Aliejai

Skyrelio "Aliejai - skystieji riebalai" tekstų autorė -
gydytoja Rita Sadūnaitė

 

Kas yra augalinis aliejus ir kokia jo energinė vertė?

Augalinis aliejus – vertingas maisto produktas, praturtinantis žmogaus racioną mononesočiomis, polinesočiomis, sočiomis riebalų rūgštimis bei riebaluose tirpiais vitaminais. Augalinis aliejus – tai iš augalinės žaliavos pagamintas maisto produktas, kurį sudaro sočiųjų riebalų rūgščių gliceridai, lipidai, laisvosios riebalų rūgštys, vitaminai A, D, E, K ir kt.

100 g. augalinio aliejaus žmogaus organizmui suteikia 700-900 kcal.

1 valgomajame šaukšte augalinio aliejaus yra iki 120 kcal.

 

Augalinių aliejų skirstymas

Pagal gamybos būdą augalinis aliejus yra skirstomas:

Pirmojo spaudimo aliejus – tai mechaniniu būdu (presais) arba šildant išgautas aliejus. Presavimo ir aukštos temperatūros sąlygomis (iki 105◦C) gaunami aromatingi, maistingi bei biologiškai vertingi aliejai. Šiuo būdu pagaminti aliejai dėl kaitinimo metu susidariusių specialių medžiagų tinkami vartoti ilgiau.

Šaltai spaustas aliejus - mechaniniu būdu (presais) be šildymo (presavimo metu žaliavos temperatūra nesiekia 49◦C) išgautas aliejus. Tai gana brangus išgavimo būdas. Šalto spaudimo būdu gautas aliejus pasižymi ryškiomis skoninėmis savybėmis, maksimalia maistine verte, nes jame išlikusios biologiškai aktyvios medžiagos. Deja, šaltai spausti aliejai neatsparūs laikymui. Dėl to tinkamumo vartoti terminas yra trumpesnis.

Kiekvienos rūšies augalinio aliejaus spalva, skonis, kvapas turi atitikti aliejaus rūšį, neturi būti pašalinio, sugedusiam aliejui būdingo kvapo bei skonio.

 Į viršų

Pagal lydymosi temperatūrą aliejai yra skirstomi:

I gr. aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 230-260◦C. Šiai grupei priklauso augaliniai aliejai, galintys išlaikyti aukštą šiluminio apdorojimo temperatūrą. Tokie aliejai yra tinkami kepimui, virimui, gruzdinimui: avokadų, migdolų, abrikosų branduolių, dygminų, saulėgrąžų, palmių vaisių, sezamo aliejai.

II gr. aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 180-230◦C. Šiai grupei priklausantys aliejai tinkami gruzdinimui, kepimui: rapsų, vynuogių sėklų, dygminų, kokoso, sojų, graikinių riešutų aliejai.

III gr. augaliniai aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 130-180◦C. Aliejai tinkami lengvam gruzdinimui, padažų, salotų gamybai: sezamo, žemės riešutų, alyvuogių, kokoso, riešutų aliejai.

IV gr. augaliniai aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 100-104 ◦C. Tai sodraus kvapo aliejai, labiau tinkantys pagardams, padažams, košėms, sriuboms, salotoms paskaninti (agurklių, kviečių gemalų, sėmenų aliejus) arba gali būti dedami į baigiamą virti patiekalą, skoniui pagerinti. Tokie aliejai yra netinkami kaitinimui (pvz.: kepimui).

Į viršų

Kiek laiko galima vartoti augalinį aliejų bei ką gamintojas
privalo nurodyti ant aliejaus etikečių?

Įvairių rūšių aliejui gamintojas nustato skirtingą tinkamumo vartoti terminą:

Alyvuogių aliejus – iki 12 mėn., kiti rafinuoti aliejai - 8 mėn.;

Nerafinuoti aliejai - 4 mėn.;

Sėmenų aliejus - 1,5 mėn.;

Tinkamiausia vieta augaliniam aliejui laikyti - kambario temperatūra. Šaldytuve laikomas augalinis aliejus drumstėja, tirštėja. Ilgiau palaikius (1-2 valandas) kambario temperatūroje vėl įgauna įprastą konsistenciją.

