertė: 2200 kcal
  • Druskos - 5-6 g
  • Skysčiai - 1,5-2,5 l/d. (1ml/1 kcal)
  • Valgymo režimas: 4-6 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
  • Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

13,2

15

63,8

440

Priešpiečiai

10

6,6

7

31,9

220

Pietūs

30

19,8

22

95,7

660

Pavakariai

10

6,6

7

31,9

220

Vakarienė

20

13,2

15

63,8

440

Priešnakčiai

10

6,6

7

31,9

220

Viso per dieną gramais:

 

66

73

319

2200

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58

 

 

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

25

17

18

80

550

Priešpiečiai arba pavakariai

10

7,14

7

32

220

Pietūs

40

26

29

128

880

Vakarienė

25

17

18

80

220

Viso per dieną gramais:

 

66

73

319,5

2200

Viso per dieną, proc.:

100

12

30

58