Pagrindinė pagyvenusiųjų ir
vyresnio amžiaus žmonių dieta (P3)

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė

Padidintas baltymų kiekis ir sumažintas riebalų kiekis. Pagal poreikį koreguojama maisto konsistencija. Dieta skiriama vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams, kurių raciono energinė ir maistinė vertė turi atitikti sveikatai palankaus pagyvenusių žmonių maitinimo principus.

Senėjimas – anatominių, fiziologinių bei pshichologinių pokyčių kompleksas. Sveikatos bei maitinimosi problemos priklauso nuo gyvensenos, įskaitant maitinimąsi bei fizinį aktyvumą.

Pastaraisiais metais yra pateikta daug prieštaringų nuomonių apie tinkamo maisto pasirinkimą. Kartais sergantieji sužino apie naujas dietas, kurias jie nori išmėginti nežiūrint į tai, kad jos neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos nuostatų. Toks prieštaravimas turi pasekmių.

Konsultuodami sergančiuosius, kompetetingi klinikiniai specialistai susiduria su tam tikromis problemomis – asmenų skepticizmu apie taikomų intervencijų efektyvumą, asmens atsakomybe ir sutikimu keisti maitinimosi įpročius, specifinių žinių apie sergančiųjų tinkamą maitinimąsi neturėjimą, nemaloniu maitinimosi pokyčių supratimu.

Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga. Jis yra nuolatinis išorinės aplinkos veiksnys, turintys esminės įtakos žmogaus sveikatai, psichinės ir emocinės būklės palaikymui  ypač pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

 Dėl su amžiumi susijusi organizmo pokyčių maistinių medžiagų poreikius apsprendžia daugelis veiksnių. Specifinės sveikatos problemos yra susijusios su:

  • įvairių organų būkle,
  • asmens fiziniu aktyvumu,
  • kalorijų išeikvojimu bei jų poreikiu,
  • galimybe prieiti, gaminti, valgyti (kramtyti, ryti) ir virškinti maistą bei asmeniniu maisto pasirinkimu.

Sutrikus maistinių medžiagų įsisavinimui, organizmas neaprūpinamas reikiamu jų kiekiu pagal fiziologinius poreikius. Dėl to sutrinka organizmo mityba bei įvairių organų funkcijos, kurios intensyvina esančius ligų požymius ar simptomus. Pablogėjus sveikatai, mažėja ar didėja kūno svoris, atsiranda įvairių maistinių medžiagų stoka. Baltymo  stokos organizme pasekmė – mitybos nepakankamumas, kuris sukelia įvairias sveikatos problemas, įskaitant psichines ir socialines.

 

Kokie yra anatominiai ir fiziologiniai  pokyčiai susiję su amžiumi?

Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaitos fiziologiniai ir biocheminiai procesai keičiasi. Tai turi įtakos įmitimui. Mažėja liesioji kūno masė ir didėja riebalų masė. Liesosios masės nykimą gali sustabdyti fiziniai pratimai. Mažėjant raumenų masei, mažėja energijos poreikiai. Kūno skysčiai yra susiję su kūno mase. Mažėjant liesiajai kūno masei, organizme mažėja bendras skysčių kiekis. Senstant kinta endokrininės organizmo funkcijos, kurios veikia įmitimą ir keičia skysčių apykaitą. Skysčių apykaitos pokyčiai atsiranda dėl to, kad pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėja troškulio jausmas ar jie nejaučia troškulio, pablogėja skonio pojūtis, uoslė, regėjimas, nejaučiamas pasitenkinimas maistu. Iškritę dantys ir nesveikos dantenos kliudo kramtyti. Sumažėjus skrandžio sekrecijai, kinta virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, lėtėja skrandžio ištuštėjimo greitis, sumažėja fermentų sekrecija, sulėtėja susitraukimai plonojoje žarnoje. Sumažėjus inkstams, lėtėja jų funkcija, silpnėja gebėjimas pašalinti nereikalingus apykaitos produktus. Sumažėjus kepenų masei, lėtėja jų funkcija bei medžiagų apykaita.