 

Aliejaus etiketėje gamintojas privalo nurodyti:

  • produkto pavadinimą;

  • grynąjį kiekį;

  • tinkamumo vartoti terminą;

  • laikymo sąlygas;

  • gamintojo ar importuotojo pavadinimą;

  • vartojimo būdą (pvz. salotoms, kepimui, gruzdinimui).

Renkantis augalinį aliejų, labai svarbu kokiu tikslu jį naudosite. Dėl to prekybos centruose perkant aliejų, būtinai perskaitykite ant etiketės jo vartojimo būdą (kokiam kulinariniam paruošimui skirtas). Jei ant aliejaus etiketės užrašyta: kepimui, vadinasi, šis aliejus netinkamas vartoti pagardinti salotoms. Gali būti “universalūs” aliejai – “salotoms, kepti ir virti”. Tokį aliejų galime panaudoti trims tikslams: kepimui, virimui bei salotoms pagardinti.

Į viršų

Kaip pakinta aliejus kulinarinio apdorojimo metu?

Kulinarinio apdorojimo metu (kepant,verdant) vyksta riebalų šiluminės oksidacijos procesas, kurio metu keičiasi aliejaus maistinė vertė: atsiranda naujų oksidacijos produktų (laisvųjų radikalų molekulių, benzo(a)pirenų junginių). Minėti junginiai žmogui yra toksiški, silpnina imuninę sistemą, slopina etritrocitų atsiradimą, skatina reprodukcinės sistemos sutrikimus. Jeigu šildydami augalinį aliejų pajautėte, kad pradėjo skirtis dūmai, nedelsiant sustabdykite šiluminį apdorojimą, aliejų išpilkite, patalpą išvėdinkite, toks aliejus netinkamas maisto gaminimui.

Dėl tokių vykstančių procesų, prieš tai kepimui naudoto aliejaus nepatariama vartoti pakartotinai. Taigi, jei kepant mėsą keptuvėje liko aliejaus, nenaudokite jo antrą kartą. Pakartotinai galima vartoti tik specialiai gruzdinimui skirtą aliejų.

 Į viršų

Augalinio aliejaus rūšys, jų panaudojimas bei maistinė vertė

Sėmenų aliejus. Tinka salotų pagardinimui, daržovių, bulvių patiekalų paskaninimui, pagardams. Gali būti vartojamas patiekalų skoniui sustiprinti. Maistinė vertė: turi polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega -3), todėl tinka vartoti sergantiems širdies kraujagyslių ligomis. Šaltai spaustas sėmenų aliejus

Migdolų aliejus. Gaunamas iš riešutų branduolių. Tai gana brangus aliejus, kuris pasižymi stipriu keptų migdolų aromatu, tinka salotų užgardų, padažų gamybai, desertams ruošti. Dėl aukšto dūminimo taško tinka kepti aukštos temperatūros sąlygomis. Maistinė vertė: jis turi daug mononesočių riebalų rūgščių, vitaminų A, E.

Abrikosų branduolių aliejus. Išgaunamas iš išdžiovintų abrikosų branduolių. Dėl aukštos lydymosi temperatūros tinka gruzdinti ir kepti aukštos temperatūros sąlygomis. Dėl stipraus aromato naudojamas salotų pagardinimui. Maistinė vertė: turi daug mononesočių riebalų rūgščių, neturi trans riebalų rūgščių.

Avokado aliejus. Dėl unikalaus aromato ir skonio tinka salotų pagardinimui, dažnai vartojamas kaip prieskonis. Iš visų augalinių aliejų turi aukščiausią dūminimo tašką, tinka šiluminiam apdorojimui aukštos temperatūros sąlygomis. Maistinė vertė: jis turi mononesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, E.

Rapsų aliejus. Tinka kepimui, maisto gamybai, salotų pagardinimui. Maistinė vertė: iš visų aliejų turi mažiausiai sočiųjų riebalų rūgščių, daugiausiai – omega -3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios svarbios sveikatai, nes padeda sumažinti arterinį kraujospūdį, mažina širdies kraujagyslių susirgimų riziką.

Čili pipirų aliejus. Kambario temperatūroje laikomas per šešis mėnesius netenka specifinio aštriųjų pipirų aromato, skonio, todėl jį rekomenduojama laikyti šaldytuve. Tinka patiekalų skoniui sustiprinti, paskaninimui, kinietiškiems patiekalams gaminti.

