Vitaminų poveikis sveikatai:

Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Pats organizmas negali jų pasigaminti. Vitaminų dienos norma asmeniui yra labai maža. Maiste yra tokių medžiagų, kurie dar nėra vitaminai, bet organizme jais virsta. Šios medžiagos vadinamos provitaminais. Pvz. morkose yra karotino, kuris organizme virsta A vitaminu.

Esant kurio nors vitamino visiškai stokai, atsiranda vadinamosios avitaminozės. Vitaminų stoką galima reguliuoti, vartojant vitaminingus maisto produktus ar vitaminų papildus. Neretai žmogus gauna nepakankamai vitaminų. Dėl to gali atsirasti hipovitaminozė. Atsiradus simptomams, ypač žiemą, pavasarį, kai maistas turi mažiau vitaminų, žmonėms pablogėja apetitas, atsiranda silpnumas, greitas nuovargis, kaulų skausmas, sumažėja atsparumas peršalimui. Taip pat būna įvairūs simptomai, kai suvartojama kai kurių vitaminų per daug.

Vitaminai yra organinės medžiagos, kurios reikalingos mažais kiekiais augimui ir organizmo funkcijoms.  Daugelis fermentų funkcijų yra susiję su vitaminais ir mineralais. Stokojant vieno ar daugiau vitaminų sergantiesiems įvairiomis ligomis gali būti įvairių komplikacijų bei pasekmių.

Vitaminai pagal jų tirpumą yra skirstomi į 2 grupes:

  • Riebaluose tirpūs vitaminai;
  • Vandenyje tirpūs vitaminai;

Riebaluose tirpių vitaminų yra organizmo riebalinėje ląstelių dalyje ir maiste. Riebaluose tirpūs vitaminai yra A, D, E ir K.

Vandenyje tirpių vitaminų yra organizmo ląstelės skysčiuose ir maiste. Vandenyje tirpūs vitaminai yra vitaminas C ir vitaminų B kompleksas. Folio rūgštis (folatas, folocinas) niacinas (nikotino rūgštis, nikotinamidas)

Riebaluose tirpūs vitaminai yra atsparesni nei vandenyje tirpūs ir mažiau jų yra prarandama gaminant (verdant) ar saugant maistą. Vandenyje tirpūs vitaminai verdant pereina į skysčius ir kinta terminio paruošimo būdu.

Riebaluose tirpūs vitaminai yra įsisavinami  virškinimo trakte taip kaip įsisavinami riebalai. Sutrikus riebalų įsisavinimui , gali sutrikti riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimas. Riebaluose tirpių vitaminų atsargos yra kepenyse ir jų stokos simptomai pasireiškia iš lėto.

Daugiau apie vitaminus galite paskaityti tinklaraštyje www.asportas.lt

Vitaminas B1 (tiaminas)

Funkcija:

  • Tiaminas reikalingas koenzimų, kurie dalyvauja energijos apykaitoje, formavimui
  • Tiaminas veikia kartu su kitais B grupės vitaminais reakcijose, kai gliukozė yra konvertuojama į energiją
  • DNR ir RNR sintezei
  • Tiamino stoka turi poveikį virškinimo traktui, kardiovaskulinei ir nervų sistemai
  • Kartu su vitaminu B6 mažina stresus (padeda palaikyti normalų virškinimą, apetitą ir nervų funkciją)

Vitaminas B2 (riboflavinas)

Funkcija:

  • Energijos apykaita
  • Augimo skatintojas (augimo vitaminas)
  • Dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje
  • Audinių augimas ir palaikymas
  • Apsaugo nuo nervų susirgimo (antineuritinis vitaminas)
  • Būtinas geram regėjimui, odos, nagų, plaukų būklei
  • Vitaminas B2 yra įsisavinamas viršutinėje virškinamojo trakto dalyje
  • Skatina skrandžio sulčių pasigaminimą

Vitaminas B6 (piridoksinas)

Funkcija:

  • Dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje
  • Raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje
  • Užtikrina nervų sistemos funkciją

Vitaminas B12 (Kobolaminas)

Funkcija:

  • Dalyvauja baltymų apykaitoje
  • Dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje
  • Užtikrina nervų sistemos normalų funkcionavimą
  • Svarbus nervų sistemos veiklai

Niacinas

 Niacino poveikis yra labai svarbus medžiagų apykaitos procesams, kad būtų sveika oda, nebūtų virškinimo ir nervų sistemos funkcijos sutrikimų.