Priežastys, dėl kurių sumažėja suvartojamo maisto kiekis:

  • blogas apetitas, nevalgumas;
  • skonio pokyčiai ar jo praradimas;
  • burnos problemos;
  • sutrikęs rijimas;
  • šleikštulys ir vėmimas;
  • ankstyvas sotumo jausmas;
  • kitos virškinimo problemos (vidurių užkietėjimas, padidintas dujųkaupimasis ir pilvo pūtimas, viduriavimas)
  • nuovargis ar apsunkintas maisto gaminimas;
  • neuropsichologinės problemos.

Apie Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi problemas ir jų sprendimus skaitykite čia.

Dietos tikslas:

  • gerai savijautai palaikyti;
  • aprūpinti organizmą pagal fiziologinius poreikius reikiamu maistinių medžiagų ir energijos kiekiu.

Dietos patarimai:

  • skirti dėmesį, kaip toleruojamas maistas, kokie vaistai vartojami ir kaip jie toleruojami, kaip kramtoma, ryjama, kaip virškinamas maistas;
  • pasirinkti mėgiamus, toleruojamus maisto produktus;
  • valgykite įvairų vertingą, organizmui naudingą maistą;
  • venkite maisto produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – mažiau valgykite ankštinių (pupelių ir lęšių);
  • vartokite liesus produktus – mėsą, kalakutieną, vištieną, žuvį;
  • venkite sūraus maito;
  • venkite keptų patiekalų, maisto produktų, turinčių daug cholesterolio;
  • valgykite šiltą maistą;
  • valgykite daugiau juodos duonos;
  • geriau tiktų maistas, paruoštas grilyje, mikrobangų krosnelėje ar virtas;
  • mažiau valgykite sviesto ir margarino;
  • valgykite vaisių (šviežių, konservuotų sultyse);
  • mažiau vartokite cukraus, geriau – cukraus pakaitalus;
  • mažiau valgykite saldumynų, šokolado, riešutų;
  • daugiau valgykite grūdinių, rupiai maltos duonos, bulvių, daržovių ir salotų;
  • skysčių per dieną išgerkite 1500-2000 ml
  • valgykite mažiausiai 3 kartus per dieną, vengti užkandžių tarp valgymų, ypač pyragų ir  pyragaičių, pudingų;
  • venkite „liesinančio“ maisto.

Dietos sudėtis:

  • Baltymai  (20%)  - jų kiekį didinti chirurginės intervencijos, sepsio, traumų atveju, o mažinti - sergant inkstų ir kepenų ligomis.
  • Riebalai  (<30%) – sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti 10 % viso riebalų kiekio, augaliniai riebalai 10 % . Mažinti gyvūninius riebalus, daugiau vartoti augalinių (aliejus). Esant nutukimui riebalų kiekį mažinkite.
  • Cholesterolio skiriama mažiau kaip 100 mg/1000 kcal, bet ne daugiau kaip 300 mg kasdien.
  • Angliavandeniai (50%) – iš polisacharidų, nevartojant cukraus. Galima vartoti saldiklius
  • Energinė vertė 1500 – 1800 kcal. 25 kcal/vienam kilogramui idealaus kūno svorio
  • Skaidulinės medžiagos 25-35 g
  • Druska 5 g.
  • Skysčiai 1,5-1,8 l. – 1 ml/1 kcal,
  • Natrio 1 g/1000 kcal, bet nedaugiau kaip 3 g kasdien.
  • Kalcio - 1200 – 1500 mg.
  • Valgymo režimas – 5-6 kartai per dieną
  • Maisto konsistencija atitinka tiršto maisto reikalavimus.
  • Dieta visavertė

Energijos poreikis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gebėjimą sukramtyti maistą, įvairias  ligas. Dėl mažesnės kūno masės, sulėtėjusios medžiagų  apykaitos, nejudraus gyvenimo būdo energijos poreikis mažėja:

51-75 metų asmenims – 200 kcal/d.
 
vyresniems nei 75 metų vyrams - 500 kcal/d.
 
vyresniems nei 75 metų moterims - 400 kcal/d.