Kukurūzų aliejus. Gaminamas iš kukurūzų branduolių ir gemalų, Dėl aukšto dūminimo taško tinka naudoti aukštoje temperatūroje kepimui, virimui, taip pat padažams, margarino ir kulinarinių riebalų gamybai. Maistinė vertė: turi polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Medvilnės aliejus. Tinka margarino, kulinarinių riebalų gaminimui, salotų pagardinimui ir padažams.

Lazdynų riešutų aliejus. Dėl keptų riešutų kvapo naudojamas konditerijos pramonėje, padažams, pagardams bei žuvies patiekalams paskaninti. Turi būti laikomas vėsiai, šaldytuve, nes po 3 mėnesių laikymo kambario temperatūroje netenka savo aromato. Ištraukus iš šaldytuvo laikant kambario temperatūroje po 1-2 valandų suskystėja.

Makadamijos riešutų aliejus. Naudojamas salotų pagardinimui, pagardams, marinatų gamybai. Dėl aukštos lydymosi temperatūros tinka kepimui bei gruzdinimui aukštos temperatūros sąlygomis. Maistinė vertė: yra mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega -3, omega-6) šaltinis.

Garstyčių aliejus. Išgaunamas iš garstyčių sėklų. Turi kartaus garstyčių skonį. Naudojamas kaip kvapiklis. Aukšto dūminimo taško temperatūroje garstyčių aliejaus skonis švelnėja, todėl baigus kepti patiekalui, aliejaus garstyčių skonis neslopina pagrindinio patiekalo skonio. Laikant šaldytuve tinkamas vartoti 6 mėnesius. Naudojamas kepimui, salotų pagardinimui, marinatų (mėsai, žuviai) gamyboje.

Alyvuogių aliejus. Gerina daugelio patiekalų skonines savybes. Tinka kepimui, virimui, salotų pagardinimui.

Palmių aliejus. Tinka virimui, kepimui, daržovių aliejaus ir margarino gaminimui, vartojamas kaip kvapiklis.

Žemės riešutų (arachiso) aliejus. Turi aukštą lydymosi temperatūrą. Tinka skrudinimui, kepimui, salotų pagardinimui, margarino gamyboje. Maistinė vertė: turi mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Kedro sėklų aliejus. Labai brangus aliejus. Tinka salotoms, žalių daržovių, maisto pagardinimui.

Aguonų sėklų aliejus. Tinka salotų bei įvairaus maisto, ypač duonos - pyrago gaminių pagardinimui.

Moliūgų sėklų aliejus. Išgaunamas iš keptų sėklų, pasižymintis pikantiškomis skoninėmis savybėmis. Tinka kepimui, salotų pagardinimui, ypač tinka žuvies ir daržovių patiekalams gaminti.

Ryžių luobelių aliejus. Tinka kepimui, virimui, patiekalų skoninėms savybėms sustiprinti. Naudojamas įvairių užkandžių, sausainių, kepto maisto gamyboje. Maistinė vertė: turi B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių. Šis aliejus - puikus antioksidantų šaltinis.

Dygminų aliejus. Turi aukštą lydymosi temperatūrą, dėl to tinka gruzdinimui, kepimui, salotų pagardinimui, margarino gamybai. Maistinė vertė: polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis.

Sezamo sėklų aliejus. Tinka kepimui, marinatams (mėsai, žuviai), salotų pagardinimui, patiekalų skoniui sustiprinti.

Sojos pupelių aliejus. Dėl aukšto dūminimo taško tinka virimui, kepimui, kinietiškų patiekalų gaminimui, margarino ir daržovių aliejaus gamybai bei pagardams. Maistinė vertė: polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega-3), mononesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis.

Saulėgrąžų sėklų aliejus. Tinka kepimui, virimui, salotoms pagardinti.

Arbatmedžio aliejus. Saldaus skonio bei žolės kvapo aliejus. Turi aukštą lydymosi temperatūrą. Tinka kepimui, virimui, padažams, marinatams, salotų pagardinimui. Maistinė vertė: vitamino E, antioksidantų šaltinis, neturi trans riebalų rūgščių, mažai turi sočiųjų riebalų rūgščių.

