Klausimai/atsakymai apie nėščiųjų/žindyvių maitinimąsi

Parengė dr. L. Petkevičienė

 

          Jie klasifikuojami į 4 grupes:

Pagrindinė dieta

Vartotini ir vengtini produktai

Nėščiųjų maitinimosi problemos

Dieta ir moters svorio kūno pokyčiai

 

⇒ Pagrindinė dieta

Kl. Kiek aš turiu suvalgyti nėštumo metu?

Ats. Tai priklauso nuo fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių. Kiekvienai nėščiąjai yra skirtingai, priklausomai nuo maistinių medžiagų ir energijos poreikių.

 

Kl. Prieš pastojant turėjau antsvorio. Ar aš turiu valgyti tiek pat kiek ir optimalaus svorio nėščiosios?

Ats. Jūs turite valgyti tiek, kad laipsniškai didėtų jūsų svoris. Jūsų svoris turėtų padidėti apie 7 – 9 kg. Nėštumas nėra tas laikas, kada reikėtų mažinti kūno svorį.

 

Kl. Ar reikėtų nėščiajai maitintis specialiu maistu?

Ats. Ne. Privalote laikytis adekvačiai subalansuotos dietos reikalavimų – maitintis įvairiu jums mėgiamu vertingu ir naudingu organizmui maistu, kad aprūpinti organizmą pagal fiziologinius poreikius reikiamu maistinių medžiagų ir energijos kiekiu.

 

Kl. Ar placenta sulaiko vaisiui kenksmingas medžiagas, kurios gali būti motinos davinyje?

Ats. Iš dalies taip. Alkoholio ir didelio kiekio papildų, kurie gali būti kenksmingi vaisiui, ji nesulaiko.

 

Kl. Kiek galima išgerti skysčių?

Ats. Skysčių poreikis yra toks pat kaip ir prieš nėštumą. Daugiau reikia išgerti skysčių esant karštam orui ar gausiai prakaituojant.

 

Kl. Aš valgau tiek pat, kiek valgiau prieš nėštumą, tačiau mano svoris didėja. Kokios priežastys?

Ats. Kūno svorio pokyčių priežastys yra įvairios.

  • Staigus ir greitas kūno svorio didėjimas – patinusios ar pabrinkusios rankos, kojos, ypač antroje nėštumo pusėje gali būti dėl skysčių kaupimosi.
  • Kūno svoris gali didėti kai nėščioji daug valgo, mažai juda dėl įvairių subjektyvių ir objektyvių priežasčių.
  • Kūno svoris didėja dėl vaisiaus augimo, vaisiaus vandenų ir riebalų, kurie atsiranda apie vidaus organus, gimdos ir krūtų audinio padidėjimo, skysčio kaupimosi ir kraujo tūrio didėjimo.

Esant dideliam kūno masės indeksui (25.0 – 29.9 kg/m2) kūno svoris turėtų padidėti ne mažiau nei 450 g per savaitę, prieaugis 7 – 11,5 kg. Esant nutukimui – prieaugis apie 5 – 9 kg.

Dėl svorio didėjimo reikėtų pasitarti su gydytoju.

 

Kl. Kada reikalinga gydytojo dietologo ar dietisto konsultacija?

Ats.

  • kai yra noras konsultuotis;
  • priešnėštuminis mitybos nepakankamumas;
  • mažas kūno svoris;
  • priešnėštuminis nutukimas;
  • greitas nėščiosios kūno svorio didėjimas;
  • nėštumas paauglystėje;
  • vegetarizmas;
  • neadekvati ar nevisavertė dieta;
  • netinkamas maisto produktų pasirinkimas;
  • blogi maitinimosi įpročiai:
    • padidintas riebalų, cukraus ir kofeino vartojimas,
    • vartojama mažai produktų, kuriuose yra kalcio, folato, geležies ir cinko;
    • vidurių užkietėjimas, rėmuo, šleikštulys, vėmimas ir kt.;
  • papildomas polivitaminų/mineralų vartojimas;
  • dauginis nėštumas;
  • iš anamnezės - cukrinis diabetas ar naujai atsiradęs nėštuminis diabetas;
  • pikacizmas;
  • iš maitinimosi anamnezės - nervinis nevalgumas ar bulimija;
  • nėščiosios, besidominčios maitinimusi.