 

Rekomenduojamas maistas

I Duonos, grūdinių, ryžių ir miltinių grupė (6-11 valgymų)

  • visi duonos ir pyrago gaminiai, grūdiniai kepiniai, krekeriai ir kiti kepti produktai;
  • kruopos: grikių, avižų, ryžių ir kt.

Ši grupė organizmą aprūpina angliavandeniais, geležimi, B grupės vitaminais, mineralais ir nedideliu baltymų kiekiu. Saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo miltų duonos ir pyrago kepiniai, makaronai yra ribojami. Reikėtų daugiau vartoti rūpiai maltų miltų ir sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų. Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų ir varškės.

II daržovių grupė (3-5 valgymai: 800-900 g.)

  • įvairios daržovės, vengti ankštinių (žirnių, pupų, pupelių), skatinančių dujų susidarymą;
  • šviežios, šaldytos ar konservuotos daržovės;
  • tamsiai žalios spalvos lapinės ar tamsiai geltonos daržovės mažiausiai 3 – 4 kartus per savaitę (vitamino A šaltinis);
  • pomidorai (vitamino C šaltinis).

Ši grupė organizmą aprūpina skaidulinėmis medžiagomis (celiulioze), vitamino B grupės vitaminais ir mineralais, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.

III Vaisių grupė (2-4 valgymai)

  • įvairūs švieži, šaldyti ar konservuoti vaisiai;
  • geltoni vaisiai mažiausiai 3-4 kartus per dieną (vitamino A šaltinis);
  • citrusiniai ar kiti vaisiai turintys vitamino C (askorbo rūgšties), kasdien (vitaminas C stiprina kraujagyslių sieneles, normalizuoja cholesterolio apykaitą, stiprina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms).

Ši grupė aprūpina organizmą skaidulinėmis medžiagomis, reguliuoja išmatų formavimąsi ir yra B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra K druskų, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.

IV Pieno grupė (2-3 valgymai)

  • šviežias pienas, jei toleruoja, virintas, pienas su arbata, kava ar pieno milteliais;
  • varškė ir sūriai (liesi, neaštrūs), jogurtai, grietinė, kefyras, rūgpienis at kiti pieno produktai.

Pieno produktai padeda aprūpinti organizmą baltymais, vitaminais A, B, D PP, kalciu, fosforu, magniu (pagrindinis šaltinis), angliavandeniais ir riebalais. Pieno produktai gali būti papildyti vitaminais A ir  D.

V Mėsos ir žuvies grupė (2-3 valgymai)

  • raudona mėsa, vištiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai. Mėsa vartojama liesa, virta, troškinta. Išvirta vištiena, triušiena, kalakutiena apkepinama aliejuje. Vengti rūkytų, sūdytų, marinuotų, riebių produktų. Žuvis vartojama liesa, virta, troškinta, virta ai apkepta aliejuje. Vengti riebių, rūkytų, sūdytų žuvų;
  • mėsą gali atstoti džiovintos pupelės, žemės riešutai.

Mėsos ir žuvies grupė organizmą aprūpina baltymais, riebalais, geležimi, B grupės vitaminais. Augalinių riebalų dedama į salotas, sriubas. Vartotini ir sviestas, grietinėlė, grietinė. Vengti kiaulės, jaučio, avies taukų.

Pastaba. Nedaug riebalų, aliejaus ir saldumynų galima vartoti patiekalų skoniui pagerinti. Leistina vartoti visų maisto grupių produktus – pieną, mėsą ir jos pakaitus, vaisius, daržoves ir grūdinius, didinti kalorijas iš saldumynų ir riebalų.