Daržovių aliejus. Gaunamas iš sumaišytų augalinių aliejų. Dėl aukšto dūminimo taško tinka gruzdinimui, kepimui, virimui. Nerekomenduojama vartoti salotų pagardinimui.

Graikiškų riešutų aliejus. Labai brangus aliejus. Laikant kambario temperatūroje po 3 mėnesių išnyksta jo aromatas. Laikant šaldytuve - tirštėja, bet išėmus iš jo po 1-2 valandų tampa skystas. Tinka kepinių aromatizavimui, salotų pagardinimui, pagardų gamybai.

Kviečių gemalų aliejus. Tinka salotų pagardinimui, makaronų patiekalams. Maistinė vertė - vitamino E šaltinis.

Agurklių aliejus. Maistinė vertė - omega -3 riebalų rūgščių šaltinis.

Augalinių aliejų maistinę vertę lemia monosnesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių santykis.

 Į viršų

Koks aliejus yra populiariausias ir nuo ko priklauso aliejaus vertingumas?

Prekybos įmonėse vartotojas gali rasti įvairiose pasaulio šalyse gaminamo aliejaus: arachių, dygminų, garstyčių, kokoso, kukurūzų, medvilnės, palmių, rapso, saulėgrąžų, sezamo, sėmenų, sojų, vynuogių sėklų, alyvuogių, žemės riešutų aliejaus. Kiekvienos šalies vartotojai turi nusistovėjusias aliejaus vartojimo maistui tradicijas. Rytų šalyse tradiciškai populiariausias ir dažniausia maistui vartojamas yra sojų aliejus, Viduržemio jūros regione dominuoja alyvuogių aliejus, Rusijoje, Ukrainoje populiariausias saulėgrąžų aliejus.

Statistiškai vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartoja 15,6 kg augalinio aliejaus. Lietuvoje yra daugiausia suvartojama saulėgrąžų ir rapsų aliejaus. Prekybos įmonėse vartotojas gali rasti ir natūraliai aromatizuotų augalinių aliejų, t. y. tokių aliejų, kurie užpilti ant prieskoninių aromatinių augalų.

Žmogaus organizmui vertingiausi aliejai, turintys daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių: sėmenų, alyvuogių, rapsų, kukurūzų, saulėgrąžų, sojų.

Žmogus kasdien su maistu turi gauti ir gyvūninių bei augalinių riebalų. Gyvūniniuose riebaluose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys, augaliniuose - dominuoja mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys. Teisingas sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis maiste yra 2:3.

Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – sėmenų, kanapių aliejus, moliūgų sėklų, graikiškų riešutų aliejai bei žuvų taukai (sardinių, silkių, tuno, lašišų). Omega - 3 riebalų rūgštys mažina širdies kraujagyslių bei padidinto arterinio kraujo spaudimo susirgimų riziką.

Omega-6 riebalų rūgščių šaltinis - raktažolių, vynuogių sėklų, agurklių, kukurūzų ir sojos aliejai.

Omega-9 riebalų rūgščių šaltinis - saulėgrąžų, rapsų, dygminų, alyvuogių, avokadų, migdolų, rapsų aliejai.

Vaikų ir suaugusiųjų asmenų kasdieninio maisto racione augalinis aliejus dėl savo vertingumo yra nepakeičiamas.

 Į viršų

Augalinių aliejų bei gyvūninių riebalų (100g)
maistinės ir energinės vertės palyginimas

Produkto pavadinimas

Sočiosios riebalų rūgštys, g

Mononesočios riebalų rūgštys, g

Polinesočios riebalų rūgštys, g

Cholesterolis, mg

Energinė vertė, kcal

Augaliniai aliejai:
- Sėmenų
- Alyvų
- Kukurūzų
- Rapsų
- Saulėgrąžų
- Sojų


8,2
14,86
12,23
6,80
11,05
14,85


14,3
70,12
26,09
58,60
19,45
23,04


75,3
10,61
56,94
30,20
65,05
62,20


0
0
0
0
0
0


880
883
884
884
884
885

Sviestas 82,5%

49,27

26,26

2,26

250

744

Sviestas 72%

43,88

23,41

2,01

220

660

Lydyti kiauliniai taukai

43,55

44,48

7,56

90

896

Grietinė 30%

17,92

9,56

0,83

106

293

 Į viršų

Kas geriau - augaliniai ar gyvūniniai riebalai?