Į pradžią

 

⇒ Vartotini ir vengtini produktai

Kl. Ar aš galiu valgyti mėsą?

Ats. Taip. Jūs galite valgyti, skiriant dėmesį suvalgomam mėsos kiekiui ir dažniui – 2-3-4 kartus per savaitę.

 

Kl. Ar aš galiu gerti pieną?

Ats. Taip, jei jūs esate pakanti (toleruojate) pienui. Pienas yra geras kalcio ir vitamino D šaltinis. Be to, jūs galite valgyti pieno produktus – sūrį, jogurtą, varškės sūrį.

 

Kl. Aš negaliu gerti pieno ir valgyti pieno produktus, nes pučia pilvą dėl žarnose padidėjusio dujų kiekio. Kokius kitus produktus vietoj pieno produktų aš galiu valgyti?

Ats. Jūs netoleruojate pieno ir pieno produktų dėl jų sudėtyje esančios laktozės. (pieno cukraus). Pagal galimybes reikėtų pasirinkti produktus be laktozės. Kai kurios nėščiosios gali valgyti pieno produktus labai mažais kiekiais – gerdami praskiestą ar virintą pieną, bei valgydami termiškai apdorotus pieno produktus – varškę ir kt.

 

Kl. Ar prieskoningas maistas kenkia vaisiui?

Ats. Ne.

 

Kl. Švelnūs gėrimai su kofeinu ar nėra problema nėščiajai?

Ats. Ne.

 

Kl. Ar nėščiajai turi poveikį vaistažolių arbatos?

Ats. Vaistažolių yra įvairių. Nepatartina. Reikėtų pasitarti su gydytoju, kokių vaistažolių pagaminta arbata tinka nėštumo metu.

 

Kl. Ar galima II-je nėštumo pusėje nedideliais kiekiais išgerti vyno?

Ats. Nepatartina.

 

Kl. Ar būtų kenksminga vaisiui, jei aš gerčiau kavą kasdien?

Ats. Taip. Tai priklauso nuo kavos stiprumo ir išgerto kiekio, ypač pirmuosius du mėnesiusi.

 

Kl. Aš nenoriu, kad nėštumo metu atsirastų mažakraujystė. Aš nemėgstu vartoti geležies preparatų. Ar yra mažakraujystės prevencijai produktų, kuriuos galėčiau valgyti?

Ats. Nėštumo metu geležies poreikiai padidėja. Jei prieš nėštumą moteris tinkamai maitinosi, nebuvo mažakraujystės požymių ir simptomų, maža tikimybė, kad yra rizika atsirasti geležies stokos mažakraujystei. Svarbiausia tinkamai maitintis neštumo metu – pasirinkti mėgiamą, vertingą, naudingą organizmui įvairų maistą. Valgyti reguliariai 5 - 6 kartus po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą malonioje aplinkoje prie stalo. Atsiradus mažakraujystės požymiams kreiptis į gydytoją.

Į pradžią

 

⇒ Nėščiųjų maitinimosi problemos

Kl. Labai dažnai jaučiu troškulį. Kodėl? Ką turiu daryti?

Ats. Atsiradęs troškulys yra simptomas apie skysčių stoką organizme. Esant troškuliui patartina:

  • gerti gurkšniais,
  • į gėralus įdėti citrinos ar apelsino skiltelę ir atšaldyti,
  • gerti mėgstamas žolių arbatas su ledu.

 

Kl. Prieš nėštumą aš labai gerai jutau skonį. Nėštumo metu atsirado skonio pokyčiai. Ką daryti?

Ats. Skonio praradimas ar jo pokyčiai dažniausiai yra ligos ar vaistų vartojimo pasekmė.

Skonio praradimas („aklos“ burnos sindromas).