 

Trumpai:

  • esant problemai – susilpnėję skonio ir uoslės pokyčiai. Prieskoningas maistas gerina apetitą;
  • kvapnus maistas ir gėrimai mėgstami labiau nei švelnaus skonio maistas. Sumažėja skonio pojūtis sūriam ir karčiam maistui, bet ne saldžiam ir rūgščiam;
  • su amžiumi didėja temperatūros pojūtis. Venkite labai karšto maisto, kad pagyvenęs ar vyresnio amžiaus asmuo nenusiplikytų;
  • su amžiumi mažėja kalorijų poreikis, nes sumažėja fizinis aktyvumas. Pagrindinė taisyklė - pagyve­nusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų 1/3 kalorijų mažiau nei jaunystėje ar subrendusiame amžiuje;
  • pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms yra dantų ir dantenų problemų. Dėl to jiems yra sutrikęs kramtymas. Pagal indikacijas maistas turi būti tinkamai susmulkintas;
  • pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti rijimo sutrikimas. Galva privalo būti laikoma tiesiai, kai yra patiekiamas maistas ar gėrimai, ir nuleisti galvą lėtai. Toks būdas apsaugo nuo užspringimo;
  • asmuo, turintis rijimo sutrikimų, turi būti pasodintas žemai, skysčiais girdoma juos įpilant po liežuviu;
  • švari, drėgna, be apnašų, nesudirginta burna gerina apetitą ir norą valgyti;
  • reikėtų – pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms daugiau tarpusavyje bendrauti,mokytis tinkamo maitinimosi principų;
  • jei yra sveikatos problemų, trukdančių tinkamai maitintis, būtinai kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją dietologą, dietistą

Apie Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi problemas ir jų sprendimus skaitykite čia.

 

Maistinės ir energinės vertės apskaičiavimas

Apskaičiavo dietistėBoženaVežanienė

Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimties procentų, o 15 dienų (socialinės globos įstaigose – 10 dienų) energinės ir maistinės vertės nuokrypio vidurkis – iki penkių procentų.

Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" Nr. V-1000 2019 m. rugpjūčio 20 d. TAR, 2019 08 20, Nr. 13300.

 

Dietos sudėtis - 1500 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

  • Baltymai 75 g (20%)
  • Riebalai 50 g (<30%)
  • Angliavandeniai 187,5 g (50%)
  • Energinė vertė 1500 kcal, 25 kcal/vienam kilogramui idealaus kūno svorio
  • Skaidulinės medžiagos 25-35 g
  • Druska 5 g.
  • Skysčiai 1,5-1,8 l. – 1 ml/1 kcal,
  • Valgymo rėžimas  5–6 kartai per dieną
  • Dieta visavertė

 

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

15

10

37,5

300

Priešpiečiai

10

7,5

5

18.75

150

Pietūs

30

22,5

15

56,25

450

Pavakariai

10

7,5

5

18.75

150

Vakarienė

20

15

10

37,5

300

Priešnakčiai

10

7,5

5

18,75

150

Viso per dieną gramais:

 

75

50

187,5

1500

Viso per dieną, proc.:

100

20

30

50

 

 

Dietos sudėtis - 1800 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

  • Baltymai 90 g (20%)
  • Riebalai 60 g (<30%)
  • Angliavandeniai 225 g (50%)
  • Energinė vertė 1800 kcal, 25 kcal/vienam kilogramui idealaus kūno svorio
  • Skaidulinės medžiagos 25-35 g
  • Druska 5 g.
  • Skysčiai 1,5-1,8 l. – 1 ml/1 kcal,
  • Valgymo rėžimas  5-6 kartai per dieną
  • Dieta visavertė

 

Valgymo režimas - 6 valgymai

Valgymo laikas

Procentai, %

Baltymai, g

Riebalai, g

Angliavandeniai, g

Kilokalorijos, kcal

Pusryčiai

20

18

12

45

360

Priešpiečiai

10

9

6

22,5

180

Pietūs

30

27

18

67,5

540

Pavakariai

10

9

6

22,5

180

Vakarienė

20

18

12

45

360

Priešnakčiai

10

9

6

22,5

180

Viso per dieną gramais:

 

90

60

225

1800

Viso per dieną, proc.:

100

20

30

50