Tiesmukiško atsakymo į tokį klausimą nėra. Reikia žinoti, kiek ir kokių riebalų turime suvartoti per parą (nuoroda). Mūsų organizmui reikalingi ir augaliniai, ir gyvūniniai riebalai. Jų poreikį įvairiame amžiuje, įvertinant lytį ir fizinį aktyvumą, nurodo įrodymais pagrįsti maistinių medžiagų kiekiai.

Augaliniai riebalai - aliejai, bei gyvūniniai riebalai - sviestas ar taukai yra vienodo kaloringumo: iš 1g riebalų organizmas gauna 9kcal. Dauguma žmonių vartoja daug gyvūninių riebalų, o juose yra nemažai cholesterolio bei sočiųjų riebalų rūgščių. Perteklinis tokių riebalų kiekis nėra naudingas mūsų sveikatai.

Augaliniuose riebaluose nėra cholesterolio. Tai mažina riziką gauti per didelį jo kiekį. Jie turi didesnį kiekį polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Minėtos rūgštys mažina kai kurių ligų atsiradimo riziką. Taigi, jos yra būtinos gerai sveikatai palaikyti ir jų reikiamą kiekį pagal fiziologinius poreikius privaloma gauti su maistu.

 Į viršų

Šaltai spaustas sėmenų aliejus

www.aletovis.lt

Šaltai spaustas sėmenų aliejus vertinamas kaip specialios paskirties maisto produktas. Jame išsaugomos visos gamtos dovanotos pirmapradės medžiagos. Jos priskiriamos tinkamo maitinimosi produktų kategorija, traktuojamas kaip delikatesinis aliejus, o farmacijoje naudojamas kaip medikamnetų bazinė sudetinė dalis.

Palyginti su kitais dažniausia vartojamais aliejais sėmenų aliejus - Lieuvos skystasis auksas - turi:

  • didžiausią kiekį nepakeičiamos omega-3 riebalų rūgšties (58%) - 2 kartus daugiau nei žuvų taukuose;

  • pakankamą kiekį vitaminų ir fermentų;

  • riebalų rūgštį omega-3, kuri turi teigiamą poveikį sergantiems tuberkulioze, lėtiniu kolitu, artritu, trūkinėjančiai odai ir kt.

    Augalinis sėmenų aliejus, palyginti su žuvų riebalais, yra malonesnio skonio ir kvapo, ne toks brangus ir jame nėra toksinų. Sėmenų aliejus buvo vartojamas nuo senovės graikų ir Romos laikų. 1 g linų aliejaus vidutiniškai yra: polinesočiųjų reibalų rūgščių: alfa linoleno - 540 mg ir linolo - 160 mg, monosočiųjų (oleino rūgštis) - 143 mg ir sočiųjų - 82 mg. Tai - maistas ir vaistas. Rekomenduojama paros norma: 1-3 desertiniai šaukštai.

 Į viršų

Kuo naudingas sėmenų aliejus?

Sėmenų aliejuje esančios biologiškai aktyvios medžiagos stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, greitina raumenų atsisitatymą po mankštos, suteikia organizmui daug energijos bei padidina ištvermingumą; greitina sveikimo procesą ir gerina savijautą liesėjant, t.y. stimuliuoja riebalų deginimą ir greitina metabolizmo procesus; gerina kalcio absorbciją, katalizuoja insulino veikimą, greitina sumušimų gijimą, stiprina nagus, gerina regėjimą ir spalvų skyrimą bei kepenų funkciją; gali sustabdyti kai kurių formų auglių vystymąsi ir lengvinti astmos ligos eiga.

Linai yra labai plačiai paplitęs augalas iš Linaceae šeimos. Jie buvo naudojami pluoštinių audinių gamyboje. Žinoma, kad kuo šiauresnėje klimato zonoje užauginti linai, tuo vertingesnis sėmenų aliejus. Lietuvoje linų sėmenų aliejus pradėtas spausti devynioliktojo amžiaus viduryje, bet iki šių dienų mūsų šalyje nebuvo pramoninės šio aliejaus gamybos. Sėmenų aliejus gaunamas iš Lietuvoje išaugintų prinokusių linų sėklų unikaliu šaltojo spaudimo būdu, be žalingo šviesos, deguonies ir aukštos temperatūros poveikio. Šaltai spaustam aliejui keliami labai griežti reikalavimai. Išspaustas aliejus atitinka visus kokybės, higienos bei maisto saugos reikalavimus. Jis apdorojamas tik mechaniniais būdais.