Patartina (valgyti tik mėgstamą maistą):

  • pasirinkite spalvingą ir aromatingą maistą –  karštas maistas yra kvapnesnis;
  • pridėkite į sriubas ar padažus, maltos mėsos patiekalus ir troškinius kvapnių prieskonių ar aromatinių prieskoninių augalų;
  • vartokite šviežias vaisių sultis, šviežius vaisius, tonizuojančius gėrimus, citrusinius. gali padėti vanduo su citrinos skiltele;
  • salotas ir mišraines paskaninkite svogūnais, apelsinais ar citrina.
  • jei toleruojate, tinka marinuotas maistas;

Skonio pokyčiai

Daug įvairių produktų keičia nėščiosios skonio pojūtį, bet dažniausiai – kava ir alkoholio turintys gėrimai, saldumynai ir sūrus maistas gerina skonį.

→Jei burnoje jaučiate kitokį nemalonų skonį, patartina (valgyti tik mėgstamą maistą);

  • venkite valgyti nemalonaus skonio maistą;
  • valgykite atvėsintą maistą, nes karštas stiprina nemalonų skonio pojūtį;
  • jei maisto skonis nemalonus, valgykite kitokį maistą – žuvį, kiaušinius ir pieno produktus (jei toleruojate). Skonį gerina marinuotas maistas (jei toleruojate);
  • pagardinkite maistą prieskoniais ir aromatiniais prieskoniniais augalais;
  • gaminant maistą naudokite mėsos, žuvies, paukštienos padažus;
  • nenaudokite gamybos technologijų, dėl kurių maistas praranda aromatą (pvz., ilgas virimas);
  • jaučiant per didelį saldumo skonį, reikėtų pridėti citrinos sulčių ir praskiesti mineraliniu vandeniu. Cinamonas taip pat mažina padidintą saldumo skonį;
  • jaučiant per didelį sūrumo skonį, venkite gatavų sriubų ir užpilų pakeliuose, rūkytų, sūdytų gaminių;

→Valgydami baltymingą maistą, ypač raudoną mėsą, kartais jaučiamas metalo ar pjuvenų skonis.

Patartina (valgyti tik toleruojamą maistą);

  • rūgštūs ir pikantiški patiekalai silpnina metalo skonį burnoje;
  • gerkite apelsinų, spanguolių, ananasų sulčių ar gėrimus
  • tarp valgymų gerkite paruoštus gėrimus;
  • valgant kietą maistą užsigerkite;
  • vartokite kvapnų maistą (uoslė yra jautresnė kvapams nei skonio pojūtis), vartokite įvairius prieskonius, citriną, cukrų, daržoves;
  • tinka obuolių actu, vynu, salotų užpilais marinuota mėsa. Galite pridėti džiovintų prieskonių;
  • pasirinkite tinkamos temperatūros maistą ar valgykite kambario temperatūros ar šaltesnius baltymingus maisto produktus – ledus, kaimišką sūrį, šaldytus vaisius, šaldytą jogurtą (susilpnėja skonio receptorių jautrumas) ir kt.;
  • valgykite maistą gražios išvaizdos, įvairių spalvų ir jums tinkamos konsistencijos;
  • jei apetitas yra geresnis, per pusryčius valgykite daugiau baltymingo maisto;
  • laikykitės burnos higienos reikalavimų – prieš valgį skalaukite burną tirpalu – 1 arbatinis šaukštelis druskos į stiklinę šilto vandens. Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir mėgiamą dantų pastą. Dantis valykite prieš ir po valgio. Esant labai jautriai burnos gleivinei vietoj dantų šepetėlio  galite naudoti vatos tamponą;

 

Kl. Esu 5 savaites nėščia. Prieš 2 – 3 sav. atsirado šleikštulys, kartais vemiu. Kaip man maitintis?

Ats. Šleikštulys ir vėmimas yra dažniausias negalavimas. Tokių simptomų atsiradimo priežastys:

  • hormonų disbalansas;
  • gastroezofaginis refliuksas (grįžtamas maisto tekėjimas iš skrandžio į stemplę);
  • sutrikusi angliavandenių apykaita;
  • vitaminų stoka;
  • imuninė sąveika tarp motinos ir vaisiaus;
  • nerimas;
  • gręsiantis persileidimas.

Šleikštulys ir vėmimas atsiranda 2—4-ą nėštumo savaitę, silpnėja laipsniškai ir pranyksta trečio mėnesio pabaigoje (po 12 nėštumo savaitės). Dažniausiai šleikštulys ir vėmimas atsiranda rytais. Nėščiosios skundžiasi „rytiniu silpnumu". Dėl nuolatinio šleikštulio ir gausaus vėmimo prasideda liesėjimas ir dehidracija (silpnumas, mažas tamsiai geltonos spalvos šlapimo kiekis), elektrolitų disbalansas; sutrikusi medžiagų apykaita; greitas liesėjimas, pagal laboratorinių tyrimų duomenis ir klinikinius požymius bei simptomus - vitaminų ir mineralų stoka. Gausiai vemiant būtina kreiptis į gydytoją, kad sustabdyti vėmimą, atstatyti skysčių kiekį organizme.

Esant šleikštuliui ir vėmimui nėščiosios būna labai jautrios kvapams. Blogas kvapas skatina pasišlykštėjimą maistu, ypač vitamininiai preparatai, valymo priemonės, kvepalai, kambarių oro gaivinimo aerozoliai, cigaretės, cigarai, nešvarūs rūbai, dujos ir kt. Patartina būti vėsiame, išvėdintame kambaryje. Be to, šleikštulį ir vėmimą gali sukelti geležies preparatai. Juos vartoti geriau vėlesniu nėštumo periodu. Dažnas džiovintų produktų vartojimas esant tuščiam skrandžiui taip pat gali sukelti šleikštulį ir vėmimą. Nėra žinoma, kaip apsaugoti nėščiąją nuo šleikštulio ir vėmimo, bet yra įvairių būdų juos sumažinti.

Džiovinti angliavandeningi produktai - krekeriai, vaniliniai vafliai, džiovintos duonos riekelė, skrebučiai - tokius simptomus slopina. Juos geriau valgyti dar gulint lovoje – taip galima išvengti šleikštulio ir vėmimo. Yra daug produktų, kurie gali apsaugoti nuo šių negalavimų, tačiau nėščioji turi pasirinkti individualiai tokius produktus, kuriuos toleruoja.

Nuo šleikštulio ir vėmimo padeda dažnas valgymas (kas 2 val.) ir atsigėrimas 30 min. prieš ar po valgio. Nėščioji turėtų gerti tokius gėrimus ir tokios temperatūros, kurią geriausiai toleruoja. Geriau tinka vėsesnis ar šaltas maistas ir gėrimai. Vemiant skysčių reikėtų gerti daugiau.

Pagal galimybes nėščioji neturėtų pati gaminti maisto ar gaminti tik tokį maistą, kurį toleruoja. Daugumai nėščiųjų šleikštulį sukelia dantų valymas šepetėliu. Patartina dantis valyti po pietų. Geležies preparatų, jei jie sukelia šleikštulį, šiuo laikotarpiu geriau nevartoti. Reikėtų neužmiršti, kad šleikštulys ir vėmimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pvz., sergant įvairiomis ligomis. Dėl to gausiai vemiant reikėtų kreiptis į gydytoją.

Patarimai:

  • miegokite gryname ore, pravėrus langą. Blogas oras gali būti šleikštulio priežastis;
  • esant šleikštuliui prieš atsikeliant suvalgykite sausainių, krekerių, džiūvėsių, sausų dribsnių;
  • kelkitės iš lovos lėtai;
  • valgykite sėdint;
  • valgykite tada, kai gera savijauta – nepykina ar nevemiama (dažniausiai po pietų);
  • valgykite daugiau antroje dienos pusėje, nes šleikštulys ir vėmimas būna pirmoje dienos pusėje;
  • vartokite užkandžius. Juos laikyti matomoje ir gerai prieinamoje vietoje;
  • sumažėjus šleikštuliui, valgykite biologiškai vertingą kaloringą maistą;
  • valgykite ir gaminkite maistą tada, kai šleikštulys yra mažiausias (šleikštulį mažina sūrus maistas – krekeriai ar sūrūs sausainiai);
  • valgant būkite apsirengusi laisvais drabužiais;
  • nebadaukite, valgykite po mažai, dažnai, lėtai ir reguliariai (pagal galimybes kas 3val.), geriau antroje dienos pusėje, kai sumažėja šleikštulys, gerai sukramtykite maistą.
  • valgykite geriau po pasivaikščiojimo;
  • pavalgius neprigulkite mažiausiai 20min. Jei būtina pagulėti – geriau būtų pusiau sėdimoje padėtyje;
  • valgykite tokį maistą ir gerkite tokius gėrimus, kurie yra toleruojami ir silpnina šleikštulį;
  • esant šleikštuliui nevalgykite mėgstamo maisto;
  • geriau tinka valgyti sausą maistą;
  • šaltas maistas (pvz., šalta mėsa, sūris ir suvožtiniai) gali būti toleruojami geriau nei karštas maistas, nes jis mažiau kvapnus;
  • per pusryčius venkite gerti kavos ar arbatos;
  • po valgio išgerkite vaisių sulčių;
  • gerkite tarp valgių, valgant neužsigerkite;
  • stenkitės išgerti adekvatų skysčių kiekį, nes kartais netoleruojamas sunkiai virškinamas  maistas;
  • jei toleruojate, geriau gerkite liesą pieną;
  • mineralinį vandenį gerkite gurkšniais – pasirinkite tokį, kokį geriausiai toleruojate;
  • gėrimus gerkite šaltus ar su ledu, geriau kaloringus ir baltymingus;
  • imbieru paskaninti gėrimai bei produktai gali mažinti šleikštulį;
  • venkite labai riebaus, stipriai kvepiančio prieskoningo maisto ar gėrimų – kavos, keptos mėsos bei žuvies, margarino, aliejaus. Sviesto racione turi būti mažai;
  • venkite rūgščių ir saldžių maisto produktų, vietoj jų geriau valgyti švelnų, lengvai virškinamą šaltą maistą;
  • venkite valgyti dujų susidarymą skatinančius produktus;
  • venkite valgyti didelį kiekį maisto;
  • venkite gaminti labai stipraus kvapo maistą;
  • šleikštulį didina gaminamo maisto kvapai. Reikėtų, kad maistą gamintų kitas asmuo arba valgykite maistą, kuris yra greitai pagaminamas. Gerai jaučiantis, pasigaminkite maisto daugiau ir dalį jo užšaldykite;
  • skirkite dėmesį burnos higienai.

Gausiai vemiant:

  • būtina kreiptis į gydytoją;
  • venkite intensyvių kvapų, nes jie gali būti vėmimo priežastis;
  • esant vėmimui, būtina išgerti mažiausiai iki 8 puodukų skysčių
  • gausiai vemiant būtina atstatyti skysčių kiekį.

 

Kl. Dažnai būna vidurių užkietėjimas. Kaip turėčiau maitintis?

Ats. Vidurių užkietėjimastai retas tuštinimasis ar kietos, sausos išmatos. Nėštumo metu sulėtėja maisto slinkimas virškinimo traktu. Vidurių užkietėjimas nėščiosioms gali būti susijęs su hormonų kiekio padidėjimu, nes hormonai atpalaiduoja žarnų raumenis ar dėl padidėjusios gimdos, kuri spaudžia žarnas. Vidurių užkietėjimas gali būti vartojant geležies preparatus, multivitaminus ir mineralus, racione esant neadekvačiam skaidulinių medžiagų bei skysčių kiekiui ar dėl per mažo fizinio nėščiosios aktyvumo. Užkietėjus viduriams skauda pilvą, jį pučia, sunkiai ir retai tuštinamasi, lėtėja žarnų susitraukimai. Norint to išvengti būtina vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, nevartoti be reikalo vaistų. Vidurių laisvinamieji vaistai nėštumo metu nerekomenduojami, nes gali stimuliuoti gimdos susitraukimus. Stengtis tuštintis kasdien tuo pačiu metu.

Esant vidurių užkietėjimui patartina:

  • laikykitės padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dietos reikalavimų;
  • mėsą valgykite su daržovėmis (padeda virškinti);
  • fermentuotas maistas – jogurtas ir kitas maistas lengviau yra virškinamas ir padeda virškinti kitą maistą;
  • valgykite reguliariai 3-4 kartus per dieną, lėtai, po mažai, gerai sukramtykite maistą iki košelės konsistencijos, kad lengviau būtų nuryti ir virškinti;
  • didinkite fizinį aktyvumą;

Padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dietos principai – valgyti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulingų grūdinių gaminių (rupaus malimo duona), džiovintų vaisių, dribsnių, riešutų. Daugiau vartojant skaidulinių medžiagų reikėtų gerti daugiau skysčių, nes skaidulinės medžiagos brinksta – per dieną reikėtų išgerti 10-12 puodelių skysčių. Išmatos tampa minkštesnės ir padidėja jų tūris. Vartojant labai daug skaidulinių medžiagų gali prasidėti viduriavimas.