Sėmenų aliejus - tai nepakeičiamų polinesočiųjų reibalų rūgščių, vitaminų, fosfolipidų, fitosterolų, natūralių antioksidantų, mineralinių medžiagų bei kitų biologiškai aktyvių komponentų šaltinis, turintis neabejotinos naudos žmogaus organizmui. Tiek vitaminai, tiek mineralinės medžiagos atlieka ne tik fiziologinę, bet ir apsauginę funkcijas.

Lietuvos gyventojų racione reikia mažinti gyvūninių riebalų kiekį ir vartoti kuo daugiau augalinio aliejaus. Šią spragą pilnai gali užpildyti ne tik Lietuvoje pagamintas rafinuotas rapsų aliejus, bet ir jau pradėtas gaminti lietuviškas šaltai spaustas sėmenų aliejus.

Gyvybiškai svarbios, polinesočiųjų riebalų rūgštys (omega-6 ir omega-3) organizme nesintetinamos, todėl jas būtina gauti su maistu. Stokojant jų maiste sulėtėja organizmo augimas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apytaka.

Jau nuo seno Lietuvoje buvo vartojamas sėmenų aliejus ir žuvų taukai savijautos ir sveikatos gerinimui.

JAV mokslininkai teigia, kad žmogus su maistu per parą turi gauti 1-2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių. Sėmenų aliejaus riebalų rūgštys kaip magnetas pritraukia gyvybę palaikantį deguonį ir sulaiko jį ląstelių sienelėse, apsaugodamas jas nuo išorės kenkėjų: virusų, bakterijų ir cheminių teršalų ir paskirsto jį po visą organizmą. Be šių rūgščių žmogus uždustų, nors aplink deguonies apsčiai būtų. Kartu su 1 g polinesočiųjų riebalų rūgščių įsisavinama 5 mg vitamino E.

1 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis (nuo bendro jų kiekio) ir nepakeičiamų riebalų rūgščių (ω6:ω3) santykis šaltai spaustuose aliejuose (dietinė norma 2:1)

Riebalų rūgštys
Aliejaus pavadinimas

Linolo
(Ω-6)

α-Linoleno
(Ω-3)

Oleino
(Ω-9)

Sočiosios
RR

Ω6:Ω3

Vynuogių kauliukų

72

1

17

10

72:1

Sėmenų

14

58

19

9

1:4

Vynuogių kauliukų

72

1

17

10

72:1

Saulėgrąžų

65

pėdsakai

16

12

65:0

Moliūgų

46

0,4

35,5

15,3

46:0

Sojų

54

8

23

15

6,75:1

Kukurūzų

59

pėdsakai

29

13

59:0

Sezamų

43

1

40

15

43:1

Alyvuogių

9

pėdsakai

75

15

9:0

* ω-6 ir ω-3 santykis turėtų būti 2:1

Sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis 1:10.

2 lentelė. natūrali tokoferolių ir tokotrienolių (Vit. E) kiekis kai kuriuose aliejuose (mg/100 g)

Aliejus

Bendras tokoferolių kiekis

α tokoferolis

Tokotrienoliai

Saulėgrąžų

40-80

34,9

-

Sojų

33-152

3-12

-

Alyvuogių

6-9

3-7

-

Sėmenų

54,3

0,5

20

Sezamų

33,1-100,3

0,33

-

 Į viršų

Sėmenų aliejaus vartojimo ypatumai

Dėl jame esančių nepakeičiamų riebalų rūgščių, sėmenų aliejus greitai oksiduojasi, dėl to jis turi būti laikomas specialiai uždarytuose buteliuose ir šaltai, o atidarius butelį - turi būti suvartojamas per 3-5 savaites, nes gali apkarsti. Šis aliejus netinka kepti, jį rekomenduojama vartoti su virtomis bulvėmis ar jogurtu, kaip priedą ruošiant salotas, sriubas, troškinant daržoves ir t.t. Apkartęs aliejus maistui netinka.