Vaikščiojimas, įvairūs fiziniai pratimai yra vidurių užkietėjimo profilaktika, nes aktyvumas stimuliuoja žarnų veiklą ir gerina virškinimą. Geriausia yra vaikščioti pavalgius. Didelės geležies preparatų dozės (30 mg/d.) taip pat yra vidurių užkietėjimo priežastis. Reikėtų mažinti jų dozę.

Dėl dažno vidurių užkietėjimo gali atsirasti hemorojus.

 

Kl. Kas tai yra „pikacizmas“?

Ats. Pikacizmas. Nėščiosios, kurioms yra pikacizmas, pradeda valgyti nevalgomus daiktus – žemę, molį, skalbinių krakmolą, ledus, kreidą, nudegusius degtukus, kepimo miltelius, plaukus, akmenis, žvyrą, akmens anglį, cigarečių pelenus, kavos atliekas ir kt. Tai nėščiosios, kurių šeimoje taip pat buvo pikacizmo. Dažnai tokias nėščiąsias vargina šleikštulys, atsiranda nervinė įtampa, yra virškinimo sutrikimų rizika, kliūtis maistinių medžiagų virškinimui ir įsisavinimui. Jos gerai jaučiasi, kai ką nors kramto ar jaučia šeimos paramą.

Priežastys:

  • geležies ar kalcio stoka;
  • socialiniai aspektai;
  • apetito stimuliatoriai.

Patarimai:

  • kreiptis į gydytoją dietologą ar dietistą dėl dietos pritaikymo;
  • valgyti biologiškai vertingus produktus;
  • pagal gydytojo paskyrimą vartoti - geležies ar kalcio preparatus.

 

Kl. Nėštumo metu atsirado rėmuo. Ką patartumėte?

Ats. Rėmuo atsiranda skrandžio turiniui patekus į stemplę. Normaliai skrandžio rūgštys turi patekti į virškinimo traktą, tačiau skrandyje esant dideliam slėgiui ar dėl apatinio stemplės rauko silpnumo sultys patenka į stemplę. Rėmuo dažniausiai būna antroje nėštumo pusėje, nes skrandį spaudžia augant vaisiui padidėjusi gimda.

Patarimai:

  • valgykite lėtai, po mažai, dažnai gerai sukramtykite maistą. Geriau tinka smulkintas maistas;
  • rinkitės liesus produktus;
  • gerkite tarp valgių;
  • valgykite sėdint ir 30 min. po valgio dar pasėdėkite;
  • pavalgius nesigulkite apie 1-2 val., naktį miegokite pakėlus lovos galvūgalį;
  • venkite gerti kofeino turinčių gėralų;
  • venkite produktų, skatinančių dujų susidarymą žarnose, kramtykite kramtomąją gumą;
  • venkite valgyti prieskoningo, riebaus, kepto maisto, deserto, gerti kavos;
  • negerkite alkoholio, nerūkykite;
  • dėvėkite drabužius be diržo.

 

Kl. Man įtaria nėščiųjų diabetą. Ką aš turiu daryti?

Ats. Nėščiųjų diabetas pasireiškia angliavandenių netoleravimu ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje blogina vaisiaus augimą, jo išlikimą. Todėl apie 24 ar 28 nėštumo savaitę reikėtų patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei gliukozės kiekis yra padidėjęs, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, kuris reguliuojamas dieta ir insulinu. Nėščiųjų diabetui atsirasti turi įtakos nutukimas prieš nėštumą. Būtina konsultuotis su gydytoju dėl dietos pritaikymo.

Patarimai:

  • esant nėščiųjų diabetui laikykitės padidinto baltymų ir sumažinto riebalų kiekio cukrinio diabeto (becukrės) dietos reikalavimų;
  • ribokite lengvai įsisavinamus angliavandenius (cukrus);
  • dieta tikslinama individualiai pagal gliukozės kiekį kraujyje. Visoms nėščiosioms tinkamos dietos nėra. Reikėtų konsultuotis su gydytoju ar dietistu;
  • kalorijų vartokite tokį kiekį, kad būtų adekvatus kūno svorio didėjimas (toks pat kaip ir sveikoms nėščiosioms). Liesėjimas ar neadekvatus kūno svorio didėjimas turi poveikį vaisiaus augimui, jo raidai, sveikatai;
  • dietoje ribokite saldumynų. Nėščioji turėtų skaičiuoti suvartojamų angliavandenių kiekį;
  • valgykite reguliariai, lėtai, po mažai, dažnai (5-6 kartus per dieną), gerai sukramtykite maistą.

 

Kl. Dėl ko atsiranda pabrinkimai ir patinimai?

Ats. ♦♦♦   Pabrinkimai ir patinimai atsiranda dėl skysčių susilaikymo organizme. Nėštumo metu padidėja kraujo tūris, audinių ląstelės sulaiko vandenį. Esant nežymiems pabrinkimams patartina:

  • ribokite maiste druskos kiekį;
  • negerkite daug skysčių;
  • dažniau laikykite kojas pakeltas;
  • venkite stovėti ilgą laiką;
  • esant patinimams, kreipkitės į gydytoją.

 

Kl. Kaip išvengti nenorimo kūno mažėjimo?

Ats. Neadekvatus kūno svorio mažėjimas

Norint išvengti šio nepageidautino reiškinio rekomenduojama:

  • valgykite dažnai (5 – 6 kartus per dieną), reguliariai, po mažai, lėtai, gerai sukramtykite maistą;
  • valgykite biologiškai vertingą maistą – mėsos, pieno produktų (jei toleruojate), riešutų sviesto, duonos ir grūdinių produktų;
  • kalorijų didinimui į patiekalus papildomai įdėkite sviesto, padažų, grietinės, sūrio, užpilų ir t.t.;
  • pagal indikacijas vartokite maisto papildus (pasitarus su gydytoju);
  • venkite gerti alkoholį, rūkyti, vartoti kofeiną;
  • ribokite fizinį aktyvumą.

 

Kl. Kas tai maisto toksikoinfekcija?

Ats. Maisto toksikoinfekcijos gali atsirasti vartojant užterštą maistą. Dėl to reikėtų laikytis taisyklių, kurios apsaugotų nuo maisto toksikoinfekcijų.

  • plaukite rankas su muilu 20 sek. prieš liečiant maistą ar ruošiant žalią mėsą, paukštieną ir žuvį;
  • nuplaukite ir dezinfekuokite visus paviršius, kurie buvo susilietę su žalia mėsa, paukštiena ar žuvimi;
  • dažnai keiskite pašluostes, staltieses;
  • prieš valgant ar verdant gerai nuplaukite vaisius ir daržoves, pašalinkite sugedusius;
  • vartokite termiškai paruoštą maistą;
  • įtarus, kad maistas nešviežias, jo nevartokite;
  • gerai išvirkite mėsą, paukštieną ir jūros maistą;
  • nevalgykite žalios ar neišvirtos mėsos, paukštienos, jūros maisto ar kiaušinių, negerkite nepasterizuotų sulčių ar pieno;
  • nevalgykite maisto, kuris kambario temperatūroje buvo daugiau nei 2 val., ypač mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų;
  • pirkite tik įpakuotą maistą;
  • laikykite maistą šaldytuve;
  • pradėjus vemti ar viduriuoti daugiau nei du kartus per dieną kraujingomis išmatomis, atsiradus galvos skausmams, kaklo rigidiškumui ar karščiavimui, būtinai kreipkitės į gydytoją.

 

Kl. Nėštumo metu atsirado mėšlungis. Ką daryti?

Ats. Mėšlungis  atsiranda dėl kalcio stokos ir didelės fosforo koncentracijos serume.

Patartina:

  • ribokite valgyti tokius produktus, kuriuose yra daug fosforo ir mažai kalcio;
  • jei toleruojate, pieno neribokite, jei ne – kreipkitės į gydytoją dėl kalcio prieparato vartojimo

Į pradžią

 

⇒ Dieta ir moters svorio kūno pokyčiai

Kl. Kada galima pradėti mažinti svorį?

Ats. Pogimdyminis liesėjimas

Kūno svoris po gimdymo turi mažėti laipsniškai, iki pasieks normalų svorį. Žindančios motinos liesėja lėčiau nei nežindančios.

Patarimai:

  • Nerekomenduojama liesėti > 2-3 kg per mėnesį.                                                 
  • Vengti greito liesėjimo, nes tai pablogina pogimdyminį periodą, gali atsirasti dehidratacija. Negalima liesėti tuoj po gimdymo, nes greitas liesėjimas mažina pieno gaminimą. Praėjus metams po gimdymo moteris sveria apie 900 g daugiau nei prieš gimdymą. Daugumos moterų kūno masė po gimdymo yra didesnė ir tai susiję su maitinimosi įpročių pokyčiais ir fizinio aktyvumo lygiu. Kalorijų mažinimui geriau didinti fizinį aktyvumą, nei drastiškai mažinti kalorijų kiekį dietoje. Fizinį aktyvumą didinti reikėtų laipsniškai. Jis mažina įtampa, gerina raumenų tonusą, didina energijos poreikius.

Pirmą mėnesį po gimdymo patartina suliesėti apie 900 g, jei yra nutukimas - 1800 g. Dauguma moterų sunaudoja 1600-1800 kcal būdamos fiziškai aktyvios. Žindyvės paprastai per mėnesį suliesėja apie 1-2 kg ir pasiekia optimalią kūno svorį po 6 mėnesių. Pradėjus mažinti kūno svorį būtina, kad organizmas gautų adekvatų kiekį energijos bei visų reikiamų maistinių medžiagų iš visų maisto grupių.

Žindyvė galėtų pati įvertinti savo maitinimąsi, pildydama maitinimosi savikontrolės dienyną (www.megaukismaistu.lt).

Prieš pradėdama liesėti po gimdymo moteris turi sau atsakyti į tokius klausimus:

  • Ar yra pasiruošusi liesėti?
  • Ar žino, kokie maistinių medžiagų ir energijos poreikiai yra jai adekvatūs?
  • Ar supranta fizinio aktyvumo reikšmę?
  • Ką žino apie liesėjimą? Ar žino, kad saugiausia liesėti yra sumažėjus apie 450-900g kūno svorio per savaitę?
  • Ką žino apie maitinimosi įpročius, apie maisto grupes, apie šalinamus maisto produktus?
  • Ką žino apie maitinimosi įpročių pokyčius?

Žindyvė turėtų žinoti:

  • kaip prižiūrėti krūtis, spenelius, maitinimo krūtimi naudą, moters pieno sudėtį;
  • kaip maitinti kūdikį;
  • kaip tinkamai maitintis, nutukimo prevencijos, kūno svorio reguliavimo, subalansuotos dietos principus;
  • kaip aprūpinti organizmą reikiamu maistinių medžiagų ir energijos kiekiu;
  • apie dujų susidarymą žarnose skatinančius produktus (svogūnai, Briuselio kopūstai, brokoliai, baltagūžiai kopūstai, kalafiorai, ankštiniai ir kt.) , apie šokoladą, prieskoningą ir sūrų maistą;
  • kaip tinkamai pailsėti, vengti įtampos, būti fiziškai aktyviai.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dietologą ar dietistą: 

  • kai yra noras konsultuotis;
  • pogimdyminis kūno svorio didėjimas;
  • žindyvės kūno svorio staigus sumažėjimas žemiau normalaus ar iki gimdyvinio svorio;
  • maisto produktų ribojimas norint išvengti kūdikio virškinimo sutrikimų, alergijos, žindyvės kūno svorio didėjimo;
  • neadekvati dieta ar neteisingai pasirenkami maisto produktai;
  • papildomas polivitaminų/mineralų vartojimas;
  • dauginis nėštumas;
  • vegetarizmas;
  • iš anamnezės - cukrinis diabetas ar naujai atsiradęs nėštuminis diabetas, nervinis nevalgumas ar bulimija;
  • mažakraujystė;
  • vidurių užkietėjimas, rėmuo, šleikštulys, vėmimas ir kt.
  • Į pradžią